

Ketvirtadienį per Rusijos ataką nukentėjo Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo (RFE/RL) Kyjivo biuras. Apie tai pranešama oficialioje RFE/RL interneto svetainėje.
Dalyje redakcijos patalpų išdužo keli langai, sugadinta dalis įrangos. Laimei, nė vienas darbuotojas nenukentėjo.
Socialiniuose tinkluose platinamoje apsaugos kamerų filmuotoje medžiagoje matyti, kad dvi raketos pataikė į civilinius pastatus, esančius visai netoli RFE/RL biuro, ir visai arti sukėlė didelius sprogimus.
RFE/RL prezidentas ir generalinis direktorius Stephenas Capusas teigė, kad nors RFE/RL biuras buvo apgadintas, nė vienas darbuotojas nenukentėjo. Jis pridūrė, kad RFE/RL kolektyvas mintimis yra su žuvusiųjų ir sužeistųjų per šias atakas šeimomis, taip pat su Ukrainos gelbėtojais.
Per masinį Rusijos smūgį Kyjive taip pat buvo apgadintas naujienų portalo „Ukrainska Pravda“ biuras.
Vance‘as mano, kad ginčas su Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose buvo „naudingas“
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as teigia, kad jo ginčas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete vasarį buvo „naudingas“ ir padėjo išryškinti nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjio, rašo „Politico“.
Mišką prie Putino rūmų apėmė liepsnos: drono nuolaužos sukėlė gaisrą
Ketvirtadienio naktį Gelendžike nukritusios drono nuolaužos sukėlė gaisrą, pranešė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas. Kaimas yra vos už 10 km nuo Vladimiro Putino rūmų Idokopo kyšulyje, rašo „Telegram“ kanalas „Agentstvo“.
Rusijos dronai skraido virš JAV ginklų gabenimo maršrutų Vokietijoje – „The New York Times“
Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.
Pasak pareigūnų, Rusija arba jos atstovai ne tik skraidina žvalgybinius dronus virš karinių krovinių maršrutų, bet ir renka informaciją, kuri gali būti panaudota Kremliaus sabotažo kampanijai sustiprinti bei jo kariams Ukrainoje paremti.
Po siaubingo išpuolio Kyjive Kremlius tvirtina: „Rusija tebėra suinteresuota tęsti derybas“
Rusija ketvirtadienį tvirtino, kad „vis dar domisi“ diplomatija, tačiau toliau rengs smūgius Ukrainai po naktinio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 14 žmonių.
ES iškvietė Rusijos pasiuntinį po išpuolio Kyjive, per kurį apgadinta bloko diplomatinė atstovybė
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste.
„Jokia diplomatinė atstovybė niekada neturėtų tapti taikiniu. Reaguodami į tai, mes iškviečiame Rusijos pasiuntinį į Briuselį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Kallas.
Žmonių, žuvusių per Rusijos ataką Kyjive, skaičius išaugo iki 15, tarp jų – keturi vaikai
Žmonių, žuvusių per naktinę Rusijos ataką Ukrainos sostinėje Kyjive, skaičius padidėjo iki 15, tarp jų – keturi vaikai, platformoje „Telegram“ paskelbė šio miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
„Per Rusijos ataką iki šiol žuvo 15 žmonių, tarp jų – keturi vaikai. Darnyckio rajone vyksta paieškos ir gelbėjimo operacijos“, – nurodė T. Tkačenka. Jis pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra dešimt vaikų, ir kartu pažymėjo, jog aukų skaičius vis dar naujinamas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Ukrainos tarptautinius partnerius ryžtingai reaguoti į naujausią Rusijos ataką.
ES žada išlaikyti maksimalų spaudimą Rusijai po didžiulio išpuolio Kyjive
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pažadėjo išlaikyti maksimalų spaudimą Rusijai po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 14 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste.
Dronų ir raketų ataka „rodo, kad Kremlius nenustos terorizuoti Ukrainos, aklai žudydamas civilius gyventojus, vyrus, moteris ir vaikus ir netgi taikydamasis į Europos Sąjungą“, žurnalistams Briuselyje sakė EK pirmininkė.
Starmeris: Rusija žlugdo bet kokias taikos su Ukraina viltis
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) ketvirtadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną žlugdant bet kokias taikos su Ukraina viltis, Maskvai surengus didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą.
