Verslas

Premjerei paskelbus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad principas, jog už šią šaką bus atsakingos labiau su verslu susijusios ministerijos, yra geras.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ supirko dalį savų akcijų – 0,26 proc. įstatinio kapitalo, tam panaudotos rezervo lėšos, pranešė bendrovė. Supirkta 21 011 vnt. savų įmonės akcijų, už vieną mokant nustatytą maksimalią 3 eurų kainą – iš viso sumokėta daugiau nei 63 tūkst. eurų. „Įmonė inicijavo savų akcijų supirkimą siekdama optimizuoti kapitalo struktūrą ir užtikrinti ilgalaikę vertę akcininkams.

Finansų ministerija siūlo atsisakyti reikalavimo įmonėms ar organizacijoms, gaunančios ir teikiančioms labdarą, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mėnesio ataskaitas apie tokią paramą. VMI skaičiavimais, atsisakius šio perteklinio reikalavimo administracinė našta verslui sumažėtų apie 49,6 tūkst. eurų. Sprendimą dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Automobilių kainos Europoje labai skiriasi – jos priklauso nuo šalies, automobilio būklės ir taikomų mokesčių. Visgi apibendrinti duomenys rodo, kad Lietuvoje transporto priemonės yra vienos pigesnių Europos Sąjungoje (ES), o pastaraisiais metais šalyje daugėja tiek naujų, tiek naudotų automobilių pirkimų. Automobilių kainų lyginimas Europoje yra gana sudėtingas.

Klaipėdos jūrų uostas iki 2027-ųjų pabaigos skirs dar 3,4 mln. eurų į uostą vedančių  uostamiesčio gatvių remontui. Uosto vadovas Algis Latakas ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pirmadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. A. Latako teigimu, nuo 2020 metų direkcija miesto infrastruktūrai skyrė apie 9 mln. eurų, o su nauja investicija ši suma sieks  12,5 mln. eurų.

Švietimo bendruomenei teigiant, kad kitų metų biudžeto projekte numatytu finansavimu laužomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai dėl mokytojų algų didinimo, Finansų ministerija žada vertinti galimybes tam skirti daugiau lėšų. „Atsižvelgiant į Seime svarstymo metu gautus pasiūlymus, bus vertinamos galimybės didinti finansavimą mokytojų atlyginimams“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Finansų ministerijos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sprendimą  vadina „savalaikiu ir tikslingu“ bei sako, kad KAM bus atleista nuo jai nebūdingų funkcijų. „Tai yra savalaikis ir tikslingas poslinkis gynybos pramonės formavimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir taip atsakinga už Lietuvos pramonės ir inovacijų formavimą.

Pirmadienį, spalio 20 d., oficialiai pažymėtas vieno didžiausių Lietuvos infrastruktūros projektų etapas – atidarytas dvipusis eismas 12 kilometrų ilgio „Via Baltica“ (A5) ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Šis, simboliškai Abiejų Tautų Respublikos tarpusavio įžado metinių dieną atidarytas kelias, sujungia pagrindines Lietuvos ir Lenkijos magistrales. Nors darbai bus galutinai baigti iki metų pabaigos, naujoje keturių juostų atkarpoje jau leidžiama važiuoti 130 km/val. greičiu.

Svarstant, kokia ateinančių metų valstybės biudžeto dalis bus skiriama karinio mobilumo projektų įgyvendinimui, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog dėl to, svarstydami valstybės biudžeto projektą, spręs Seimo nariai. Vis dėlto ji tikina reikalausianti, kad tiesiogiai gynybos finansavimui skiriama biudžeto dalis nebūtų mažesnė nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Mes pateikėm savo viziją 5,38 proc. Seimui, jis gali nuspręsti, kiek iš to galėtų eiti mobilumo poreikiams.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad Europos Sąjungos (ES) referentinei laboratorijai patvirtinus Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejus Lietuvoje, atgauti „švarios“ šalies statusą gali būti neįmanoma. Vis dėlto, jo teigimu, šiuo metu ekstremalios situacijos skelbti neplanuojama. „Dvejus metus turėtų būti nenustatyta liga, jei mes norime vėl susigrąžinti švarios šalies statusą“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė A. Palionis.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristato atnaujintas „Meistro kokybės“ gaminių pakuotes su nauja spalvine sistema. Dabar užteks vieno žvilgsnio ir bus aišku, ar tai, pavyzdžiui, patiekalas mėsos mėgėjams ar vegetarams. Tikimasi, kad ant dalies naujų „Meistro kokybės“ gaminių pakuočių atsiradę spalviniai žymėjimai padės pirkėjams lengviau orientuotis ir apsipirkti patogiau, o aiškesnė informacija apie pakuočių perdirbimą – elgtis tvariau.

