Verslas

Bankai, kredito unijos ir kitos mokėjimo įstaigos nuo spalio 9 dienos prieš pervesdami lėšas privalės tikrinti, ar gyventojai bei įmonės lėšas perveda tikrajam sąskaitos savininkui.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pasirašė trejų metų bendradarbiavimo sutartį su atsinaujinančių energijos išteklių kilmės garantijų registro paslaugų teikėja „Grexel Systems Oy“. Skelbiama, kad naujasis registras pradeda veikti rugsėjo 22 dieną.

Pastarąją savaitę, daugiausia dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 44 proc. Sekmadienį taip pat buvo fiksuota viena mažiausių elektros kainų šiemet – 5,34 Eur/MWh. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), mažesnės kainos buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną. Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl regione išaugusios vėjo elektrinių generacijos rugsėjo 15–21 dienomis sumažėjo 44 proc.

Pirmadienį minint Tarptautinę dieną be automobilio, sostinėje kursuojantis viešasis transportas miesto gyventojus ir svečius veš nemokamai. Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Judu“, šią dieną keliauti nemokamai bus galima visais sostinės autobusais, troleibusais bei elektriniais laivais. „Darnus judėjimas – tai daugiau nei kelionės būdas. Tai sąmoningas pasirinkimas, kuriuo kiekvienas prisidedame prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos.

Latvija rengiasi vieniems metams – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30-osios – sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą duonai, pienui, kiaušiniams ir šviežiai paukštienai. Šiems produktams bus taikomas 12 proc. PVM tarifas, vietoj standartinio 21 proc. tarifo. Sumažinus PVM pagrindiniams maisto produktams, biudžeto pajamos 2026 metais sumažės 15 mln. eurų, o 2027 metais – 16,4 mln.

Tris dienas smukusios naftos kainos dėl geopolitinės įtampos Europoje ir naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai perspektyvos pirmadienį patraukė aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pirmadienio ryte ūgtelėjo 0,59 proc. iki 67 JAV dolerių už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,6 proc. iki 62,7 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

 Lietuvoje veikianti termovizorinius optinius prietaisus kurianti aukštųjų technologijų grupė „Yukon Group“ galutinai likvidavo Rusijos įmonę „Mezon-A“, pirmadienį pranešė bendrovė.  Jos teigimu, nuo 2022 metų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios grupė sustabdė Rusijoje veikusios bendrovės veiklą ir nutarė ją likviduoti. „Dabar šis prieš trejus metus prasidėjęs pasitraukimo procesas užbaigtas ir teisiniu požiūriu“, – teigiama pranešime.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“  žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Latvijoje pradėjo 72,5 megavatų (MW) galios antrojo Stelpės saulės parko komercinę veiklą. Pasak bendrovės, elektrinė įrengta Bauskės savivaldybėje esančiame 85 hektarų plote ir yra sudaryta iš 121 tūkstančio saulės modulių.  Investicijos į šį projektą, įskaitant įsigijimo kainą ir statybų išlaidas, turėtų siekti iki 54 mln. eurų.

Gaminantiems vartotojams, norintiems įsirengti elektros kaupiklius namuose, bus skiriama dar 7,6 mln. eurų parama, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija. Pasak laikinojo ministro Žygimanto Vaičiūno, skirti papildomą finansavimą nuspręsta dėl didelio gyventojų aktyvumo anksčiau prašant šios paramos. „Gyventojų susidomėjimas kaupimo įrenginiais rodo, kad tai yra vienas svarbiausių žingsnių stiprinant savo energetinį savarankiškumą.

Prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos žinomo verslininko Ivano Paleičiko iš dalies valdomoje nuostolingoje Trakų rajono vaivorykštinių upėtakių auginimo bendrovėje „FishNet“. „Ikiteisminis tyrimas pradėtas balandžio mėnesį (...) gavus informacijos apie galimas nusikalstamas veikas“, – komentare BNS teigė tyrimui vadovaujanti Šiaulių apygardos prokuratūra.

