Verslas

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.

Jau ilgokai kuriame vadinamąją gerovės valstybę, bet kuo toliau kuriame, tuo daugiau laužoma iečių dėl jos principų, teigia TV3 Žinių „Dienos komentaro“ vedėjas, žurnalistas Vladimiras Laučius. Apie atlyginimų augimą, Lietuvos regionus, keturių dienų darbo savaitę ir ar žmonėms reikia ilgesnių atostogų, žurnalistas diskutavo kartu su ekonomistu Romu Lazutka.

Kitąmet įsigalios nauji pakeitimai dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jie palies ir visus su individualia veikla dirbančius darbuotojus. Ekspertai sako, kad nauji pokyčiai įneš sumaišties, o ar į biudžetą bus įnešama dar daugiau pinigų – neaišku. Seimas dar birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Naujoji tvarka neabejotinai palies ir iš individualios veiklos pajamas gaunančius gyventojus.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Europos naujų automobilių rinka rugpjūtį demonstravo kuklų 4,5 proc. augimą, tačiau bendras metų rezultatas išlieka beveik nepakitęs – vos 0,3 proc. didesnis nei pernai. Vis dėlto, po šiais nuosaikiais skaičiais slepiasi galingos tendencijos: rinkos augimą beveik vienareikšmiškai tempia elektrifikuoti modeliai, o tarp laimėtojų vis ryškiau matyti Kinijos gamintojų vardai, kol kai kurie rinkos senbuviai, įskaitant net „Tesla“, susiduria su sunkumais.

Pristatytas naujasis Vilniaus gatvių tinklo specialusis planas visuomenei piešia modernaus ir pralaidaus miesto vaizdą. Tačiau detaliau panagrinėjus jį ir savivaldybės poziciją ima matytis atotrūkis tarp ambicingų brėžinių ir jų įgyvendinimo galimybių.

Vieną po kito sąvartynus ir atliekų perdirbimo įmones niokoja kilę gaisrai: visai neseniai jau antrą kartą per pusmetį užsiliepsnojo Lapių sąvartynas Kauno rajone. Specialistai kelia įvairias teorijas, bet viena ryškiausių – pavojingos ir pažeistos ličio baterijos, kurios staiga sprogsta ir žaibiškai išplinta, mat degimui nereikia deguonies. Pasak specialistų, ypač pavojingos konteineriuose nugulančios vienkartinės elektroninės cigaretės.

Daugelį metų iš eilės Lietuvos keliuose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius mažėjo. Tačiau šiemet ryškėja priešingos tendencijos. Tragiškuose įvykiuose vėl daugėja aukų, tad 0 žuvusių siekis, panašu, vėl tolsta. Pavyzdžiui, šią savaitę Vilnių ir visą Lietuvą sukrėtė skaudi nelaimė Molėtų plente, kai vienam vairuotojui išvažiavus į priešpriešinę juostą susidūrė trys automobiliai ir iš karto žuvo du vairuotojai. Skaudžių ir mirtinų avarijų fiksuota ir daugiau.

Geopolitinių neramumų apsuptyje, taip pat kylant kibernetinių rizikų galimybei ar orų anomalijoms, dalis prekybininkų griebiasi neatidėliotinų veiksmų. Pavyzdžiui, ruošiasi atidaryti specialias parduotuves. Vienas didžiausių Danijos prekybos tinklų „Salling Group“, kuriai priklauso parduotuvės „Bilka“, „Netto“, „Føtex“ paskelbė žinią apie neatidėliotinus planus iki 2028 m. atidaryti neatidėliotinų atvejų parduotuves.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) skyrė 23,9 tūkst. eurų baudą pirmąjį 700 megavatų (MW) jūros vėjo parką vystančiai „Ignitis grupės“ valdomai „Offshore Wind Farm 1”. Tai Eltai penktadienį patvirtino VERT atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė. Pasak jos, bauda skirta Energetikos agentūrai informavus, jog įmonė vieną dieną vėluoja pateikti Elektrinių ir su jomis susijusios infrastruktūros projekto įgyvendinimo ataskaitą už praėjusių metų paskutinį ketvirtį.