„Putinas žudo vaikus ir civilius gyventojus bei žlugdo taikos viltis. Šis kraujo praliejimas turi liautis“, – rašė K. Starmeris socialiniame tinkle „X“ po atakos, per kurią žuvo 14 žmonių.
Britų tarybos biuras Ukrainos sostinėje taip pat buvo smarkiai apgadintas.
Macronas po smūgių Kyjivui pasmerkė Rusijos „terorą ir barbariškumą“
Po mirtinų smūgių Kyjivui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė Rusijos „terorą ir barbariškumą“.
Žinutėje socialiniame tinkle „X“ E. Macronas rašė: „629 raketos ir dronai per vieną naktį virš Ukrainos: tai Rusijos taikos idėja.“
Jis taip pat apkaltino Maskvą sąmoningai taikantis į gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą.
Per rusų ataką Kyjive nukentėjo Britų tarybos biuras
Britų tarybos biuras Kyjive nukentėjo per naujausią masinę Rusijos ataką Ukrainos sostinėje, ketvirtadienį pranešė organizacija.
„Po praėjusios nakties išpuolio prieš Kyjivą mūsų Britų tarybos biuras buvo smarkiai apgadintas ir bus uždarytas lankytojams iki atskiro pranešimo“, – „Facebook“ įraše pranešė Britų taryba Ukrainoje.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) kiek anksčiau pranešė, kad per šią ataką taip pat buvo apgadintas Europos Sąjungos (ES) diplomatinės atstovybės pastatas.
Ketvirtadienį per rusų ataką Ukrainos sostinėje žuvo 14, buvo sužeisti dar apie 50 žmonių. Skelbiama, kad tai buvo antra didžiausia ataka nuo plataus masto karo pradžios.
Rusija tvirtino, kad taikėsi į karinius objektus, nors nukentėjo gyvenamieji rajonai.
„Tai nežmoniška“: po Rusijos atakos Kyjive žuvo mažiausiai 14 žmonių
Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 14 žmonių, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad naktį miestą supurtė galingi sprogimai, nušvietę dangų ir palikę dūmų stulpą.
Dėl Rusijos smūgių Kyjivui sureagavo ir Estija
Estijos premjeras Kristenas Mihalas, komentuodamas naktinį masinį Rusijos oro smūgį Kyjivui, paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, nes tai esą vienintelė kalba, kurią supranta Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.
Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiąnakt didelio masto dronų ataka smogė Novokuibyševsko ir Afipskio naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Kyiv Independent“.
Kallas: Rusija tyčiojasi iš taikos pastangų
Naujausi Rusijos smūgiai Ukrainai, įskaitant ir Kyjivą, rodo sąmoningą Kremliaus konflikto eskalaciją bei panieką taikos pastangoms. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
„Kol pasaulis ieško kelio į taiką, Rusija atsako raketomis“, – rašė ji.
Ukrainos oro pajėgos: Rusija naktį paleido 629 bepiločius orlaivius ir raketas
Rusija naktį į Ukrainą paleido 629 bepiločius orlaivius ir raketas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos, – tai antras didžiausias skaičius per visą karą.
Oro pajėgos socialiniuose tinkluose nurodė, kad Maskva paleido 598 bepiločius orlaivius ir 31 raketą, įskaitant dvi hipergarsines raketas „Kinžal“ ir devynias balistines raketas.
Anksčiau jau skelbta, kad sostinėje Kyjive rusai pražudė mažiausiai aštuonis žmones.
Rusijos smūgis Kyjivui: apgadintas ES atstovybės pastatas, taikytasi į diplomatus
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad per naktinį Rusijos oro smūgį Kyjivui rugpjūčio 28 d. buvo apgadintas Europos Sąjungos atstovybės pastatas.
Apie tai ministras informavo socialiniame tinkle „X“.
Pasak A. Sybihos, Rusija smūgio metu taip pat taikėsi į diplomatus, o tai yra tiesioginis Vienos konvencijos pažeidimas.
„ES atstovybės pastatas Ukrainoje buvo apgadintas. Tai turi būti pasmerkta ne tik Europos Sąjungos, bet ir viso pasaulio. Reiškiame solidarumą su savo kolegomis iš ES ir esame pasirengę suteikti pagalbą“, – rašė ministras.
