Verslas

Kitais metais įsigalios nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai paveiks ne tik gyventojus, turinčius tokio turto, bet ir verslus, kuriems priklauso komercinis NT. Verslininkai neslepia nerimo dėl galimai dvigubai išaugusių mokestinių verčių ir finansinio šoko rizikos. Tuo metu didžiųjų miestų merai tikina matantys problemą ir palaikantys poreikį ją spręsti. Lietuvos verslo konfederacija (LVK) išreiškė susirūpinimą dėl kitąmet kone dvigubai augsiančios NT mokestinės vertės.

Japonijos automobilių gamintojai svarsto logistiškai sudėtingą ir brangų žingsnį – pradėti importuoti savo pačių JAV gamyklose pagamintus automobilius atgal į Japoniją. Šis, iš pažiūros, absurdiškas planas yra politinio atsako dalis, Tokijui bandant nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl milžiniško prekybos deficito. Prekybos disbalansas su Japonija jau seniai yra opus D. Trumpo administracijos klausimas.

Nuo kitų metų rugpjūčio lietuviams užteks sukaupti nebe 15 proc., o tik 10 proc. būsto vertės pradinį įnašą norint gauti paskolą jam. Tačiau, nekilnojamojo turto (NT) kainoms nuolat kylant, gyventojams sunku susitaupyti net ir tokio dydžio sumą. Vis tik socialiniuose tinkluose dalis lietuvių giriasi, kad butą ar namą įsigijo su paskola, bet pradinio įnašo mokėti nereikėjo.

Bendrovė „Baronsta“ turi pašalinti Vilniaus restorano „Meatbusters“ lauko plakato užrašą anglų kalba, galutinai nutarė teismas. Įmonės vadovas teigia užrašą netrukus pakeisiantis į lietuvišką.

Kai susitinka keturi skirtinguose miestuose gyvenantys grupės „Pikaso“ nariai, kelionės į koncertus tampa tikru iššūkiu. Laidos „Gazas. Dugnas. Šou“ vedėjai Paulius Garkauskas ir Izidorius Paukštys nusprendė išsiaiškinti, su kokiais automobiliais šie scenos vyrai važiuoja į renginius – ir išgirsti, kodėl „Volvo“ vairuotojai visada turi pasiteisinimą.

Didžiosios Lietuvos savivaldybės atkreipia dėmesį, kad daugiabučių namų renovacijos procesus šalyje vis dar stabdo biurokratija ir dažnai besikeičiančios finansavimo tvarkos. Tačiau Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė tikina, jog finansavimas kiekvienam daugiabučių namų atnaujinimo kvietimui negali išlikti vienodas.

Skundų dėl diskriminacijos sulaukusi kredito paslaugų platforma „SAVY“ atsisakė iki šiol taikytų amžiaus apribojimų, pranešą tyrimą dėl šio atvejo pradėjusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pranešama, jog tyrimas dėl „SAVY“ taikomų amžiaus apribojimų buvo pradėtas gavus skundą. Jame nurodyta, jog kredito refinansavimas gyventojui nebuvo suteiktas, nes asmuo bendrovei pasirodė per senas.

Retas nori galvoti apie netektis ir joms pasiruošti, todėl tokie įvykiai dažnai užklumpa netikėtai. Mirus šeimos nariui ar artimam žmogui, šeimos biudžetas gali gerokai sumažėti – ne tik dėl didelių išlaidų reikalingų laidotuvėms, bet ir dėl prarastų pajamų. Tokiu metu svarbu žinoti, kokios išmokos priklauso artimiesiems ir kur dėl jų kreiptis. Mirus šeimos nariui ar artimam žmogui, paramą teikia „Sodra“, o kitą dalį – savivaldybės.

Seimui svarstant kitų metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai įregistravo daugiau nei šešias dešimtis pataisų, kuriomis siūlo išlaidas įvairioms reikmėms didinti dar daugiau nei 0,5 mlrd. eurų. Seimo nariai siūlo papildomai rasti pinigų žemės ūkiui, pareigūnų, mokytojų, trenerių algoms, socialinėms paslaugoms, didinti Medijų rėmimo fondo asignavimus, skirti lėšų kelių, kultūros centrų remontui. Visi papildomų lėšų prašymai bus svarstomi Seime priimant biudžetą.

Dainininkas Merūnas Vitulskis pabaigė statyti vasarnamį netoli Trakų ant ežero kranto, o laidos „Statybų gidas“ vedėjas Saulenis Pociūnas kaip tik planuoja statytis.