Pamestas automobilio registracijos liudijimas – situacija, į kurią, pasirodo, patenka tūkstančiai Lietuvos vairuotojų. Valstybės įmonė „Regitra“ skelbia, kad vien per aštuonis šių metų mėnesius dėl prarastų ar sugadintų dokumentų kreipėsi beveik 15 000 asmenų. Specialistai perspėja, kad tai – ne tik smulkus nepatogumas, bet ir saugumo rizika, todėl ragina vairuotojus nedelsti ir pasinaudoti paprastu elektroniniu sprendimu.

Prezidentūra praneša, kad valstybės vadovas Gitanas Nausėda pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja paskyrė Vaidą Markevičienę, o valdybos nariu paskyrė Evaldą Ruzgį. 2020–2024 metais eidama finansų viceministrės pareigas V. Markevičienė buvo atsakinga už Europos Sąjungos investicijas, tarptautinę finansinę paramą ir finansų rinkų politiką.

Valstybės įmonė „Via Lietuva“ perspėja vairuotojus, keliaujančius magistraliniu keliu A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai): nuo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 22 d., ant Česlovo Radzinausko tilto per Nemuną bus įvedami trumpalaikiai eismo ribojimai. Dėl būtinybės skubiai pakeisti susidėvėjusią tilto konstrukcijos dalį, vairuotojų, važiuojančių nuo Marijampolės Kauno link, visą savaitę lauks nepatogumai.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet pensijas padidinti daugiau nei dešimtadaliu. Anot jo, pernelyg daug pensininkų skursta, nors šalies ekonomika auga ir „Sodros“ mokesčių lietuviai sumoka net daugiau nei suplanavo buvusi dešiniųjų valdžia. Tad pensijas didinti, anot šalies vadovo, tikrai yra iš ko. Tačiau valdantieji, nors prezidento projekto ir neatmeta, abejoja, ar pavyks jį 100 procentų įgyvendinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo šiol jungti prie tinklo bus galima saulės elektrines su didesne leistina generuoti galia – gaminantys vartotojai, neišsiėmę techninių sąlygų, prie tinklo galės prijungti 1 kilovato (kW) galios elektrines, o ne 0,8 kW, kaip anksčiau, penktadienį paskelbė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pasak pranešimo spaudai, tais atvejais, kai ESO tinkle tam tikruose ruožuose pralaidumai išnaudoti, galima rinktis iš kelių alternatyvų – įsigyti nutolusią elektrinę parke, įsirengti elektrinę su kaup...

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų paketą išpirkti iš privačių savininkų būtų galima tik esant „palankioms aplinkybėms“ – bendrovei įgyvendinus suplanuotas investicijas, išmokėjus dividendus bei įvykdžius kitus įsipareigojimus.    Beo, ji pabrėžia, kad akcijos būtų išperkamos tik „Ignitis grupės“ lėšomis, o ne valstybės pinigais.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 0,5 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Augimas užfiksuotas po nuosmukio ankstesnius du mėnesius, solidžiausias nuo šių metų balandžio. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 1,1 proc.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) prašoma ištirti ekspremjerės Ingridos Šimonytės ir dar kelių politikų veiksmus dėl galimo sąmoningo Seimo narių klaidinimo, siekiant likviduoti vieną seniausių ūkio šakų šalyje.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ į pirmą Lietuvoje italų prekės ženklo „Boggi Milano“ vyriškų drabužių parduotuvę investavo apie 350 tūkst. eurų.  Beveik 200 kv. metrų ploto prekybos erdvė atidaryta prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Vilniuje, pranešė „Akropolis Group“. „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas BNS pranešė, kad į parduotuvę įmonė investavo apie 350 tūkst. eurų.