ES Tarybos pirmininkas Antonio Costa tai pavadino „tyčiniu Rusijos smūgiu“, rašo „Sky News“.
„ES nebus įbauginta“, – pridūrė jis.
During the night strike, Russia also targeted diplomats—in direct breach of the Vienna convention. The EU mission to Ukraine was damaged. This requires not only the EU’s, but worldwide condemnation. We express solidarity with our EU colleagues and are ready to provide assistance. pic.twitter.com/NqP1JGJxIy
— Andrii Sybiha 🇺🇦 (@andrii_sybiha) August 28, 2025
Ukraina paskyrė naują ambasadorę JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad paskyrė buvusią vicepremjerę naująja savo ambasadore Jungtinėse Valstijose, stiprėjant Vašingtono remiamoms pastangoms sustabdyti karą su Rusija.
V. Zelenskis netikėtai pasirašė dekretą, kuriuo į šias svarbias pareigas paskyrė buvusią teisingumo ministrę Olhą Stefanišyną, teigė jis savo vakaro kreipimesi socialiniuose tinkluose.
„Daugeliu atžvilgių ilgalaikis Ukrainos saugumas priklauso nuo jos santykių su Amerika“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad Ukraina siūlo Vašingtonui sudaryti susitarimus dėl to, kad Kyjivo sąjungininkai iš Europos pirktų amerikietiškus ginklus, ir dėl Ukrainos dronų tiekimo Jungtinėms Valstijoms.
Vašingtonas yra didžiausias Ukrainos karinis rėmėjas, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastaraisiais mėnesiais ėmėsi virtinės žingsnių, bandydamas išspręsti konfliktą su Rusija, nepaisant kartais įtemptų pokalbių su V. Zelenskiu.
D. Trumpas ne kartą kritikavo dešimčių milijardų dolerių kasmetinę JAV karinę ir finansinę pagalbą Ukrainai.
O. Stefanišyna pakeičia Oksaną Markarovą, kuri ambasadore dirbo nuo 2021 metų.
Naujoji ambasadorė anksčiau taip pat ėjo Ukrainos Europos integracijos ministrės pareigas ir dalyvavo derybose su Jungtinėmis Valstijomis, kurios neseniai užsitikrino susitarimą dėl retų Ukrainos mineralų.
V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo administracijos nariai penktadienį Niujorke susitiks su JAV pareigūnais, tęsdami pastangas užbaigti karą.
Kyjive vyksta gelbėjimo operacija: iš po griuvėsių traukiami gyvi likę žmonės
Kyjive po rusų atakos iš po griuvėsių pavyko išgelbėti 3 žmones, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Igoris Klymenko. Pasak jo, gelbėtojai deda titaniškas pastangas smūgių vietose, rašo „Unian“.
Zelenskis: dėl Rusijos smūgių Kyjivui žuvo mažiausiai 8 žmonės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Telegram“ kanale pranešė, jog dėl Rusijos atakų Kyjivui žuvo mažiausiai 8 žmonės.
Zelenskis po Kyjivo apšaudymo ragina atsimerkti: laukia Vengrijos reakcijos
Po dar vieno žiauraus masinio rusų puolimo prieš Kyjivą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė besitikintis išgirsti Vengrijos valdžios institucijų reakciją, apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.
Lenkija imasi skubių veiksmų: Rusijos smūgiai Ukrainai privertė aktyvuoti oro gynybą
Rugpjūčio 28-osios naktį, po Rusijos atakų Ukrainoje, Lenkija paskelbė pradėjusi „visas būtinas procedūras“ savo oro erdvės apsaugai, apie tai pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas socialiniame tinkle „X“.
Vengrija siunčia signalą Ukrainai: narystės klausimas ES priklausys nuo „realių žingsnių“
Vengrijos vyriausybė pripažino, kad gali peržiūrėti savo poziciją dėl Ukrainos narystės ES, jei Ukrainos pusė imsis „realių žingsnių“. Apie tai rugpjūčio 27 d. pareiškė Vengrijos užsienio reikalų viceministras Levente Magyaras, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Putinas greičiausiai nesutiks su Zelenskiu: įvardijo 2 svarbias priežastis
Vladimiras Putinas nesiruošia sėsti prie derybų stalo su Volodymyru Zelenskiu. „Politico“ rašo, kad tam yra dvi esminės priežastys: Kremlius nenori suteikti Ukrainos prezidentui politinio legitimumo ir kartu naudojasi konflikto vilkinimu, kad manipuliuotų Donaldu Trumpu bei silpnintų Vakarus.