Europos elektromobilių rinkoje, kurioje dar visai neseniai karaliavo „Tesla“, išgyvena esminę transformaciją. Pirmosios 2025 metų pusės pardavimų duomenys rodo aiškią tendenciją: tradiciniai Europos gamintojai, vedami įspūdingai atsigavusios „Volkswagen“ grupės, atsikovojo prarastas pozicijas, o „Tesla“ ir dauguma Kinijos prekių ženklų praranda pagreitį. Dar 2023-iaisiais „Tesla Model Y“ tapo pirmuoju elektromobiliu, užėmusiu perkamiausio automobilio sostą Europoje.

Kitąmet laukiantys pensijų kaupimo pokyčiai ir toliau kelia nemažai diskusijų. Specialistai pabrėžia, kad permainos turės neišvengiamų pasekmių. Vieni kalba apie tai, kad gyventojai gaus daugiau pasirinkimo laisvės ir galės patys nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus, kiti atkreipia dėmesį, kad ši „laisvė“ iš tikrųjų gali reikšti mažesnes pensijas ateityje ir dar didesnę finansinę riziką.

Lietuvoje sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims mokamos lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, nors būtų geriau, kad visi būtume sveiki ir to nereikėtų. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga primena, kad negalią turintiems asmenims automobilio įsigijimo kompensacija nuo šių metų siekia 4480 eurų. O štai norintiems savo automobilį techniškai pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, kompensacijos dydis nuo šių metų siekia iki 8960 eurų.

Bet kurio namo fasadą galima vadinti jo šeimininko vizitine kortele. Stilius, spalvos, akcentai, medžiagos – tai šeimininko išraiškos būdas, jo finansinio statuso rodiklis, ir požiūris į gyvenimą. Per kelis pastaruosius dešimtmečius fasadai Lietuvos statybose pasikeitė iš esmės.  „Statybų gido“ tinklalaidės epizode nuspręsta panagrinėti, kokie fasadų apdailos sprendimai dabar statybose yra dažniausi, kuo jie vieni nuo kitų skiriasi, kokios jų stipriosios ir silpnosios pusės.

Dėl pastebėtų deformacinio pjūvio pažeidimų Česlovo Radzinausko tilte, magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai nuo pirmadienio įvedami trumpalaikiai eismo ribojimai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. „Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad dėl pastebėtų deformacinio pjūvio pažeidimų Česlovo Radzinausko tilte, esančiame magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (5,34 km), nuo pirmadienio planuojami trumpalaikiai eismo ribojimai kryptimi nuo Marijampolės link Kauno“...

Valstybės nuolat susiduria su iššūkiu – kaip subalansuoti biudžetą ir rasti papildomų lėšų viešosioms paslaugoms, socialinėms išmokoms ar skoloms padengti. Ekonomikai svyruojant, o išlaidoms augant, valdžios dažnai ieško naujų šaltinių pajamoms padidinti. Dažniausiai tokių paieškų rezultatas – nauji ar pakoreguoti mokesčiai. Vienos šalys renkasi didinti pridėtinės vertės mokestį, kitos – apmokestina turtą, kapitalą ar siekia didesnio indėlio iš turtingiausių gyventojų.

Paskirtojo žemės ūkio ministro Andriaus Palionio manymu, jei Seimas nuspręstų atidėti 2027 m. įsigaliosiantį kailinių žvėrelių ūkių draudimą, tai galėtų būti nesąžininga jau fermas uždariusių verslininkų atžvilgiu. Anot jo, reiktų galvoti ne apie įsigaliosiančio draudimo atidėjimą, o apie deramų kompensacijų verslui užtikrinimą.

Lietuvos laukia kainų šokas ir ekonominės pagirios – tokias niūrias prognozes piešia ekonomistai. Ruošdamiesi kitąmet numatytoms antrosios pensijų pakopos pinigų dalyboms, ekspertai perspėja apie besipučiantį vartojimo ir kainų burbulą, kuris neišvengiamai sprogs po trejų metų.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl antrosios pensijų pakopos reformos valdžią kritikuojantys ekonomistai ragina ruoštis tam, kas nutiks po jos.