Atstovybę Lietuvoje steigti planuojantis didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ šalyje ateityje galėtų atidaryti ir filialą, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, tikimasi, kad Lenkijos finansų institucija galės sudaryti konkurenciją didiesiems Lietuvos bankams verslo klientų segmente. Apie banko plėtros planus ketvirtadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida, cituodama „PKO BP“ viceprezidentą Mareką Radzikowskį, atsakingą už operacijų ir tarptautinės bankininkystės sritį.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ rugpjūtį prie tinklo prijungė 4,8 tūkst. naujų gaminančių vartotojų – jų skaičius Lietuvoje artėja prie 160 tūkst., penktadienį skelbia ESO. Bendrovės duomenimis, rugpjūtį gaminantys vartotojai sugeneravo 201,1 gigavatvalandės (GWh) elektros – 1,7 proc. daugiau nei liepą. Jų pagaminta elektra patenkino beveik ketvirtadalį šalies poreikio.

Europos Komisija (EK) ateinančio laikotarpio biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, numatytų lėšų suma yra per maža ir kelia nerimą.  Anot laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano, 2021–2027 m. laikotarpiu žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas siekė daugiau nei 5,48 mlrd. eurų. I. Hofmano teigimu, vien tiesioginių išmokų finansavimui prireiktų apie 4,3 mlrd.

Vilniaus miesto tarybai nusprendus nuo liepos pabranginti viešojo transporto bilietų kainas, iki tol įsigyti bilietai nuo spalio nebegalios, primena savivaldybės įmonė JUDU. Vis tik, anot bendrovės, už iki tol nepanaudotus bilietus pinigus bus galima susigrąžinti iki metų pabaigos.

Dažno vartojimo prekių krepšelis pigiausias žemų kainų prekybos tinkle „Lidl“, rodė naujausias slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas, atliktas rugsėjo 11 dieną. Gauti rezultatai parodė, kad dažno vartojimo prekių krepšelis „Lidl“ tą dieną kainavo 40,66 eurus ir buvo pigiausias tarp penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų.

Lietuviai vis daugiau investuoja užsienyje, perka nekilnojamajį turtą, namus, vilas Ispanijoje, Graikijoje. O tokio nekilnojamojo turto vieneto kainos siekia šimtus tūkstančių eurų. Negana to, užsienyje plečiasi ir lietuvių pramonės įmonės – nuo kaimyninių šalių iki Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – esą ten palankios mokestinės sąlygos ir didesnis pelningumas. Lietuvių turtas užsienyje jau viršijo užsieniečių investicijas Lietuvoje.

Norintiems investuoti į žemės ūkio valdas skirta dar 53 mln. eurų paramos, o vienam projektui ji bus dukart didesnė nei iki šiol – iki 1 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija.  Laikinasis ministras Ignas Hofmanas sako, jog daugiausia paramos skiriama pieno ūkiams, taip pat kiaulių, daržų ir tiems sektoriams. „Siekiame sustiprinti tokių ūkių (pieno – BNS) gamybinę bazę, kad gerėtų produktyvumas ir pieno kokybė, o darbas ūkiuose būtų lengvesnis, paprastesnis.

 Lietuvos bankas (LB) skyrė 38 tūkst. eurų baudą valiutų keityklų prekės ženklą „Valiuta24.lt“ valdančiai bendrovei „Madelina“. Bauda skirta už patikrinimo metu nustatytus vidinių procedūrų pažeidimus, penktadienį pranešė LB.   „Patikrinimo metu nustatyta trūkumų, susijusių tiek su įstaigos vidaus procedūrų reglamentavimu, tiek su praktiniu reikalavimų įgyvendinimu“, – pranešė bankas.

Lietuvos bankas (LB) valiutos keityklos operatorei „Madelinai“ pagal administracinį susitarimą skyrė 38 tūkst. eurų baudą. Centrinis bankas pranešė nustatęs trūkumų, susijusių tiek su įstaigos vidaus procedūrų reglamentavimu, tiek su praktiniu reikalavimų įgyvendinimu.