Zelenskis siųs derybininkus į Niujorką derėtis dėl saugumo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad jo vyriausieji derybininkai vyks į Jungtines Valstijas aptarti saugumo garantijų Ukrainai.
Penktadienį Niujorke numatytas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jermako ir buvusio gynybos ministro Rustemo Umerovo susitikimas su JAV pareigūnais, trečiadienį savo vakariniame vaizdo kreipimesi nurodė V. Zelenskis. Informaciją apie susitikimą patvirtino ir JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas.
„Dalyvaus visi, kurie dirba prie saugumo garantijų turinio“, – pažymėjo V. Zelenskis. Pasak jo, „užduotis yra veikti kuo greičiau, kad tai taip pat taptų svertu – įtakos svertu. Rusai turi pamatyti pasaulio ryžto rimtumą ir kokie rimti bus padariniai Rusijai, jei karas tęsis“.
V. Zelenskis apkaltino Maskvą, kad ši atsisako derėtis ir netesi pažado, duoto JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Saugumo garantijomis siekiama apsaugoti Ukrainą nuo naujos Rusijos agresijos, kai baigsis dabartinis karas. Nors JAV planuoja dalyvauti, didžiosios dalies karinės paramos tikimasi iš Europos valstybių. Rusija griežtai atmetė NATO karių dislokavimo Ukrainos teritorijoje galimybę.
A. Jermakas ir R. Umerovas taip pat vadovauja Stambule rengiamoms taikos deryboms ir ieško galimų vietų susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jie antradienį lankėsi Katare, o trečiadienį – Saudo Arabijoje. Derybos ketvirtadienį dar numatytos Šveicarijoje.
V. Putinas yra pareiškęs, kad su Ukrainos atstovais susitiks tik tada, kai bus parengtas visiškai suderėtas sprendimas dėl karo užbaigimo.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 880 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 079 630 karių, iš kurių 880 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 139 rusų tankus (+4), 23 185 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 32 064 artilerijos sistemas (+40), 1 474 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 212 oro gynybos sistemų, 422 karo lėktuvus, 340 sraigtasparnių, 53 961 nepilotuojamąjį orlaivį (+325), 3 598 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 60 007 transporto priemones ir kuro cisternas (+120), 3 952 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Rusija Ukrainos kare kasdien išleidžia po 47 mlrd. rublių
2025 m. pirmąjį pusmetį Rusijos biudžeto išlaidos karui Ukrainoje pasiekė naują rekordą – 8,484 trilijono rublių.
Taip teigia Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėjas Janis Kluge, kuris šią sumą apskaičiavo remdamasis Rusijos finansų ministerijos duomenimis, remdamasi dienraščių „The Moscow Times“ praneša „Ukrinform“.
J. Kluge skaičiavimai rodo, kad, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, išlaidos kariuomenei ir ginklų gamybai padidėjo 31 proc. Palyginti su 2023 m. sausio-birželio mėnesiais, jos išaugo 95 proc., o palyginti su pirmaisiais karo metais – patrigubėjo.
Vidutiniškai per mėnesį Rusijos „karinė mašina“ surydavo 1,4 trilijono rublių arba 46,9 mlrd. rublių (kiek daugiau nei 500 mln. eurų – ELTA) per dieną, o tai yra daugiau nei kai kurių skurdžiausių šalies regionų metinis biudžetas, kuris Kalmukijoje sudaro 28,8 mlrd. rublių, Karačiajų-Čerkesijoje – 30,5 mlrd. rublių, Altajaus Respublikoje – 42,7 mlrd. rublių.
J. Kluge taip pat pažymėjo, kad 62 proc. Rusijos karinio biudžeto yra įslaptinta: per pirmuosius šešis šių metų mėnesius 3,203 trilijono rublių buvo išleista pagal atvirus gynybos straipsnius, o 5,281 trilijono rublių – „šešėliniais“ kanalais. Per praėjusius metus įslaptintas biudžetas išaugo 41 proc. ir, palyginti su pirmaisiais šešiais karo mėnesiais, padidėjo beveik keturis kartus.