Sparčiai didėjantis elektrą gaminančių vartotojų skaičius įspraudė elektros tiekėjus į kampą. Tad jau dabar dalis jų griebiasi pokyčių ir brangina paslaugas. Apie būtinybę susimokėti kiekvienam vartotojui, net ir negaminančiam elektros, užsimena ne tik elektros tiekėjai, bet ir Energetikos ministerija. Iki šiol gyventojai yra skatinami įsirengti saulės elektrines savo namuose. Vis tik dabar parama skirstoma ne tik elektrinių pirkimui, bet ir energijos kaupiklių įsirengimui.

Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai nuo istorinės Europos Sąjungos (ES) plėtros 2004 metais. Tų metų gegužės 1 d. į ES įstojo ir Lietuva. „Euronews“ apžvelgė, kaip sekasi augti 2004 ir 2007 metais į bloką įstojusioms ES narėms. Gyventojų nuomonė Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) ES piliečių mano, kad jų šalis gavo naudos iš narystės bloke, rodo 2025 m. pradžioje atlikta „Eurobarometer“ apklausa.

„Aš tik netoli važiuoju“, „Nepatogu su žiemine striuke“, „Ant galinės sėdynės man saugu“ – tai tik keletas dažniausių pasiteisinimų, kuriuos Lietuvos policijos pareigūnai kasdien girdi iš vairuotojų ir keleivių, neprisisegusių saugos diržo. Nors šis pažeidimas daugeliui atrodo smulkmena, būtent ši klaida net ir, atrodytų, nesudėtingų eismo įvykių metu dažnai tampa tragiškų pasekmių priežastimi.

Kone kiekvieną mėnesį Lietuvos oro uostuose fiksuojami nauji aptarnautų keleivių rekordai. Prie to prisideda ir vis daugiau Lietuvos gyventojų, kurie gali sau leisti poilsines keliones šiltuose kraštuose.  Vis dėlto dažnesni poilsiautojai pastebi vieną tendenciją. Iš esmės nesvarbu, kokia kelionės kryptis, kasmet jos pabrangsta mažiausiai dešimtadaliu. Net jeigu valstybėje, į kurią skrendi, fiksuojama didžiulė infliacija ir kainos eurais turėtų būti mažesnės.

Artėja eismo dalyviams pavojingiausias metų laikas – žiema. Iškritus pirmajam sniegui ir apledėjus keliams vairuotojai tarsi pamiršta, kaip reikia elgtis keliuose, susidaro kamščiai. „Regitros“ egzaminuotojas Tautvydas Damašauskas sako tuo nesistebiantis, nes žmogus dar nėra persiorientavęs į naują rimtą. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ jis pasidalino patarimais, kaip išvengti bėdų ir saugiai važinėti žiemos sąlygomis.

Visi Lietuvos gyventojai privalo mokėti privalomąjį sveikatos draudimo (PSD) įmokas, kad, ištikus bet kokiai sveikatos problemai, žmogui būtų nemokamai suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vis tik daliai gyventojų reikia mokėti žymiai didesnes PSD įmokas, nors sveikatos paslaugas jie gauna lygiai tokias pačias.

Europos Centrinis Bankas (ECB) jau 3 kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias – infliacija suvaldyta, o ilgą laiką sunkumų patyrusi euro zonos ekonomika šiuo metu atrodo stabilesnė. Nuo kitų metų gyventojai galės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas ir visiškai nutraukti kaupimą II pakopoje. Vis dėlto specialistai ragina išlikti budriems ir gerai apgalvoti, kam bus skirti šie pinigai.

Į šią savaitę statyti pradėtą amunicijos gamyklą Baisogaloje investavęs Vokietijos gynybos pramonės koncernas „Rheinmetall“ domisi bendradarbiavimu su Lietuva ir oro gynybos srityje, teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. „Šiuo metu kalbėjome apie oro apsaugos sistemas, nes Lietuvoje turime sparčiai augančią gynybos ir saugumo pramonę – yra startuolių, mažų, vidutinių ir stambesnių įmonių, kurios jau pažengusios dronų ir antidronų srityje.