Čekijos sostinėje Prahoje nuo kitų metų neliks nuomojamų elektrinių paspirtukų. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė miesto taryba, pranešė naujienų agentūra ČTK. Sprendimas argumentuotas daugybe gyventojų nusiskundimų dėl netinkamai statomų ir vaikščioti trukdančių elektrinių paspirtukų. Be to, padaugėjo nelaimių su šiomis transporto priemonėmis, neišvengta ir žūčių.  Tokių tiekėjų, kaip „Bolt“ ar „Lime“ paspirtukus galima išsinuomoti mobiliąja programėle. Paspirtukai ypač mėgstami turistų.

Švedijos miškų savininkų asociacija „Sodra“ parduoda 153 tūkst. hektarų miško žemės plotus Latvijoje ir Estijoje su IKEA susijusiai bendrovei „Ingka Investments“ už 720 mln. eurų. Pasak „Ingka Investments“ pranešimo, sandoris, kuriam reikalingi atitinkamų Latvijos ir Estijos reguliavimo institucijų leidimai, apima 135 tūkst. hektarų plotus Latvijoje ir 18 tūkst. hektarų Estijoje. Maždaug 89 proc. šios žemės yra apaugusi mišku.

Prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) komandos prisijungė buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas – jis atstovaus organizacijai  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete.  LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog E. Bajarūnas yra aukščiausio lygio profesionalas, puikiai išmanantis Europos Sąjungos institucijų veikimą ir tarptautinius procesus.

Finansinių paslaugų teikėja „Revolut“ gavo leidimą pradėti veiklą kaip bankui Meksikoje, pirmadienį pranešė bendrovė. „Revolut“ gavo galutinį Meksikos Nacionalinės bankininkystės ir vertybinių popierių komisijos (CNBV) leidimą pradėti veiklą kaip bankui šalyje. Tai, pasak bendrovės, yra paskutinis žingsnis gaunant licenciją, po kurio bankas pradės siūlyti paslaugas klientams Meksikoje.

Lenkijos pramonės gamyba praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis išaugo 7,4 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi negalutiniais duomenimis. Tai buvo sparčiausias augimas nuo praėjusių metų balandį, o jį užtikrino 8,2 proc. produkcijos apimtis padidinusi apdirbamoji pramonė bei 6,3 proc. ūgtelėjęs vandens tiekimo ir utilizavimo sektorius. Tuo tarpu gavybos pramonės produkcija sumenko 1,5 proc.

Prezidentūra svarsto ateityje siūlyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą šeimų su vaikais pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiuo metu svarstome apie galimybes vidutiniuoju laikotarpiu įgyvendinti (...) GPM nemokėjimą iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio (šeimoms su vaikais – BNS)“, – magistralės „Via Baltica“ atkarpos atidarymo renginyje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo elektros kaina. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo elektra brango 3 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną. Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę.

Baigiant paskutinius keturių juostų magistralinio kelio „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos sienos tiesimo darbus, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad tokia pat magistralė nuo Kauno iki Latvijos sienos bus užbaigta iki 2033 metų. „Via Baltica“ iki Latvijos sienos bus baigta iki 2033-ųjų metų, pagal planą“, – žurnalistams Kalvarijų rajone „Via Baltica“ atkarpos iki Lenkijos atidarymo metu sakė J. Taminskas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet atseikėjo beveik 5,7 mln. eurų mokinių bei studentų bendrabučiams atnaujinti. Už šias lėšas numatyta atnaujinti 22 bendrabučių pastatus arba jų dalis visoje Lietuvoje.

Nuo 2026 metų sausio vidurio įsigijimo sandorius planuojančios įmonės Konkurencijos tarybai turės teikti mažiau informacijos.  Siekdama supaprastinti pranešimų apie sandorius pateikimo ir nagrinėjimo procesą taryba pakeitė tvarką, pirmadienį pranešė taryba.  Pasak jos, nauja tvarka sumažins metinę administravimo naštą verslui vidutiniškai 163 tūkst. eurų.