2022-2024 m. Rusijos vyriausybė kariuomenei ir valstybės gynybos užsakymams išleido daugiau nei 20 trilijonų rublių. 2025 m. biudžete „valstybės gynybai“ papildomai skirta 13,5 trln. rublių arba 30 proc. visų išlaidų, o tai yra didžiausia dalis nuo sovietmečio laikų.
Įskaitant nacionalinio saugumo kategoriją, kuri apima Vidaus reikalų ministerijos, Rusijos Nacionalinės gvardijos, Tyrimų komiteto ir žvalgybos agentūrų biudžetus, saugumo pajėgoms buvo skiriama apie 40 proc. valstybės biudžeto, t. y. apie 8 proc. BVP.
Kyjive – masinis Rusijos išpuolis: griaudėjo galingi sprogimai, žuvo žmonės
Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 14 žmonių ir dar 45 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos sostinės pareigūnai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad naktį miestą supurtė galingi sprogimai, nušvietę dangų ir palikę dūmų stulpą.
Pagal naujausius duomenis, kuriuos skelbia „Ukrinform“, sužeistųjų skaičius išaugo iki 45 asmenų, o žuvusiųjų iki 14, tarp jų 3 vaikai.
Miesto karinė administracija pranešė, kad gyvenamiesiems pastatams padaryta didelė žala. Vienas iš žuvusiųjų buvo 14 metų paauglys, pranešė administracijos vadovas Tymuras Tkačenka.
Išpuolis įvyko Maskvai ir Kyjivas apsikeitus kaltinimais dėl susidariusios aklavietės diplomatinėse pastangose siekti taikos susitarimo, kurioms vadovauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
AFP žurnalistas Kyjive pranešė, kad buvo matyti, kaip oro gynyba bandė perimti dronus virš miesto centro. Atrodo, kad bent viena raketa buvo numušta.
Maždaug 100 žmonių slėpėsi vienoje metro stotyje, kai kurie gulėjo miegmaišiuose, kiti laikė ir ramino savo augintinius.
Meras Vitalijus Klyčko naujausius Rusijos smūgius pavadino masiniu išpuoliu, kuris padarė žalos penkiuose sostinės rajonuose.
Meras pranešė, kad Darnyckio rajone sugriuvo penkių aukštų pastatas.
Liepos 31-ąją Kyjive įvyko vienas iš didžiausių išpuolių per daugiau nei trejus metus trunkantį karą, per kurį žuvo daugiau nei 30 žmonių, įskaitant penkis vaikus.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas Ukrainoje, nors diplomatinės pastangos suintensyvėjo.
Šį mėnesį D. Trumpas Aliaskoje surengė susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o po to susitiko su savo Ukrainos kolega Volodymyru Zelenskiu ir Europos sąjungininkais.
Tačiau nuo to laiko pažangos beveik nepadaryta.
Prieš sudarydama bet kokį taikos susitarimą, Ukraina nori Vakarų saugumo garantijų, kurios atgrasytų Rusiją nuo bet kokių išpuolių.
Maskva Kyjivo reikalavimus vadina nerealiais ir ypač prieštarauja Vakarų taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Ukrainoje idėjai.
V. Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad jo administracijos nariai penktadienį Niujorke susitiks su JAV pareigūnais.
Ukrainos lyderis teigė matantis „labai arogantiškus ir neigiamus signalus iš Maskvos dėl derybų“, ragindamas daryti papildomą spaudimą, kad „priverstų Rusiją imtis realių žingsnių“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapės mėgsta šūdiną analinį
Ukrainos ataka Azovo jūroje: smogė Rusijos raketiniam laivui
Azovo jūroje Ukraina praneša smogusi Rusijos karo laivui. Kariuomenės teigimu, taikiniu tapo mažas raketinis laivas, kuris buvo apgadintas, rašo „Sky News“.
„Dėl smūgių Rusijos raketinis laivas, buvęs potencialioje „Kalibr“ raketų paleidimo zonoje, buvo apgadintas ir priverstas pasitraukti iš kovos veiksmų zonos“, – rašoma karinės žvalgybos pranešime socialiniuose tinkluose.
Ukraina pasidalijo drono užfiksuotu vaizdo įrašu apie savo smūgį.