Verslas

Tuo metu, kai mūsų šalyje svarstoma apie 4-ių dienų darbo savaitę ir ilgesnes atostogas darbuotojams, Slovakija renkasi visiškai priešingą kelią. Šioje šalyje valdantieji pasiūlė naikinti tris valstybines šventes, didinti mokesčius, įšaldyti kai kurias pensijų išmokas, mažinti paramą bedarbiams ir didinti sveikatos draudimo įmokas, rašo  Taip siekiama sutaupyti 2,7 mlrd. eurų biudžeto išlaidų ir pagerinti sudėtingą valstybės finansų padėtį.

Pusė smulkiųjų verslininkų vis dar nenaudoja išmaniųjų kasos aparatų, nors visas verslas juos turėjo turėti nuo gegužės, skelbia LRT radijas. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), duomenis iš naujų aparatų jau teikia beveik pusė smulkiųjų verslo atstovų – 13 tūkst. mokėtojų iš 17 tūkst. kasos aparatų. Duomenų vis dar laukiama iš 14,7 tūkst. tokių verslininkų. Anot LRT, smulkieji verslininkai teigia turintys gerai veikiančius kasos aparatus, tiesiog jie neperduoda informacijos VMI.

Vertinant naujos dvidešimtos Vyriausybės programą, daug kam užkliuvo teiginiai, kad naujų mokesčių nebus, išskyrus bankams. Galima diskutuoti, kaip atrodo vėl įvedami sektoriniai mokesčiai, kurie menkina šalies patikimumo įvaizdį, tačiau diskusija prasideda, kas bus su anksčiau patvirtintais mokesčiais. Naujų gal ir nebus, tačiau esami gali būti keičiami ir ne mažėjimo linkme.

Darbo rinkoje bręsta pokyčiai, o dalis ekspertų neabejoja – kai kurių profesijų esą geriau net nesirinkti, jei nenorite likti be darbo. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu darbuotojų derybinė galia taip pat sumenko. Technologijų gigantės skiria milžiniškus pinigus dirbtinio intelekto (DI) plėtojimui.

Adrenaliną mėgstantys ir ekstremalių patirčių ieškantys gyventojai tokius savo poreikius dažnai tenkina apsilankydami atrakcionų parkuose. Ne paslaptis, kad iš jų nuolat aidi riksmai, todėl lietuvius itin nustebino iškaba, draudžianti atrakcionuose šaukti. Skaitytoja Evelina paskutinį vasaros savaitgalį leido Šventojoje. Jos centre, Kopų g. 17A, veikia nemažai atrakcionų: nuo apžvalgos rato iki itin ekstremalių aukštumoje esančių sūpynių ar laisvojo kritimo.

Bet kurio namo fasadą galima vadinti jo šeimininko vizitine kortele. Stilius, spalvos, akcentai, medžiagos – tai ir šeimininko, ne vien architekto, išraiškos būdas, ir jo finansinio statuso rodiklis, ir požiūris į gyvenimą. Per kelis pastaruosius dešimtmečius fasadai Lietuvos statybose pasikeitė iš esmės.

Estijos privataus kapitalo keleivių pervežimo autobusais operatorė „Lux Express“ pranešė per praėjusius savo finansinius metus uždirbusi 4,5 mln. eurų grynojo pelno – 63 proc. mažiau nei prieš metus. Pardavimų pajamos mažėjo 11 proc. iki 38,2 mln. eurų. Vis dėlto, bendrovė savo pranešime teigia praėjusius metus laikanti sėkmingais tiek vietiniuose, tiek ir tarptautiniuose maršrutuose šalyse – „Lux Express“ prekės ženklo maršrutais iš viso pervežta 3,17 mln. keleivių, tai tik 1 proc.

Suomijos finansų grupė „OP Corporate Bank“ prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs smarkiau – 3 proc., kai anksčiau prognozė šiems metams siekė 2 proc., kitiems metams – 2,5 proc. „Lietuva – sėkmės istorija tarp Baltijos ir net Šiaurės šalių. Ekonomikos augimas čia stipriausias per pastaruosius kelerius metus, o infliacija – mažesnė, lyginant su Latvija ir Estija“, – pranešime teigė „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgren.

Europarlamentarai antradienį uždegė žalią šviesą įstatymui, kuriuo siekiama sumažinti kasmet iššvaistomo maisto kiekį Europoje ir pažaboti vadinamosios greitosios mados poveikį aplinkai. Briuselio skaičiavimais, vienam Europos Sąjungos (ES)  gyventojui kasmet susidaro vidutiniškai apie 130 kg maisto – iš viso iki 60 mln. tonų – ir po 15 kg drabužių bei avalynės atliekų.