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, galės patogiau tvarkyti savo pajamas ir mokesčius – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Artea“ bankas pristato Smulkiojo verslininko sąskaitą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Atsidarius šią sąskaitą banke, VMI registruos individualią veiklą, o visos į šią sąskaitą gautos lėšos – tiek pervedimais, tiek grynaisiais – bus laikomos veiklos pajamomis ir, pasibaigus metams, pateikiamos pajamų deklaracijoje.

SEB bankas skolina 40 mln. eurų investicijų valdymo įmonės „Lords LB Asset Management“ valdomai bendrovei „Orkela“ buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje prie Lukiškių aikštės Vilniuje projektui kartu refinansuojant anksčiau išleistą obligacijų emisiją, pirmadienį pranešė įmonė.  „Šis sandoris užbaigė projekto finansavimo etapą.

Siekiant efektyviau skirstyti paramą verslui Finansų ministerija siūlo leisti grįžusias lėšas iš nepanaudotų finansinių priemonių lėšų, pavyzdžiui, paskolų arba garantijų, skirti nacionaliniam plėtros bankui ILTE – tai leistų jam įmones skatinti nuosavomis lėšomis. Ministerija parengė Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus, kurie suteiktų Vyriausybei teisę nepanaudotas finansines priemones skirti ILTE įstatinio kapitalo didinimui.

Didžiausias lauko ekranų tinklas Baltijos šalyse OWEXX pristato naują reklamos mediją sostinėje – ekraną ant viaduko „Ateities“, kuris greitai pasirodys virš didelio užimtumo Ateities gatvės Vilniuje, itin intensyvioje miesto zonoje. Šis naujas, modernus, aukštos kokybės LED ekranas papildys OWEXX siūlomą ekranų ant viadukų Vilniuje paketą – dar didesniam reklamos matomumui, atpažįstamumui ir sklaidai.

Norvegija, pasaulinė elektromobilių lyderė, žengia drastišką žingsnį. Per artimiausius dvejus metus planuoja visiškai panaikinti pagrindinę elektromobilių subsidiją – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą.

Visi dirbantys asmenys kas mėnesį moka įmokas „Sodrai“. Tiesa, sumokant tą pačią sumą įmokų, pensija gali būti didesnė arba mažesnė nepriklausomai nuo paties žmogaus indelio.

Darbovietėse dažnai kyla konfliktų dėl įvairių priežasčių. Kartais net tokia smulkmena, kaip rūkymas gali tapti kibirkštimi tarp kolegų – ypač kai tai reiškia, kad kai vieni ilsisi, kitiems tenka toliau dirbti. Taigi kaip tokiose situacijose išvengti konfliktų? Įsivaizduokite, kad dirbate darbovietėje, kur yra nemažai rūkančių kolegų, o darbdavys rūkymo pertraukėlių nekontroliuoja.

Europos automobilių pramonėje – aukščiausias pavojaus signalas. Praėjusį penktadienį (spalio 10 d.) pagrindiniai gamintojai ir tiekėjai gavo oficialų laišką iš vienos svarbiausių lustų gamintojų „Nexperia“, kuriame pranešama, kad bendrovė nebegali garantuoti gyvybiškai svarbių komponentų tiekimo. Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) perspėja – jei sprendimas nebus rastas nedelsiant, visam žemynui gresia masinis gamybos sustabdymas.

Tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas įpareigoja valstybės institucijas ar kitas įstaigas, verslo atstovus, gyventojus pasiruošti nenumatytiems atvejams.

Ateinantys metai žada būti gana dinamiški mūsų ekonomikai: prognozuojamas spartus atlyginimų, pensijų augimas, tačiau juntama baimė dėl infliacijos šuolių, kainų augimo bei akcizų tam tikroms prekėms. Ko tikėtis ir kam būti pasiruošus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Artea“ banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene. Kokie mūsų laukia ateinantys metai? Trumpuoju laikotarpiu, stebint visas makroekonomines kategorijas, gyvensime tikrai neblogai.

Prastas praėjusios vasaros oras lėmė padidėjusį kurortų verslo bankrotų ir turto areštų skaičių, skelbia skolų išieškojimo ir įmonių kreditingumo vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva”. Verslo atstovai teigia, kad prastas oras labiau paveikė restoranus ir kavines, o viešbučių ir kitų apgyvendinimo įmonių rezultatai liko panašūs į pernykščius. Palangos baro „Karma bar“ direktorius Jurijus Proskurinas sako, kad sezonas buvo geresnis tiems restoranams ir barams, kurie yra toliau nuo jūros.

