„Kaip ir sakiau, biudžetas yra Seimo narių rankose ir gali būti įvairių pokyčių. Mes kaip Vyriausybė pristatėme savo matymą ir aš kviečiu pritarti tam matymui“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Man labai norėtųsi, kad Seimo nariai, vertindami ir balsuodami už biudžetą, tą darytų atsakingai, išlaikydami pagrindinį tikslą – saugumas, tiek gynybos, tiek socialine prasme“, – pažymėjo I. Ruginienė.
Taip ji reagavo į Seimo narių siūlymą gynybai skirti 5 proc. BVP arba 4,5 mlrd. eurų, o 346,76 mln. eurų numatyti vidaus saugumui ir kelių priežiūrai.
Kaip skelbė BNS, tokį siūlymą registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Jaroslavas Narkevičius, Bronis Ropė, „aušriečiai“ Aidas Gedvilas, Lina Šukytė-Korsakė ir mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas.
Tuo metu Vyriausybė, formuodama 2026-ųjų biudžetą, krašto apsaugai yra numačiusi skirti 5,38 proc. BVP, tai yra 4,8 mlrd. eurų.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ketvirtadienį BNS sakė, kad partijos frakcija diskutuos dėl palaikymo parlamentarų siūlymui. Pats R. Žemaitaitis palankiai vertina idėją mažinti finansavimą gynybai.
Savo ruožtu I. Ruginienė sako, kad Vyriausybės pateiktas 5,38 proc. BVP gynybos biudžetas yra „kritiškai svarbus“.
„Tai, ką mes pristatėme, mes paskaičiavome, ne iš lubų atsirado tas skaičius. Jis yra labai svarbus mūsų atsparumui ir pareigai. Lygiai taip pat kitos eilutės yra labai svarbios, ir darbo užmokesčio augimas, socialinės garantijos, pensijų augimas“, – kalbėjo premjerė.
Kaip rašė BNS, siūlymą mažinti finansavimą krašto apsaugai pateikę parlamentarai teigia, kad pritarus dabartiniam biudžeto projektui nukentės Lietuvos žmonių saugumas, nes šalyje trūksta pareigūnų, o jiems biudžete suplanuota skirti mažiau lėšų.
Pasiūlymo autoriai siūlo gynybai skirti tiek lėšų, kiek įsipareigota NATO viršūnių susitikimo Hagoje deklaracija. Ja birželį Aljanso narės įsipareigojo iki 2035-ųjų gynybai skirti 5 proc. BVP.
Pagal šį susitarimą 3,5 proc. BVP turi būti panaudota kertinėms gynybos reikmėms, o dar 1,5 proc. BVP – kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties keliams, kibernetiniam saugumui.