Trišalei tarybai antradienį nesusitarus, kokia kitais metais turėtų būti minimali mėnesio alga (MMA), nutarta siūlyti dėl jos apsispręsti Vyriausybei.   „Vyriausybei paliekam spręsti, fiksuojame skirtingas nuomones“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį pareiškė jos pirmininkas Sigitas Dimaitis.  Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) viceministrė Aušra Putk sako, kad įvertinus būsimas ekonomikos augimo tempus MMA nuo 2026 galėtų augti 115 eurų, arba 11,1 proc.

Didžiausias Europos automobilių gamintojas „Volkswagen AG“ paskelbė planus iki 2030-ųjų į dirbtinio intelekto (DI) technologijų plėtrą savo padaliniuose investuos iki 1 mlrd. eurų. Per pirmąją „IAA Mobility“ tarptautinės parodos Miunchene dieną koncernas pareiškė ketinantis integruoti DI visose savo verslo srityse, tikėdamasi tokiu būdu sutaupyti lėšų.

Pastarąją savaitę fiksuotas 12 ir 24 mėnesių elektros kainas keitė vienas nepriklausomas elektros tiekėjas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai per savaitę šoktelėjo 0,1–0,4 proc. Pasak agentūros,  siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina per savaitę padidėjo 0,1 proc. ir sudaro 0,246 euro (viena laiko zona) ir 0,236 euro (dvi laiko zonos). Tuo metu 24 mėn.

Vyriausybei atsisakius idėjos įkurti atskirą ministerijų miestelį Vilniuje, A. Goštauto gatvėje, į vieną komplekso pastatų bus perkelta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Vyriausybė.  Anot jos, šiuo metu VMI padaliniai veikia aštuoniuose pastatuose skirtingose sostinės vietose, o perkėlus juos į vieną vietą 760-770 darbuotojų turės geresnes darbo sąlygas.

Valstybė skolins 16,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų Utenos, Tauragės, Skuodo ir Kėdainių savivaldybių įmonėms. Šiam siūlymui antradienį pritarė Vyriausybė, pranešė Finansų ministerija. „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ planuojama skolinti iki 662,8 tūkst. eurų, „Tauragės vandenims“ – iki 9,03 mln. eurų, nuotekų tvarkymo projektui – beveik 480 tūkst. eurų, „Skuodo vandenims“ – 1,4 mln. eurų, o „Kėdainių vandenims“ – beveik 5 mln. eurų.

Trečiadienį į rudens sesiją susirinkusiam Seimui paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateiks būsimos Vyriausybės programą. Joje numatyti darbai, kuriuos iki kitų rinkimų turėtų nuveikti naujas ministrų kabinetas. 770 punktų turinti programa yra gana aptaki, joje beveik nekalbama apie laukiamus darbų rezultatus. Programos tekste, neskaičiuojant jungtukų ir žodžio „Lietuvos“, dažniausi kartojami biurokratiniai „užtikrinsime“ (132 kartus), „sieksime“ (132), „skatinsime“ (127). Pvz.

Užsienyje gyvenantys pensijų gavėjai kasmet nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. turi patvirtinti, kad yra gyvi ir gyvena tam tikroje užsienio valstybėje. Tai būtina, kad „Sodra“ galėtų toliau pervesti pensiją ir užtikrinti, jog ji pasieks gavėją. Jau galima registruotis vaizdo pokalbiams internetu, kurių metu tapatybės ir buvimo vietos patvirtinimas įvyksta greitai, be būtinybės siųsti dokumentus paštu.

Metai bėga, o įpročiai nesikeičia: Vilniaus miesto gyventojai iki dabar keiksnoja buvusio mero Remigijaus Šimašiaus sprendimus siaurinti sostinės gatves ir prisodinti pakelėse medžių, kurie trukdo matomumui. Dabar R. Šimašių jau keikia KalvarIjos ūkininkai, mat buvęs meras netoli Lenkijos sienos nusipirko dvarą ir aplink jį pakeles apsodino medžiais. Skroblus susodino per arti kelio, nesilaikant reikalaujamų atstumų. „Nu jo liga, reiškias, tokia yra – siaurinti gatves“, – teigia gyventojas.

Lietuvoje banko licenciją turinti Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų grupė „Revolut“ pranešė gavusi Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) centrinio banko preliminarų patvirtinimą, jog galės teikti lėšų saugojimo (angl. Stored Value Facilities) ir mažmeninės prekybos mokėjimų paslaugas.  Preliminarus šių licencijų patvirtinimas yra svarbus žingsnis „Revolut“ planuojant teikti paslaugas JAE, pranešė bankas.