Šiais laikais esame įpratę skubėti ir statybose paprastai ieškome kuo greitesnio rezultato. TV6 laidoje „Statybų gidas“ ekspertai papasakojo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį statant namą, o konkrečiau – ar apsimoka namo statybas ištęsti į kelerių metų laikotarpį.  Pasak statybų kainų eksperto Mindaugo Laučio, vis rečiau pasitaiko atvejų, kad žmonės norėtų namo statybas ištęsti į ilgą laiko tarpą. Tačiau kartais tokių pasitaiko.  „Yra tam tikros taisyklės.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius į Lietuvą dirbti atvyko 9,9 tūkst. Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių – 28 proc. daugiau nei pernai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Skelbiama, kad 78 proc. atvykusiųjų yra latviai, lenkai ir rumunai. Kaip praneša Užimtumo tarnyba, Lietuvoje šiemet įsidarbino 3,9 tūkst. rumunų, 2,3 tūkst. – latvių ir 1,5 tūkst. – lenkų. Taip pat šalyje padaugėjo dirbančiųjų iš Bulgarijos, Vengrijos, Estijos.

Vokietijos valdžia ieško būdų, kaip suvilioti pensininkus toliau dirbti, ir nusprendė dirbantiems pensininkams nebeapmokestinti algų. Nors Lietuvoje darbuotojų taip pat trūksta, mūsų valdžios atstovai vokiečių pavyzdžiu sekti neketina. Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų. Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį.

Nuo kitų metų lietuviai gaus ne tik didesnes išmokas ar pensijas – minimalioji mėnesinė alga (MMA) prieš mokesčius augs 115 eurų, todėl didės ir kitų darbuotojų atlyginimai. Be to, II pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai galės atsiimti visus savo įmokėtus pinigus. Dėl to baiminamasi, kad kainos augs sparčiau, nei žmonių gaunamos sumos.

Nuo Naujųjų metų vėl brangs bankų paslaugos. Seimas nusprendė panaikinti jiems du dešimtmečius galiojusias PVM mokesčio lengvatas. Tad vienas bankas jau skelbia nuo sausio penktadaliu branginantis gyventojams ir verslo klientams kai kurias paslaugas, kiti bankai dar laukia mokesčių inspekcijos išaiškinimo, už kurias tiksliai paslaugas reikės mokėti mokestį.

Investuoti, kurti ir į verslo pasaulį kitaip žiūrėti verčiantis TV3 žiniasklaidos grupės projektas „Rykliai. Lietuva“ vėl grįžo į televizijos ekranus. Pirmojoje antrojo sezono serijoje savo idėją penkiems šalyje gerai žinomiems investuotojams pristatė penkių merginų kompanija, siūlanti drabužius aukštoms moterims. „Fraze, kuo apsirengti šiandien, aš nieko nenustebinsiu.

Nuo šiol kai kuriose Lietuvos automagistralėse leidžiama važiuoti iki 130 kilometrų per valandą greičiu – tokį bandymą testuoja Susisiekimo ministerija. Tačiau didesniu greičiu vairuotojai galės lėkti tik tada, kai oro sąlygos leis – kai nelyja, nesninga ir yra geras matomumas. Pasak „Via Lietuvos“ atstovų, greitį reguliuoja išmaniosios sistemos, kurios įvertina kelio dangos būklę, matomumą ir oro temperatūrą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Surasti gerą meistrą, kuris pasirūpintų namų apdaila ar atliktų kitus panašius darbus, taps dar sunkiau. Ekonomistai prognozuoja, kad gyventojams pradėjus atsiimti sukauptus pinigus iš II pensijų pakopos, žmonės daugiau investuos į nekilnojamąjį turtą, todėl brangs ir su juo susijusios paslaugos. Kils ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nes, pasak rinkos ekspertų, gyventojai daugiau pirks automobilių, kelionių, buitinės technikos bei kitų prekių.

Specialistai prognozuoja, kad degalai brangs. Dėl numatomų mokesčių pakeitimų dyzelino kaina esą gali perkopti ir 2 eurus. Tačiau ar iš tiesų kaina taip drastiškai didės, jei naftos vartojimas ir jos paklausa pastaruoju metu mažėja? Finansų ministerija jau anksčiau skelbė apie parengtą naujas Akcizų įstatymo pataisas. Pagal ministerijos skaičiavimus, joms įsigaliojus, kitąmet dyzelinas dėl to turėtų pabrangti maždaug 4 centais už litrą.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad Baltarusija šeštadienį turėtų pateikti atsakymą dėl evakuacinio koridoriaus atvėrimo šalyje įstrigusiems tūkstančiams Lietuvos vilkikų.  „Kalbėjau su mūsų pasienio įgaliotiniu ir, manyčiau, rytoj (šeštadienį – BNS) reikia laukti atsakymo (iš Baltarusijos – BNS). Yra klausimų ir dėl muitinės, ir dėl pasieniečių.

