Įtakinga aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ (T&E) šį reiškinį praminė automobilių „išsipūtimu“ ir siūlo jį stabdyti įvedant naujus mokesčius, susietus su mašinos išmatavimais.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Kodėl automobiliai auga?
Priežasčių, kodėl mašinos pučiasi, toli ieškoti nereikia. Viena vertus, to reikalauja patys pirkėjai, norintys erdvės, o gamintojai nerizikuoja siūlydami mažesnius modelius. Kita svarbi priežastis – nuolat griežtėjantys pasyvaus saugumo reikalavimai.
Tačiau didesni gabaritai sukelia ir problemų. Vairuotojams darosi vis sunkiau rasti vietą automobiliui pastatyti, o dėl masyvesnių kėbulų prastėja matomumas iš vairuotojo vietos, kuris yra kritiškai svarbus aktyviam saugumui. Būtent į tai atkreipė dėmesį T&E.
Ši organizacija Europoje turi milžinišką svorį – ji lėmė ne vieną ES transporto srities ribojimą, aktyviai pasisako už kuo griežtesnes CO2 emisijų normas bei yra viena didžiausių draudimo parduoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais rėmėjų.
Po centimetrą kasmet
Organizacijos „Clean Cities“ atlikto tyrimo duomenimis, vidutinio naujo automobilio ilgis kasmet padidėja 1,2 cm, o aukštis – 0,5 cm.
Jei 2000 metais vidutinis naujas automobilis buvo 409 cm ilgio ir 169 cm aukščio, tai 2025-aisiais šie matmenys išaugo atitinkamai iki 438 ir 182 centimetrų. Prognozuojama, kad nesikeičiant šiai tendencijai, 2040 metais vidutinės transporto priemonės ilgis sieks net 456 cm.
Panaši situacija stebima ir vertinant variklio dangčio aukštį. 2010 metais jo aukštis siekė 77 cm, o pernai išaugo iki 84 cm, o 2040-aisiais gali pasiekti 92 centimetrus.
T&E ragina stabdyti šį automobilių pūtimąsi ir grįžti prie racionalesnių matmenų. Pagal aplinkosaugininkų siūlymą, iki 2040 metų vidutinis automobilis turėtų būti ne ilgesnis kaip 425 cm ir ne platesnis nei 177 cm, o variklio dangtis – nusileisti į 77 cm lygį. Vadinasi, ateityje vairuotojams teks rinktis kompaktiškesnes transporto priemones nei įprasta šiandien.
Nors dabartinius aukštus variklių dangčius iš dalies padiktavo pėsčiųjų saugumo reikalavimai, elektromobilių era atveria naujas projektavimo galimybes. Kadangi po elektromobilių variklio dangčiu nereikia montuoti didelių vidaus degimo variklių, priekinę kėbulo dalį galima formuoti kur kas žemesnę.
Tai ne tik sumažintų oro pasipriešinimą bei energijos sąnaudas, bet ir avarijos atveju užtikrintų didesnį pėsčiųjų ar dviratininkų saugumą. Skaičiuojama, kad grįžimas prie kompaktiškesnių automobilių gabaritų iki 2040 metų vien Europoje leistų išsaugoti apie 2500 gyvybių.
Siūlo automobilius apmokestinti
Automobilių pūtimasis kelia rimtą grėsmę ir miestų infrastruktūrai. Tyrėjai skaičiuoja, kad nieko nekeičiant, iki 2040 metų miestai gali prarasti nuo 8,5 iki 14 proc. esamų parkavimo vietų. Kadangi dideli automobiliai problemų kelia daugiausia miestuose, o ne užmiestyje, aplinkosaugininkai mato vieną išeitį – apmokestinimą.
Pagal pateiktą viziją, ateityje visi automobiliai turėtų būti apmokestinami atsižvelgiant į jų matmenis. Nuo to priklausytų ir parkavimo įkainiai. Negana to, valstybės subsidijos perkant elektromobilį būtų skiriamos tik tiems modeliams, kurių ilgis neviršija 4,2 metro.
Tokį filtrą dar praeitų, pavyzdžiui, „Škoda Epiq“, tačiau šeimyniniams poreikiams pritaikytas „Škoda Elroq“ paramos jau nebegautų.
Nors kol kas šie pasiūlymai yra tik teoriniai, neatmetama, kad jie gali virsti realybe. Vartotojams masiškai persėdant į didesnius miesto visureigius, valstybės visoje Europoje netrukus privalės ieškoti naujų mokestinių pajamų šaltinių, kurie kompensuotų dėl elektromobilių plėtros mažėjantį degalų akcizų surinkimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