Prasidėjus karui Ukrainoje, geopolitinis neapibrėžtumas paveikė ir jūrinio susisiekimo sektorių – sudėtinga situacija tarptautinėje rinkoje įtakos turėjo ir investicijoms bei krovos srautams, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Vis dažniau galima išgirsti, kad lietuviai turi arba planuoja turėti banko sąskaitą užsienyje. Vieniems tai atrodo kaip patogus finansinis sprendimas, suteikiantis daugiau saugumo ar lankstumo, kiti tokį žingsnį vertina skeptiškai, įžvelgdami galimus piktnaudžiavimo atvejus. Vis dėlto duomenys rodo, kad tūkstančiai lietuvių jau yra atidarę sąskaitas įvairiose šalyse, o jose laikomos nemažos sumos pinigų.

Porsche“ reaguodama į mažesnę, nei tikėtasi, prabangių elektromobilių paklausą, bendrovė pranešė atidedanti kai kuriuos elektrinius projektus ir pratęsianti populiarių modelių su vidaus degimo varikliais gamybą. Šis skaudus, bet pragmatiškas sprendimas bendrovei trumpuoju laikotarpiu kainuos milijardus. „Porsche“ kartu buvo priversta drastiškai sumažinti savo 2025 metų pelno prognozes. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvoje iš politikų lūpų jau ne pirmąjį kartą skamba pasiūlymai trumpinti darbo dienų savaitę. Tačiau ekonomistai tokias idėjas vertina neigiamai ir sako, kad tokios kalbos liūdina. Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias. Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.

Aplinkos ministerija parengė pataisas, numatančias skirti 16,8 mln. eurų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtrai. Anot jos, parama galės pasinaudoti atliekų tvarkytojai, norintys sukurti arba atnaujinti plastiko atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrangą. Vienam pareiškėjui planuojama skirti iki 6 mln. eurų paramą. Projekto veiklos turės būti įgyvendintos iki 2028 metų lapkričio pabaigos.

Kalendorinis rugsėjis į miestų gatves sugrąžino ir spūstis. Tiesa, retas susimąsto, kad kartais žalias šviesoforo signalas gali neužsidegti ir dėl pačių vairuotojų daromos klaidos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič komentavo, kad sostinėje, kaip ir daugelyje kitų didmiesčių, spūsčių problema yra pastebima. „Transporto priemonių kiekis miesto gatvėse didėja.

Valstybinių numerio ženklų esminė paskirtis yra užtikrinti, kad transporto priemonės būtų lengvai atpažįstamos eisme. Tačiau daliai vairuotojų tai ne tik lentelės automobilio priekyje ir gale. Tokiose šalyse, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, valstybiniai numeriai yra statuso simbolis. Svetur neretai nutinka ir taip, kad numerio ženklai būna brangesni net už patį automobilį. 2023 m. balandžio mėn.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.

Jau ilgokai kuriame vadinamąją gerovės valstybę, bet kuo toliau kuriame, tuo daugiau laužoma iečių dėl jos principų, teigia TV3 Žinių „Dienos komentaro“ vedėjas, žurnalistas Vladimiras Laučius. Apie atlyginimų augimą, Lietuvos regionus, keturių dienų darbo savaitę ir ar žmonėms reikia ilgesnių atostogų, žurnalistas diskutavo kartu su ekonomistu Romu Lazutka.

Kitąmet įsigalios nauji pakeitimai dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jie palies ir visus su individualia veikla dirbančius darbuotojus. Ekspertai sako, kad nauji pokyčiai įneš sumaišties, o ar į biudžetą bus įnešama dar daugiau pinigų – neaišku. Seimas dar birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Naujoji tvarka neabejotinai palies ir iš individualios veiklos pajamas gaunančius gyventojus.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.

Europos naujų automobilių rinka rugpjūtį demonstravo kuklų 4,5 proc. augimą, tačiau bendras metų rezultatas išlieka beveik nepakitęs – vos 0,3 proc. didesnis nei pernai. Vis dėlto, po šiais nuosaikiais skaičiais slepiasi galingos tendencijos: rinkos augimą beveik vienareikšmiškai tempia elektrifikuoti modeliai, o tarp laimėtojų vis ryškiau matyti Kinijos gamintojų vardai, kol kai kurie rinkos senbuviai, įskaitant net „Tesla“, susiduria su sunkumais.