Daugiau nei pusė gyventojų sako, kad Lietuvos keliai – tragiškos būklės, kelių danga nusidėvėjusi, neasfaltuota ir duobėta. Kelių būklė išties varginga – „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad 40 procentų asfaltuotų kelių neatitinka kokybės reikalavimų. Jau nuo kitų metų veikti pradeda įsteigtas Valstybinis kelių fondas, kuris finansavimą keliams turėtų padidinti 400 milijonų eurų. Tačiau kelių sektoriaus atstovai abejoja, ar finansavimas nesumažės. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Išaugus elektrą gaminančių vartotojui skaičiui, dažnai pasitaiko situacijų, kai jos didmeninė kaina biržoje būna neigiama. O tai kelia papildomų iššūkių elektros pardavėjams. Vis tik ministerija jau parengė naują planą, kaip spręsti tokią problemą. Dėl to, panašu, teks papildomai susimokėti ne tik gaminantiems, bet ir visiems kitiems elektros vartotojams. Dėl padidėjusios elektros gamybos dažnėja situacijos, kai biržoje kainos už ją būna neigiamos.

Po to, kai renginių organizatorei „Baltic Events and Marketing“ buvo iškelta bankroto byla, šimtai žmonių liko be žadėtų renginių ir savo pinigų. Dalis jų bilietus pirko per platformą kakava.lt, tačiau susidūrė su nesėkmingais bandymais susigrąžinti sumokėtas lėšas.

Lietuviai vis dažniau renkasi tiesiog nedirbti. Kodėl? Nes daugeliui pragyventi užtenka išmokų, o paskatos įsidarbinti yra per mažos. Dėl to siūloma keisti nedarbo išmokų gavimo tvarką ir dydžius. Bet ar tai tikrai sumažins gyventojų bedarbystę? Baiminantis, kad gyventojai piktnaudžiauja nedarbo išmokomis, pasiūlymų pasigirsta įvairių. Pvz.

Kinijos automobilių gamintojai siekia įsitvirtinti Lietuvoje, kurioje vairuotojai didesnį prioritetą teikia vokiškiems automobiliams. Tačiau ar vieno didžiausio Kinijos elektromobilių gamintojo BYD modelis sužavės TV6 eteryje rodomos „e-Gazas-Dugnas“ vedėjus?  „Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“ – tai visiems puikiai žinomi aukštesnės klasės automobilių gamintojai, tačiau dabar į jų tvirtovę veržiasi gamintojai iš Kinijos.

Iki 2026-ųjų liko mažiau nei 3 mėnesiai. Norintiems kuo geriau išnaudoti visus ateinančių metų laisvadienius ir ilguosius savaitgalius, verta atostogas planuoti iš anksto, kol kelialapiai ir bilietai dar nepabrango. Specialistai nuolat skatina gyventojus apie atostogas galvoti iš anksto, išvengiant streso, su galimybe išsirinkti tinkamiausias datas, norimus viešbučius ir dar sutaupyti. 2026 m. numatomi net 6 ilgieji savaitgaliai, o pasiėmus papildomų atostogų dienų – ir dar daugiau.

Rudenį lietuviai grožisi krintančiais medžių lapais ir spalų įvairove gamtoje. Tačiau ne visi susimąsto, kad už šio grožio slypi daug vargo. Už nesugrėbtus ar netinkamai paliekamus lapus galite susilaukti nemenkų baudų. Tad specialistai dalijasi, kaip teisingai gyventojams tvarkyti lapus ir kiek tai kainuoja. Kodėl svarbu tvarkyti nukritusius lapus? Kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą, o į tai įeina ir lapų sugrėbimas bei išvežimas.

Pikapai – unikali automobilių rūšis, kuri, regis, yra pasiruošusi bet kokiems iššūkiams. Tačiau kokiems iššūkiams yra tinkamas „Volkswagen Amarok“? Į šį ir kitus klausimus atsakymų ieškojo kiekvieną šeštadienį rodomos TV6 laidos „Gazas-Dugnas“ vedėjai. Norint suprasti naujojo „Amarok“ esmę, pirmiausia reikia pripažinti akivaizdų, bet esminį faktą. Tai – inžinerinė „santuoka iš išskaičiavimo“.  Daugiau „Gazas-Dugnas“ laidos reportažų – specialioje rubrikoje.

