Didžiausią pasipiktinimą sukėlė tai, kad į parlamentinius svarstymus apie eismo lėtinimą buvo pakviesti tik šią idėją palaikantys aktyvistai, o oponentų bei transporto asociacijų nuomonė liko visiškai ignoruojama.
Iš egzistuojančio pavyzdžio nepasimokė
Visuotinis 30 km/val. greitis miestuose turi daug šalininkų, tačiau praktikoje jis įvedamas labai atsargiai. Kaip pavyzdys dažnai minima Paryžiaus patirtis, kur toks ribojimas veikia, tačiau pagrindinėse miesto gatvėse išlaikytas 50 km/val. greitis, o aplinkkelyje leidžiama važiuoti 70 km/val.
Panašiu keliu nuėjo ir Velsas, kuris dar 2023 metų rugsėjį įvedė visuotinį greičio ribojimą gyvenvietėse. Tačiau sulaukęs milžiniško visuomenės pasipriešinimo ir vairuotojų protestų, valdžios atstovai buvo priversti trauktis.
Po metų pertraukos, 2024 metų rudenį, pagrindinėse Velso miestų arterijose vėl leista sugrąžinti įprastą greitį, nes aklas ribojimas tiesiog paralyžiavo eismą ir pasirodė esąs neadekvatus transporto srautams.
Nutildytas oponentų balsas
Nepaisant Velso pamokų ir dalinio sprendimo atšaukimo, Anglijos valdžia pradėjo svarstyti analogišką visuotinį žingsnį. Tiesa, eismo saugumo diskusija parlamente virto vienpuse tribūna.
Į ekspertų panelį buvo pakviesti tik Londono transporto valdybos atstovai bei radikalūs lobistai iš organizacijos 20’s Plenty for Us, siekiantys lėtesnio eismo visose JK gyvenvietėse.
Didžiosios Britanijos kelių transporto asociacijos vadovybės narys Declanas Pangas neslėpė nusivylimo ir sakė, kad jo pavardė buvo oficialiame liudytojų sąraše, tačiau kvietimo išsakyti kritikos jis taip ir negavo.
Asociacija pabrėžia nepritarianti visuotiniam greičio mažinimui pagrindinėse ir tranzitinėse miestų gatvėse, nes tokie neprotingi ribojimai tiesiog griauna pačių vairuotojų pasitikėjimą eismo saugumo sistema.
Vairuotojų kriminalizavimas
Britanijos vairuotojų aljanso atstovas Brianas Gregory parlamentinį panelį tiesiai šviesiai pavadino „kovotojų prieš automobilius“ susibūrimu, kurio vienintelis tikslas – maksimaliai apsunkinti gyvenimą vairuojantiems.
Jis įspėja, kad nustačius ribojimą, kuris visiškai neatitinka realaus situacijos vertinimo kelyje, jo tiesiog niekas nesilaikys, nebent bus pasitelktas masinis ir agresyvus baudimas.
Eismo inžinerijoje greičio limitai tarptautiniu mastu įprastai nustatomi pagal vadinamąjį 80-ąjį arba 85-ąjį procentilį – tai yra greitis, kuriuo natūraliai ir saugiai važiuoja didžioji dalis srauto, kai eismas nėra intensyvus.
Tuo tarpu politikai bando ribojimus nustatyti ties 50-uoju procentiliu, taip dirbtinai pažeidėjais paversdami pusę tvarkingų ir statistiškai saugiausių vairuotojų, kuriems tenka važiuoti tuščiomis gatvėmis.
Saugumo argumentai
Ribojimų šalininkai atkerta, kad vidutinis greitis miestuose piko metu ir taip retai viršija 30 km/val., todėl pokytis būtų labiau teorinis. Tačiau oponentai primena apie ne piko valandas – ankstyvą rytą, vakarus ar naktis, kai eismas yra retas. Tokiu metu versti vairuotojus vilktis tuščiose pagrindinėse gatvėse yra tiesiog nelogiška.
Nors Velso statistika parodė, kad po greičio sumažinimo sunkių ir mirtinų avarijų skaičius susitraukė 19 procentų, ekspertai ragina gilintis į tikrąsias nelaimių priežastis.
Dažniausiai eismo įvykius sukelia elementarus vairuotojų neatidumas – kai nepažvelgiama į kelią, laiku nepastebimas pavojus arba klaidingai įvertinama kitų eismo dalyvių važiavimo trajektorija.
Remiantis Europos šalių eismo saugumo tyrimais, daugiau nei 20 procentų visų avarijų įvyksta dėl to, jog vairuotojai tiesiog nesikoncentruoja į vairavimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