Vilniaus gyventojai kasmet susiduria su gatvių tvarkymu, kuris sukelia ne tik nepatogumų vairuotojams, bet ir padidina spūstis judriausiose sostinės vietose. Miesto valdžia tikina siekianti, kad gatvės būtų sutvarkytos kuo greičiau, tačiau pripažysta: kai kurie darbai užsitęsia mėnesius.  Tuo metu gyventojai ir vairuotojai stebisi, kodėl kai kuriose vietose įpusėjus remonto darbus jie netikėtai sustoja ir ilgą laiką tenka važinbėti per išraustas duobes.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui pareiškė, kad svarstys galimybę netaikyti sankcijų savo sąjungininkei dėl rusiškos naftos pirkimo. „Mes tai svarstome, nes jam labai sunku gauti naftos ir dujų iš kitur. Kaip žinote, jie neturi priėjimo prie jūros“, – žurnalistams sakė su V. Orbanu Baltuosiuose rūmuose susitikęs D. Trumpas.

Visame pasaulyje garsus verslumo šou „Rykliai. Lietuva“ žengė į antrąjį sezoną, o pirmojoje naujojo sezono laidoje netrūko originalių lietuviško verslo idėjų. Bene daugiausiai dėmesio sulaukė laidoje su vaiku pasirodęs Remigijus Zinys, pristatęs idėją, kuri gali palengvinti tėvų dalią. Remigijus prašė 150 tūkstančių eurų už 10 proc. įmonės akcijų, o tai buvo didžiausia suma iš visų „Rykliai. Lietuva“ pirmosios laidos dalyvių. Vyras yra Nannow.app vienas iš bendraįkūrėjų.

„HHL Rühm“, pagrindinis Baltijos šalių žiniasklaidos grupės „Ekspress Grupp“ akcininkas, penktadienį paskelbė apie ketinimą pateikti savanorišką pasiūlymą bendrovės mažumos akcininkams su maždaug 15 proc. priemoka ir, sėkmingai užbaigus procesą, nutraukti prekybą „Ekspress Grupp“ akcijomis Talino vertybinių popierių biržoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Švedijos baldų milžinė „Ikea“ penktadienį pranešė, kad jos 2024–2025 finansinių metų, pasibaigusių rugpjūtį, grynasis pelnas sumenko trečdaliu dėl išlaidų kainoms mažinti bei padidintų JAV muitų kompensavimui. Anot pranešimo, grynasis pelnas sumažėjo 32 proc. iki 1,5 mlrd. eurų, pardavimų pajamoms didėjus 2,6 proc. iki 44,6 mlrd. eurų. Parduotuvių lankytojų padaugėjo 1,9 procento.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ grynasis pelnas per devynis šių metų mėnesius siekė 1,5 mln. eurų – 73,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai (5,7 mln. eurų). Pajamos siekė 49,5 mln. eurų – 4,2 mažiau (51,6 mln. eurų). Didžioji dalis – 42,7 mln. eurų – uždirbta transportuojant gamtines dujas, 6,5 mln. eurų – iš sistemos balansavimo produktų, pranešė įmonė.  „Labiausiai sumažėjusiam pelnui įtaką padarė mažėjusios pajamos, kurios neatsvėrė didėjančių sąnaudų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena apie būtinybę sumokėti žemės mokestį. To nepadarius, mokesčių inspekcija pradės skaičiuoti palūkanas, o skolą gali tiesiog nurašyti nuo sąskaitos. Kaip skelbia VMI, žemės mokestį už šiuos metus turite sumokėti iki 2025 m. lapkričio 17 d. – mažiau nei per mėnesį.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 20,1 mln. eurų koreguoto grynojo pelno – 8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai (21,8 mln. eurų). Bendrovės pajamos siekė 305,4 mln. eurų – 9,2 proc. daugiau (279,6 mln. eurų), koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) augo 6,5 proc. iki 39,4 mln. eurų (37 mln.

Rinkos dalyviai Lietuvoje palaiko vieningesnę ir atviresnę Europos kapitalo rinką, šalies verslams reikia platesnės prieigos prie kapitalo, sako už finansus atsakinga eurokomisarė Maria Luís Albuquerque.

Lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ – svarbus pokytis šviežiai paruošto maisto kategorijoje. Beveik 600 kulinarijos ir konditerijos „Meistro kokybės“ gaminių – nuo šiol dar pigesni. Tortai, plokštainiai, salotos, kotletai, makaronai ir daugelis kitų šio prekių ženklo gaminių lentynose jau pažymėti geltonomis etiketėmis, žyminčiomis žemiausią* produktų kainą.

