Gamintojams iškelta griežta sąlyga – jeigu modelyje nebus įdiegta naujausia aktyvaus saugumo įranga, toks automobilis negaus homologacijos ir jam nebus išduodami valstybiniai numeriai.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Siekdamas drastiškai sumažinti žūčių keliuose skaičių, Briuselis nusprendė, kad vien tik pasyvių apsaugos priemonių nebeužtenka – nuo šiol automobilis pats privalo stebėti, vertinti ir, reikalui esant, perimti valdymą iš žmogaus.
Salone – nematomi prižiūrėtojai
Didžiausias pokytis, kurį pajus kiekvienas naujos transporto priemonės pirkėjas, yra nuolatinis stebėjimas. Automobilių salonuose montuojamos išmaniosios kameros ir jutikliai nuo šiol be perstojo analizuos vairuotojo veidą, akių judesius bei bendrą elgseną.
Jei sistema užfiksuos, kad žmogus prie vairo kovoja su miegu, yra išsiblaškęs ar per ilgai nuleido akis į išmanųjį telefoną, iškart pasigirs garsūs perspėjimo signalai.
Iniciatyvos perėmimas nesibaigia vien garsiniais įspėjimais. Modifikuota avarinio stabdymo sistema privalės savarankiškai kirsti per stabdžius, atpažinusi kelyje pėsčiąjį ar dviratininką.
Be to, gamintojai įpareigoti pakeisti priekinės automobilio dalies konstrukciją taip, kad neišvengiamo smūgio atveju pėsčiajam būtų padaroma kuo mažiau žalos.
Prie šio arsenalo prisijungia ir patobulintas eismo juostos palaikymo asistentas, kuris jėga grąžins automobilį į reikiamą trajektoriją. Svarbu tai, kad šis sprendimas tampa privalomas net ir pigesniuose modeliuose, kuriuose vis dar naudojamas hidraulinis, o ne elektrinis vairo stiprintuvas.
Saugumo iliuzija ar realus išsigelbėjimas?
Visos šios naujovės veiks išvien su anksčiau įteisintomis sistemomis – greičio ribotuvais ir vadinamosiomis juodosiomis dėžėmis. Nors popieriuje tokia daugiasluoksnė saugumo koncepcija atrodo nepriekaištingai, realus jos pritaikymas gatvėse kelia rimtų abejonių.
Pagrindinė problema, su kuria jau dabar susiduria naujų automobilių savininkai, yra pernelyg didelis sistemų jautrumas. Neadekvatus ir staigus automobilio stabdymas reaguojant į neegzistuojančias kliūtis, klaidingi pavojaus signalai ar nuolatinis pypsėjimas ne tik erzina, bet ir patys savaime sukelia avarines situacijas.
Jeigu inžinieriams nepavyks šių technologijų ištobulinti taip, kad jos veiktų visiškai nepastebimai ir įsikištų tik esant kritiniam pavojui, Europos Sąjungos milijonus kainavęs planas patirs fiasko.
Vairuotojai tiesiog ieškos būdų, kaip programuotojų paliktas klaidas apeiti ir erzinančias sistemas išjungti, taip paverčiant šią saugumo revoliuciją tik dar vienu bereikalingu biurokratiniu suvaržymu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