Vos prasidėjus šildymo kompensacijų teikimo metui šimtai vilniečių jau grūdasi savivaldybėje prašydami šildymo kompensacijų. Sausį šildymas brangs dešimtadaliu dėl panaikintos Pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, o būsimoji premjerė Inga Ruginienė žada švelninti turto kriterijus kompensacijų prašytojams. Dėl to savivaldybės prognozuoja dar didesnį kompensacijų prašančiųjų antplūdį, o kompensacijoms iš viso gali prireikti apie 100 mln. eurų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perspėjo, kad papildomas bankų apmokestinimas blogintų Lietuvos investicinį klimatą. Vis dėlto naujosios Vyriausybės planus taikyti šiam sektoriui naują mokestį jis pavadino svarstytinais. „Svarstydami apie bet kokius naujus mokesčius, taikomus bankams, turime suprasti, kad tai veikia tam tikras investicines sąlygas bankų sistemoje“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba sakė šalies vadovas.

Europos Komisijos viceprezidentei Roxanai Minzatu praėjusią savaitę apsilankius Belgijos vilkikų stovėjimo aikštelėse, vėl atkreiptas dėmesys į opią transporto sektoriaus problemą – saugių poilsio vietų trūkumą, rašoma pranešime spaudai.  Skaičiuojama, kad visoje Europos Sąjungoje trūksta beveik 400 tūkst. sertifikuotų stovėjimo vietų, o tai tiesiogiai veikia vairuotojų saugumą, darbo sąlygas ir krovinių saugumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog su Seimo valdyba sutarta ištaisyti spragą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos žemdirbiams – ji turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio gautoms pajamoms.  „Kartais per skubą įsiveldavo klaidų, vienas iš labiausiai akis badančių – ūkininkų lengvatų taikymas ne pagal realią ūkininkų veiklą, o pagal ūkininko pažymėjimą.

Vokietija ir Prancūzija siekia, kad Rusijos naftos milžinei „Lukoil“ būtų pritaikytos naujos Europos Sąjungos (ES) sankcijos dėl karo Ukrainoje, pirmadienį pranešė diplomatai. Šis pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai 27 valstybių blokas bando koordinuoti veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis dėl didinamo spaudimo Maskvai, nepaisančiai Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) taikos pastangų.

20-osios Vyriausybės programoje numatyti planai laikinai stabdyti akcizo degalams kėlimą, įvesti naują stabilumo mokestį bankams, didinti Kelių fondo finansavimą, peržiūrėti leistinas atsiskaitymo grynaisiais ribas ir tęsti atsinaujinančios energetikos plėtrą. Taip pat bandys normalizuoti santykius su Kinija, atsisakys Regionų ministerijos idėjos ir įsipareigos gynybai skirti 5 proc. BVP.

Lietuva šiemet sausį-liepą eksportavo prekių už 21,26 mlrd. eurų – 0,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (be mineralinių produktų – 0,7 proc. daugiau). Importas siekė 25,35 mlrd. eurų, arba 6 proc. daugiau (7,8 proc. daugiau). Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 14 6 mlrd. eurų – 2,7 proc. daugiau, be mineralinių produktų – 6,3 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Rugpjūtį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesio defliacija siekė 0,3 proc., tuo metu metinė – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – infliacija siekė 3,6 procento. Vidutinė metinė infliacija siekė 2,6 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 2,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio defliacija, apskaičiuota pagal VKI, siekė 0,2 proc., o metinė infliacija – 4 procentus.

Trečiadienį dėl vykdomų kelio darbų automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda bus įvedami eismo ribojimai sostinės link, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Pasak jos, 121,1–120,8 km, 120,1–119,2 km ir 34,7–34 km ruožuose suplanuoti darbai truks vieną dieną, o kiekviename jų ribojimai bus taikomi po kelias valandas.  „Vienoje iš dviejų eismo juostų bus laikinai ribojamas eismas, todėl transporto priemonės važiuos viena eismo juosta“, – rašoma įmonės pranešime.

Nacionalinis plėtros bankas ILTE paskolino 6,75 mln. eurų  „Milsa“ įmonių grupei priklausančiai dolomito skaldos gamintojai „Klovainių skalda“. Šios investicijos bus panaudotos diegiant dolomito skaldos ir jos produktų gamybos liniją. „Naujos technologinės linijos galimybės ir funkcionalumas suteiks tvirtą pagrindą toliau kurti naujus produktus bei tobulinti technologinius procesus.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina visose Baltijos šalyse nežymiai augo, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 1 proc. iki 105,96 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina padidėjo daugiau nei 2 proc. ir siekė 106,46 euro.  „Pirmąją rudens savaitę vėjo jėgainės ir toliau gamino nedaug elektros energijos, tačiau išaugus saulės elektrinių gamybai elektros kaina išliko stabili.

Pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse paskutinį vasaros mėnesį, palyginti su liepa, mažėjo 4 proc. (2,96 euro), tačiau buvo 10,6 proc. (6,83 euro) didesnė nei prieš metus, skelbia Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 metų rugpjūčio mėnesiu, krepšelis yra 30,9 proc. (16,75 euro) brangesnis. Pricer.

Valstybės biudžetas (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) per 7 šių metų mėnesius gavo 9,162 mlrd. eurų pajamų – 7,7 proc. (657,4 mln. eurų) daugiau nei prieš metus, arba 59,4 proc. metinio plano, skelbia Finansų ministerija. Iš mokesčių į valstybės biudžetą sausį-liepą gauta 8,526 mlrd. eurų – 6,3 proc. (506 mln. eurų) daugiau nei pernai sausio–liepos mėnesiais (57,9 proc. metinio plano). Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet gauta 4,087 mlrd. eurų – 8,5 proc. (321,4 mln.

Didžiausiai mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ valdomos maisto pristatymo į namus įmonės „Barbora“ nuosavą kapitalą padidino dar 1,5 mln. eurų piniginiu įnašu. Tai jau trečias „Barboros“ kapitalo didinimas šiais metais – vasarį akcininkė jį padidino 1 mln. eurų piniginiu įnašu, birželį – 2 mln. eurų, rodo Registrų centro duomenys.

Trišalė taryba antradienio posėdyje ketina toliau diskutuoti dėl 2026-ųjų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – socialiniai partneriai pateiks galutines pozicijas. Taryba pirmąkart dėl kitų metų MMA diskutavo balandžio pabaigoje, tuomet savo analizę ir siūlymus pateikė Lietuvos bankas (LB). Centrinis bankas tada pateikė tris variantus, kiek kitąmet būtų galima didinti minimalią algą prieš mokesčius – 1198 eurų, 1138 arba 1078 eurų. Šie dydžiai atitinkamai siekia 50 proc., 47,5 proc.

Finansų ekspertai nuolat ragina gyventojus atsidėti pinigų juodai dienai. Tačiau pasirodo, kad ne visada paprastas taupymas grynaisiais yra patogus – ypač tada, kai santaupas norima įnešti į banką. Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų. Jis teigė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad spartesniam senatvės pensijos indeksavimui nebus naudojamos „Sodros“ rezervo lėšos. Visgi, pasak politikės, šiuo metu ieškoma būdų, kaip vienu metu ir auginti krizinėms situacijoms skirto rezervo lėšas, ir sparčiau indeksuoti individualiąją pirmos pakopos pensijos dalį.

Maisto kainos vis dar kelia galvos skausmą daugeliui gyventojų, todėl vis dažniau pirkėjai dairosi būdų, kaip sutaupyti. Vienas populiariausių pasirinkimų – nukainotų produktų lentynos, kuriose galima rasti tiek greitai gendančių prekių, tiek ir ilgiau galiojančio maisto už gerokai mažesnę kainą. Prekybos tinklai tikina, kad tokia praktika ne tik padeda pirkėjams sutaupyti, bet ir yra naudinga verslams bei mažina maisto švaistymą.

Pieno perdirbimo grupės „Žemaitijos pienas“ konsoliduoti pardavimai sausio-birželio mėnesiais siekė 163,7 mln. eurų – 10,92 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai, per „Nasdaq“ biržą pranešė bendrovė. Pasak grupės, jos neaudituotas pirmojo pusmečio grupės grynasis pelningumas sudarė 5,4 proc. nuo apyvartos.

Siekiant apsaugoti Šiauliuose apsigyvenusius apuokus „Ignitis grupės antrinė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Šiaulių miesto bei rajono savivaldybės skirs 40 tūkst. eurų įrengti apsaugas, kad laukiniai paukščiai nenukentėtų tūpdami ant atramų, pirmadienį pranešė ESO.  Tai bus bandomasis aplinkosaugos projektas, skelbia įmonė.  „Pastarieji atvejai, kai žuvo saugomi paukščiai, indikuoja skubių ir efektyvių veiksmų poreikį.

 Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei prakalbus apie 4 darbo dienų savaitės idėją, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas mano, kad šį klausimą reikėtų spręsti kartu su verslu. Anot jo, būtina įsivertinti, ar sektorius yra pasirengęs tokiems galimiems pokyčiams. „Šiandien dienai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pusės, kas svarbiausia, yra dialogas su verslu“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu teigė E. Grikšas.

Daliai valdančiųjų siūlant išpirkti valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijas iš privačių savininkų, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas teigia, jog svarbu įvertinti, kaip tai paveiks pritraukiant į šalį naujų investicijų.  „Esminis dalykas – vadovautis duomenimis grįstu politikos formavimu, šiuo atveju – taip pat.

Dėl vyravusių saulėtų orų pastarąją savaitę daugiausia elektros pagamino saulės elektrinės. Tuo metu elektros kaina išliko stabili – kaip ir prieš savaitę ji siekė106 eurus už megavatvalandę, pirmadienį pranešė „Litgrid“. „Pirmąją rudens savaitę didesnių pokyčių rinkoje nebuvo. Toliau remontuojama Estijos–Suomijos elektros jungtis ir nedidelė vėjo jėgainių gamyba lėmė panašias kainas, kaip ir prieš savaitę.

Viešąją įstaigą „Nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) išlaiko mokesčių mokėtojai – vien šiemet tam bus išleista beveik 80 mln. eurų jų pinigų. Visuomeninis transliuotojas turėtų rodyti svarbiausius renginius, o taip pat svarbias lietuviams sporto varžybas. Tačiau realiai to nedaro. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Justas, kurį papiktino LRT vykdoma sporto varžybų transliacijų politika.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį išliko Estijoje, o mažiausia tapo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų skelbiami duomenys. Kita vertus, vartojimo prekių paslaugų brangimas per metus spartėjo visos trijose šalyse. Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, pakilo 4,0 proc., Latvijos – 4,1 proc., Estijos – 6,1 procento.

 Opozicijai keliant klausimų dėl politiko valdomo nekilnojamojo turto (NT) vertės, kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas sako, kad butą įsigijo už šeimos santaupas, nors viešuose šaltiniuose šios informacijos patikrinti negalima, rašo portalas „15min“. „Paaiškinimas paprastas – (...) viskas yra mano ir mano žmonos pajamos ir santaupos. Būstas yra įsigytas iš mūsų šeimos uždirbtų ir deklaruotų lėšų“, – portalui sakė E. Grikšas.

Ar tai būtų ankstyvas rytas, ar laikas po sočių pietų, daugelis jį paskanina gardžiu ir garuojančiu, maloniais aromatais apdovanojančiu kavos puodeliu. Jau nuo šio pirmadienio žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia į „Kavos festivalį“, kuriame išskirtiniai pasiūlymai net keliolikai kavos rūšių, taip pat nuolaidos – net iki 40 proc. Net 40 proc. nuolaida taikoma „Bellarom“ kavos kapsulėms „Lungo“, kurių 16 vnt. dėžutę galima įsigyti vos už 2,69 Eur.

Antrąjį 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį laikinai – mėnesiui – sustabdė aukciono procedūras. Praėjusią savaitę sprendimą stabdyti konkursą priėmė Vyriausybė, patvirtinusi Energetikos ministerijos nutarimą.

Milijardinės vertės modernizavimo projektą įgyvendinančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ nuosavas kapitalas didinamas 354 mln. eurų. Kaip rodo Registrų centro duomenys, kapitalas didinamas papildomu akcininko įnašu išleidžiant vieną 1 euro nominalios vertės paprastąją vardinę akciją, kurios emisijos kaina siekia 354 mln. eurų. Bendrovės praėjusių metų ataskaitoje nurodoma, kad jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas – minus 123,6 mln. eurų.

Kiekvieną mėnesį vis daugiau gyventojų sulaukia ne tik įprastinių senatvės pensijų, bet ir ir priedų prie jų – vadinamųjų pensijų anuitetų. Jie priklauso tiems, kurie kaupė papildomai pensijai II-oje pensijų pakopoje. Baigus kaupimą joje gyventojų sukauptas turtas parduodamas, o už gautus pinigus „Sodros“ jie nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos.

Lietuvos transporto sektoriuje – didelė įtampa. Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) sprendimo beveik dviem savaitėms išjungti pagrindines informacines sistemas, vežėjų asociacija LINAVA skelbia apie chaosą ir paralyžiuotą veiklą. Tuo tarpu LTSA teigia, kad tai buvo būtinas žingsnis pereinant prie naujos „eLTSA“ sistemos, kuri darbą pradeda būtent šiandien, rugsėjo 8-ąją.