Senų daugiabučių modernizacija suteikia galimybę pagerinti gyvenimo sąlygas, komfortą, sumažinti energijos sąnaudas ir prailginti pastato tarnavimo laiką. Tačiau tam, kad ji būtų kokybiška ir sėkminga, būtini tinkami sprendimai jau ankstyvuose etapuose. Ekspertai nurodo, kokios klaidos renovacijos metu gali brangiai kainuoti ir turėti įtakos galutiniam rezultatui. Pirmoji klaida – mažai dėmesio projektavimui Projektavimo etapas yra vienas svarbiausių visame modernizacijos procese.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ patvirtino valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ anksčiau suteiktą BBB+ kredito reitingą su stabilia perspektyva, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Ignitis grupė“.  „S&P Global Ratings“ reitingo nepakeitė atlikusi kasmetinę grupės kredito reitingo peržiūrą.  Pirmąkart BBB+ kredito reitingas grupei buvo suteiktas 2017 metų birželį.

Paramos dydis norintiems investuoti į žemės ūkio valdas padidintas dvigubai, iki 1 mln. eurų tinkamų finansuoti išlaidų vertės, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ministerija skelbia, kad kvietimui teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę  priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ skirta 53 mln. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį su „Miko ir Tado leidyklos“ spaustuve, kuri Jonavos rajono savivaldybėje plėtos modernios kartono pakuočių gamyklos projektą, skelbiama pranešime spaudai. Pasak ministerijos, įgyvendinant projektą planuojama investuoti 20 mln. eurų. Pasak pranešimo, gamyklos veikla apims pilną kartono pakuočių gamybos procesą: nuo dizaino paruošimo ir spaudos iki kirtimo, klijavimo bei pakavimo.

Naujajai Seimo valdančiajai koalicijai, kartu su prezidentu Gitanu Nausėda, siekiant įprastai į „Sodros“ rezervą keliaujančias lėšas naudoti spartesniam pensijų didinimui, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog tai trumparegiškas bandymas pasikelti reitingus, būdingas socialdemokratams. „Čia problema yra labai skirtinga prieiga iš skirtingų partijų, kalbant apie tokius dalykus (kaip „Sodros“ lėšos ir pensijos – ELTA). Socialdemokratai, akivaizdu, atėjo su švaistūniška darbotvarke.

VDI informuoja, kad 2025 m. I pusmetį į darbo ginčų komisijas, veikiančias prie VDI teritorinių skyrių (DGK), kaip ir ankstesniais laikotarpiais, dažniausiai kreiptasi dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų išieškojimo. Tokių reikalavimų 2025 m. I pusmetį gauta 7 724 (2024 m. I pusmetį – 7 360), ir tai sudarė apie 72,5 proc. (2024 m. I pusmetį – 75 proc.) visų per 2025 m. I pusmetį gautuose prašymuose keliamų reikalavimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Paskirtasis susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad šalies geležinkelius planuojama atjungti nuo rusiškos informacinės sistemos ir pereiti prie europietiškos, į vieningą sistemą sujungiant visas Baltijos valstybes.

Ilgos valandos treniruočių ir griežta disciplina tarp jų, kasdienis darbas ir pasiaukojimas – žiūrovams, matantiems džiaugsmingas pergalės akimirkas, ši sporto pusė dažnai lieka nematoma.  Reklamos kampanija „Kartu kelyje į pergalę“ skirta padėkoti Lietuvos sportininkams ir jų komandoms už sunkų darbą treniruotėse ir varžybose bei įkvepiantį ryžtą siekiant pergalių.

Didžiausios deklaruotos pajamos iš individualios veiklos praėjusiais metais siekė 10,36 mln. eurų – jas gavęs turinio platinimo veikla užsiiminėjęs asmuo turėjo sumokėti 1,53 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), penktadienį skelbia „Verslo žinios“. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) portalui pateiktais duomenimis, pernai individualią veiklą pagal pažymą vykdė 281,58 tūkst. asmenų – 6,8 proc. daugiau nei 2023-aisiais. Iš jų 168,46 tūkst.