Pristatytas naujasis Vilniaus gatvių tinklo specialusis planas visuomenei piešia modernaus ir pralaidaus miesto vaizdą. Tačiau detaliau panagrinėjus jį ir savivaldybės poziciją ima matytis atotrūkis tarp ambicingų brėžinių ir jų įgyvendinimo galimybių.

Vieną po kito sąvartynus ir atliekų perdirbimo įmones niokoja kilę gaisrai: visai neseniai jau antrą kartą per pusmetį užsiliepsnojo Lapių sąvartynas Kauno rajone. Specialistai kelia įvairias teorijas, bet viena ryškiausių – pavojingos ir pažeistos ličio baterijos, kurios staiga sprogsta ir žaibiškai išplinta, mat degimui nereikia deguonies. Pasak specialistų, ypač pavojingos konteineriuose nugulančios vienkartinės elektroninės cigaretės.

Daugelį metų iš eilės Lietuvos keliuose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius mažėjo. Tačiau šiemet ryškėja priešingos tendencijos. Tragiškuose įvykiuose vėl daugėja aukų, tad 0 žuvusių siekis, panašu, vėl tolsta. Pavyzdžiui, šią savaitę Vilnių ir visą Lietuvą sukrėtė skaudi nelaimė Molėtų plente, kai vienam vairuotojui išvažiavus į priešpriešinę juostą susidūrė trys automobiliai ir iš karto žuvo du vairuotojai. Skaudžių ir mirtinų avarijų fiksuota ir daugiau.

Geopolitinių neramumų apsuptyje, taip pat kylant kibernetinių rizikų galimybei ar orų anomalijoms, dalis prekybininkų griebiasi neatidėliotinų veiksmų. Pavyzdžiui, ruošiasi atidaryti specialias parduotuves. Vienas didžiausių Danijos prekybos tinklų „Salling Group“, kuriai priklauso parduotuvės „Bilka“, „Netto“, „Føtex“ paskelbė žinią apie neatidėliotinus planus iki 2028 m. atidaryti neatidėliotinų atvejų parduotuves.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) skyrė 23,9 tūkst. eurų baudą pirmąjį 700 megavatų (MW) jūros vėjo parką vystančiai „Ignitis grupės“ valdomai „Offshore Wind Farm 1”. Tai Eltai penktadienį patvirtino VERT atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė. Pasak jos, bauda skirta Energetikos agentūrai informavus, jog įmonė vieną dieną vėluoja pateikti Elektrinių ir su jomis susijusios infrastruktūros projekto įgyvendinimo ataskaitą už praėjusių metų paskutinį ketvirtį.

Pamestas automobilio registracijos liudijimas – situacija, į kurią, pasirodo, patenka tūkstančiai Lietuvos vairuotojų. Valstybės įmonė „Regitra“ skelbia, kad vien per aštuonis šių metų mėnesius dėl prarastų ar sugadintų dokumentų kreipėsi beveik 15 000 asmenų. Specialistai perspėja, kad tai – ne tik smulkus nepatogumas, bet ir saugumo rizika, todėl ragina vairuotojus nedelsti ir pasinaudoti paprastu elektroniniu sprendimu.

Prezidentūra praneša, kad valstybės vadovas Gitanas Nausėda pasirašė dekretus, kuriais Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja paskyrė Vaidą Markevičienę, o valdybos nariu paskyrė Evaldą Ruzgį. 2020–2024 metais eidama finansų viceministrės pareigas V. Markevičienė buvo atsakinga už Europos Sąjungos investicijas, tarptautinę finansinę paramą ir finansų rinkų politiką.

