Konfederacijos teigimu, verslo bendruomenė neturėjo galimybės susipažinti su kandidate ir įvertinti jos viziją ir kompetencijas ginant verslininkų interesus.
Tuo metu ketvirtadienį Seime jau suplanuotas šio pareigūno paskyrimas.
„Naujasis ombudsmenas turėtų būti stiprus ir aktyvus verslininkų gynėjas. Mes norime, kad tai taptų sėkmės istorija, o ne dar viena biurokratinė pareigybė. Todėl prašome neskubėti, susitikti su verslo bendruomene ir išgirsti jos rekomendacijas. Tokiu atsakingu momentu skubotas spendimas nėra teisingas“, – trečiadienį išplatintame pranešime sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
LVK teigimu, verslo bendruomenė turi lūkestį susipažinti su siūloma kandidate, apsikeisti nuomonėmis dėl verslo aplinkos iššūkių Lietuvoje ir įvertinti, ar požiūriai sutampa.
„Tai nėra klausimas apie konkrečią kandidatę – tai klausimas apie socialinį dialogą su tais, kuriuos kandidatė gins. Norime būti tikri, kad ombudsmenas iš tiesų gins verslo interesus, o ne taps dar vienu formaliu postu be realios įtakos“, – teigė A. Romanovskis.
LVK pabrėžė palaikanti verslo ombudsmeno steigimą ir akcentavo dialogo tarp verslo bei politikų būtinybę.
BNS rašė, kad spalio pabaigoje Seimo pirmininkas Juozas Olekas parlamentui pateikė teisininkės Rasminos Čepkauskienės kandidatūrą į Seimo kontrolierės pareigas.
Pagal sumanymą trečiasis kontrolierius tirtų skundus, susijusius su galimais nusižengimais teikiant viešąsias paslaugas smulkiajam bei vidutiniam verslui.
R. Čepkauskienė tuomet teigė dėsianti visas pastangas, kad atlieptų lūkestį ginti smulkaus ir vidutinio verslo atstovų teises.
Ji šiuo metu dirba Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro teisininke, bendrovėje „Teismeda“ teisininke, Lietuvos mediatorių rūmuose mediatore, taip pat yra Darbo ginčų komisijos narė.
Anksčiau ji yra vadovavusi Moters užimtumo informacijos centrui, dirbusi Valstybinėje darbo inspekcijoje.
Konservatorė Giedrė Balčytytė atkreipė dėmesį į kandidatės išsilavinimą. Parlamentarės teigimu, R. Čepkauskienė 1995–1999 metais Maskvos tarptautiniame universitete baigė jurisprudencijos bakalauro studijas ir jai buvo suteiktas bakalauro laipsnis, o 2005 metais Lietuvoje ji baigė darbo teisės magistrantūros studijas.
„(...) toks kaip kandidatės bakalauro išsilavinimas niekaip neatitinka to, kaip Lietuvos Respublikoje suprantama konstitucinė sąvoka „aukštasis teisinis išsilavinimas“, – savo paskyroje „Facebook“ rašė G. Balčytytė.
Pasak politikės, todėl R. Čepkauskienės kandidatūra neatitinka įstatyme Seimo kontrolieriui nustatyto reikalavimo, kad jis privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).
Pasak konservatorės, KT yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos teisinio išsilavinimo modelį pagrindiniai teisės bakalauro studijų yra nacionalinės teisės dalykai, todėl teisės bakalauro studijose Lietuvos studentui privalomas teisės istorijos dalykas niekaip negali būti prilygintas Maskvos tarptautiniame universitete dėstomam Rusijos valstybės ir teisės istorijos dalykui.
„Akivaizdu, kad pretendentė pilno teisės bakalauro laipsnio neturi“, – teigė Seimo narė.
Seimas skiria Seimo kontrolierius penkerių metų kadencijai.