Gyventojai dažnai skundžiasi vis branginamomis bankų paslaugomis, kai reikia mokėti ne tik už pervedimus ar planus, bet ir išsigryninant savo pačių pinigus ar paprasčiausiai užsisakant naują banko kortelę. Vilnietis Linas (vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, kad neseniai pametė „Swedbank“ kortelę, ją užblokavo ir norėjo kuo greičiau atsiimti naują. „Šiek tiek apstulbau, kad skubos tvarka kortelę pasiimti kainuoja net 30 su viršum eurų.

Vyriausybėje kilo įtampa dėl neįgaliųjų įdarbinimo ateities – paaiškėjo, kad biudžete buvo pamiršta numatyti apie 19,9 mln. eurų subsidijoms, kurios užtikrina darbo vietas daugiau nei tūkstančiui žmonių su negalia. Kol ministerijos bando rasti kompromisą, žmonių su negalia ir verslo atstovai perspėja – sustabdžius šią programą, nukentėtų tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, o valstybė rizikuotų sugriauti dešimtmečius kurtą socialinės įtraukties sistemą.

Lietuviai galimai piktnaudžiauja nedarbo išmokomis: socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori priversti gyventojus išdirbti bent 12 mėnesių tam, kad jie galėtų pakartotinai gauti nedarbo išmokas. Dalis politikų taip pat palaiko siūlymą atidėti nedarbo išmoką mėnesiui, jei žmogus iš darbo išeina be rimtos priežasties. Tiesa, tokio pasiūlymo nepalaiko ministrė pirmininkė Inga Rugieninė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kiekvieną šeštadienio rytą per TV6 televiziją rodoma laida apie automobilius „Autopilotas“ ryžosi, iš pirmo žvilgsnio, atlikti absurdišką palyginimą.

Nenuostabu, kai daug metų atidirbę ir įvairius mokesčius mokėję gyventojai nusprendžia, kad atėjo laikas pailsėti, todėl renkasi kurį laiką nedirbti ir gyventi iš užsitarnautos nedarbo išmokos. Tačiau gali būti, kad ilgai ilsėtis nebeapsimokės – Vyriausybė siūlo keisti išmokų dydžius. Pagal naujus siūlymus, pirmus bedarbystės mėnesius nedarbo išmokos išaugtų, tačiau vėlesniais mėnesiais – mažėtų.

Lietuvos naudotų automobilių rinka siunčia prieštaringus signalus. Nors naujai įvežamų automobilių srautas rugsėjį, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo, sandorių šalies viduje skaičius pastebimai išaugo. Tai rodo, kad lietuviai rečiau dairosi automobilių užsienyje, tačiau kur kas aktyviau perparduoda jau Lietuvoje esančias, dažnai dar senesnes, transporto priemones. Tuo tarpu bendroje rinkoje tęsiasi lėtas, bet užtikrintas atsitraukimas nuo dyzelinių variklių.

Kalbos dėl greičio didinimo netyla, o eksperimentai kai kuriose Europos valstybėse atliekami iki šiol. Tiesa, netrukus pokyčių gali sulaukti ir Lietuvos vairuotojai. Šiuo metu Čekija vykdo eksperimentą – keliose automagistralių atkarpose padidino maksimalų leistiną greitį nuo 130 km/val. iki 150 km/val. Pasklidus šiai žiniai, vairuotojai taip pat pradėjo diskutuoti, ar nevertėtų tokiu keliu žengti ir Lietuvai.

Lietuva ir Tarptautinio valiutos fondas (TVF) penktadienį pasirašė susitarimą dėl techninės pagalbos šaliai mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, pranešė Finansų ministerija.   „Lietuvos PVM atotrūkis, deja, išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. (...) Bendradarbiaudami su TVF siekiame geriau suprasti PVM atotrūkio priežastis ir taikyti išmanius, duomenimis pagrįstus sprendimus jam sumažinti.

Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) neseniai kiek sumažinus Lietuvos 2026 metų ekonomikos augimo prognozę 0,5 procentinio punkto iki 2,9 proc., o Lietuvos bankui (LB) prognozuojant 3,2 proc. BVP augimą, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, kad fondas galėjo remtis senesniais duomenimis bei kritiškiau vertinti šalies eksporto galimybes.  „Diskutavome ir su Tarptautinio valiutos fondo atstovais, kodėl jie taip labiau skeptiškai žiūri į mūsų ekonomikos raidą kitais metais.