Valstybės įmonė „Via Lietuva“ perspėja vairuotojus, keliaujančius magistraliniu keliu A5 (Kaunas–Marijampolė–Suvalkai): nuo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 22 d., ant Česlovo Radzinausko tilto per Nemuną bus įvedami trumpalaikiai eismo ribojimai. Dėl būtinybės skubiai pakeisti susidėvėjusią tilto konstrukcijos dalį, vairuotojų, važiuojančių nuo Marijampolės Kauno link, visą savaitę lauks nepatogumai.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet pensijas padidinti daugiau nei dešimtadaliu. Anot jo, pernelyg daug pensininkų skursta, nors šalies ekonomika auga ir „Sodros“ mokesčių lietuviai sumoka net daugiau nei suplanavo buvusi dešiniųjų valdžia. Tad pensijas didinti, anot šalies vadovo, tikrai yra iš ko. Tačiau valdantieji, nors prezidento projekto ir neatmeta, abejoja, ar pavyks jį 100 procentų įgyvendinti.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo šiol jungti prie tinklo bus galima saulės elektrines su didesne leistina generuoti galia – gaminantys vartotojai, neišsiėmę techninių sąlygų, prie tinklo galės prijungti 1 kilovato (kW) galios elektrines, o ne 0,8 kW, kaip anksčiau, penktadienį paskelbė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Pasak pranešimo spaudai, tais atvejais, kai ESO tinkle tam tikruose ruožuose pralaidumai išnaudoti, galima rinktis iš kelių alternatyvų – įsigyti nutolusią elektrinę parke, įsirengti elektrinę su kaup...

Seimas imasi svarstyti prezidento siūlomas įstatymo pataisas dėl pensijų didinimo, kurios nustatytų, kiek minimaliai „Sodros“ biudžeto pertekliaus privaloma skirti jų papildomam indeksavimui. Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, tuomet senatvės pensijos kitąmet turėtų augti sparčiau.  Iki šiol buvo įtvirtinta tik maksimali riba, tačiau nenustatyta, kiek mažiausiai lėšų turi pasiekti pensininkus papildomai indeksuojant išmokas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų paketą išpirkti iš privačių savininkų būtų galima tik esant „palankioms aplinkybėms“ – bendrovei įgyvendinus suplanuotas investicijas, išmokėjus dividendus bei įvykdžius kitus įsipareigojimus.    Beo, ji pabrėžia, kad akcijos būtų išperkamos tik „Ignitis grupės“ lėšomis, o ne valstybės pinigais.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugpjūčiu, pakilo 0,5 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Augimas užfiksuotas po nuosmukio ankstesnius du mėnesius, solidžiausias nuo šių metų balandžio. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 1,1 proc.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) prašoma ištirti ekspremjerės Ingridos Šimonytės ir dar kelių politikų veiksmus dėl galimo sąmoningo Seimo narių klaidinimo, siekiant likviduoti vieną seniausių ūkio šakų šalyje.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ į pirmą Lietuvoje italų prekės ženklo „Boggi Milano“ vyriškų drabužių parduotuvę investavo apie 350 tūkst. eurų.  Beveik 200 kv. metrų ploto prekybos erdvė atidaryta prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ Vilniuje, pranešė „Akropolis Group“. „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas BNS pranešė, kad į parduotuvę įmonė investavo apie 350 tūkst. eurų.

Atstovybę Lietuvoje steigti planuojantis didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ šalyje ateityje galėtų atidaryti ir filialą, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, tikimasi, kad Lenkijos finansų institucija galės sudaryti konkurenciją didiesiems Lietuvos bankams verslo klientų segmente. Apie banko plėtros planus ketvirtadienį pranešė Lenkijos žiniasklaida, cituodama „PKO BP“ viceprezidentą Mareką Radzikowskį, atsakingą už operacijų ir tarptautinės bankininkystės sritį.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ rugpjūtį prie tinklo prijungė 4,8 tūkst. naujų gaminančių vartotojų – jų skaičius Lietuvoje artėja prie 160 tūkst., penktadienį skelbia ESO. Bendrovės duomenimis, rugpjūtį gaminantys vartotojai sugeneravo 201,1 gigavatvalandės (GWh) elektros – 1,7 proc. daugiau nei liepą. Jų pagaminta elektra patenkino beveik ketvirtadalį šalies poreikio.

Europos Komisija (EK) ateinančio laikotarpio biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavo 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau – virš 4,38 mlrd. eurų, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, numatytų lėšų suma yra per maža ir kelia nerimą.  Anot laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano, 2021–2027 m. laikotarpiu žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas siekė daugiau nei 5,48 mlrd. eurų. I. Hofmano teigimu, vien tiesioginių išmokų finansavimui prireiktų apie 4,3 mlrd.