Bulgarijos parlamentas penktadienį priėmė teisinius pakeitimus, pagal kuriuos JAV paskelbus sankcijas Rusijos naftos milžinei „Lukoil“, rytinėje šalies dalyje esant naftos perdirbimo gamykla bus perduota valstybės kontrolėn. Parlamentas pritarė pataisai, kuria siekta užkirsti kelią gamyklos uždarymui.

„Buvęs vieno savininko – vokiečio pensininko“, „Tiesiog reikia truputį meilės ir bus kaip naujas“, „Už tokią kainą geresnio nerasit“ – tokias frazes, anot „Autogido“ atstovo Tautvydo Stasiulio, bent kartą yra girdėjęs kiekvienas, ieškojęs naudoto automobilio. Jos tapo šios rinkos folkloru – šmaikščiu, bet dažnai slepiančiu rizikas.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas, atspindintis penkių grupių – grūdų, mėsos, pieno produktų, augalinių riebalų ir cukraus – kainų pokyčius pasaulio rinkoje, spalį nukrito žemiausiai nuo šių metų sausio, penktadienį skelbia organizacija. Grūdų kainų indeksas smuko 1,3 proc.

Degalai Baltijos valstybių mažmeninėje rinkoje pastarąją savaitę brango, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Populiariausios markės benzinas pigiausias Lietuvoje, brangiausias Estijoje. Mažiausios dyzelino kainos Estijoje, didžiausios Lietuvoje.

Į viešumą iškilus prodiuserio Aleksandro Broko praeities detalėms, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką veikia jo įkurtas Europos darnaus žmogaus institutas, skleidžiantis ritmologijos doktriną.  Registrų centro duomenimis, institutas įkurtas 2015 m. Vilniuje. Vienu iš instituto įkūrėjų nurodytas A. Brokas. Šią savaitę paskirtas kultūros viceministru, penktadienį A. Brokas pareiškė, kad traukiasi iš pareigų.

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje bankrutavo 74 maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos – 6 daugiau nei per visus praėjusius metus, tačiau registruota daugiau nei 300 tokias paslaugas teikiančių naujų bendrovių, skelbiama tarptautinės įmonių kreditingumą vertinančios įmonės „Creditreform Lietuva“ analizėje.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, jog didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ (PKO PB), dar rugsėjį pranešęs apie netrukus atidaromą atstovybę Lietuvoje, tai padarys artimiausiu metu.  „Kol kas turbūt nėra nieko labai patvirtinto, bet iš esmės, taip, atstovybė bus atidaroma, iš tiesų Lenkijos bankas (PKO – BNS) ateina. Atstovybė bus atidaryta artimiausiu metu.

Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentu Karlu Nehammeriu. Susitikimo metu jie aptarė EIB vaidmenį stiprinant Europos saugumą ir atsparumą bei Lietuvos ir banko bendradarbiavimą.  G. Nausėda pabrėžė, kad neseniai EIB priimtas sprendimas finansuoti su gynyba ir saugumu susijusius projektus Europoje yra stiprus signalas Europos bankams, kurie iki šiol laikosi atsargios politikos šiuo atžvilgiu.

Europos investicijų bankui (EIB) Lietuvai skolinant 300 mln. eurų gynybos projektams finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad paskolos linija bus skirta dvigubos paskirties įrangai, jūros, oro bei sausumos karinėms pajėgoms stiprinti, taip pat greitosios medicinos pagalbos įrangai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatoriai suderino planą, kaip daugiau sistemos balansavimo paslaugų įsigyti iš nepriklausomų rinkos dalyvių, penktadienį pranešė „Litgrid“. „Siekiame kaip įmanoma greičiau įgyvendinti elektros kaupimo projektus, kurie galėtų dalyvauti regioninėje balansavimo rinkoje“, – „Litgrid“ pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Spalis šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje buvo aktyviausias mėnuo šiais metais – įregistruota 12,7 tūkst. pasiektų susitarimų, skelbia NT pirkimų ir pardavimų rinką stebintis Registrų centras. Teigiama, kad šių metų spalis buvo 15,7 proc. aktyvesnis nei tas pats mėnuo pernai, kai buvo užregistruotą 11 tūkst. sandorių. Šių metų spalį sandorių taip pat buvo 5,9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (12 tūkst.