Birželį Kinijos valdžia bandė paskelbti paliaubas negailestingame elektromobilių kainų kare, ragindama gamintojus nutraukti „žiurkių lenktynes“. Tačiau praėjus keliems mėnesiams akivaizdu – gamintojai, esantys fronto linijose, šį įsakymą didžiąja dalimi ignoruoja. Naujausi „Bloomberg“ duomenys rodo, kad nuolaidos ne tik nesumažėjo, bet kai kuriais atvejais netgi išaugo, atskleisdamos, kokia desperatiška tapo kova didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje.

Bankai valdo daugybės klientų lėšas, todėl pasitikėjimas jų veikla yra vienas svarbiausių finansinės sistemos pamatų. Vis dėlto gyventojai kartais susiduria su situacijomis, kai kyla abejonių dėl bankų veiklos skaidrumo, tinkamos pinigų apskaitos ar paslaugų teikimo. Tokiais atvejais ypač svarbu žinoti savo teises. Nepaisant to, kad finansų sektorius Lietuvoje yra griežtai prižiūrimas, pasitaiko atvejų, kai klientai neišvengia nemalonių patirčių.

Lietuviai mėgsta koncertus ir noriai juose lankosi – bilietai dažnai išperkami dar gerokai prieš renginį. Visgi kartais pasitaiko atvejų, kai suplanuoti renginiai dėl įvairių priežasčių neįvyksta. Tada žmonės bando susigrąžinti savo išleistus pinigus, tačiau pasirodo, kad ne visada tai padaryti galima labai lengvai. Šią vasarą Lietuvoje įvyko galybė įvairių koncertų – tiek lietuvių, tiek įvairių užsienio atlikėjų, o į juos rinkosi tūkstančiai žmonių.

 Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ (PKO PB) pranešė netrukus atidarysiantis atstovybę Lietuvoje.  „Lietuva ir Švedija bus kitos šalys, kuriose „PKO Bank Polski“ veiks – šį kartą per banko atstovybę“, – Lenkijos žiniasklaida cituoja banko viceprezidentą Mareką Radzikowskį (Radzikovskį), kuruojantį operacijų ir tarptautinės bankininkystės sritį.

Trečiadienį Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai stebėjo sankryžas ir nustatė ne vieną pažeidimą. Kaip skelbta policijos pranešime, policija stebėjo, ar skubantys transporto priemonių vairuotojai vienoje judriausių sostinės gatvių sankirtų nepažeidžia kelio ženklinimo reikalavimų – nesavalaikio įvažiavimo į sankirtą ir sustojimo ant užbrūkšniuoto ploto.

Valstybė turi skatinti investavimo kultūrą, kurios šiuo metu Lietuvoje trūksta, teigia laikinai finansų ministro pareigas einantis Rimantas Šadžius. Anot jo, tai svarbu gyventojams kitąmet leidus laisviau atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas, kad jos nebūtų iškart išleistos vartojimui.

Dėl skirtingų priežasčių dalis Lietuvos gyventojų „Sodrai“ laiku nepateikia prašymų pensijai gauti ir dėl to praranda pinigų. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma iš dalies tai pakeisti. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to.

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma daugiau pinigų skirti pensijų didinimui. Po pateikimo už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 92 parlamentarų, balsavusių prieš nebuvo, bet 2 susilaikė. Šiuo metu Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai. Tačiau taip, kad papildomos lėšos pensijų didinimui neviršytų 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Laikinasis finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad naujoji Vyriausybė turėtų imtis realių veiksmų skatinant investavimo kultūrą ir siekti, kad gyventojai, kitąmet atsiėmę dalį sukauptų lėšų iš pensijų fondų, jų neišleistų vartojimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda nemano, kad ketvirtadienį Seimui jo teikiamas siūlymas skirti bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio pensijoms indeksuoti gali pakenkti finansiniam stabilumui. Anot jo, tokį sprendimą priimti leidžia šiuo metu patiriamas šalies ekonominis augimas. „Mes labai atsakingai rengėme šitą pasiūlymą“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.