Pastaruoju metu Seimą pasiekia įvairūs siūlymai, pvz., drausti nesveiko maisto ar erotinių prekių reklamas.
O šįkart nuspręsta uždrausti nepilnamečiams pirkti ir parduoti nealkoholinį alų, vyną ir sidrą.
Tokią Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą parengė Seimo narys, socialdemokratas Darius Razmislevičius.
Už nealkoholinį alų – baudos ir nepilnamečiams
Jis siūlo, kad už energinių gėrimų, nealkoholinio vyno, nealkoholinio alaus ir nealkoholinio sidro pardavimą jaunesniems kaip 18 metų asmenims grėstų 60–110 eurų bauda.
O patiems nepilnamečiams, įsigijusiems šiuos gėrimus, tektų mokėti 20–50 eurų baudą.
D. Razmislevičiaus siūlymu, jei Seimas tam pritartų, šis draudimas įsigaliotų 2026 m. gegužės 1 d.
Seimo narys aiškinamajame rašte pamini, kad alkoholiniu gėrimu laikomas toks gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 proc. (alaus – didesnė kaip 0,5 proc.).
Visi kiti gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra mažesnė, nėra laikomi alkoholiniais gėrimais, todėl nealkoholinių gėrimų, turinčių alkoholinių gėrimų prekės ženklą, pardavimas nepilnamečiams yra neribojamas.
„Nepilnamečiai gali laisvai įsigyti nealkoholinio alaus, vyno ir kitų nealkoholinių gėrimų, turinčių alkoholinių gėrimų prekės ženklą. Nealkoholinis alus, sidras ar vynas dažnai supakuojami taip pat, kaip jų alkoholiniai atitikmenys, o jų ženklinimas ne visada aiškiai nurodo alkoholio kiekį.
Dėl šių priežasčių susidaro prielaidos vadinamajam „alibi marketingui“, kai alkoholio prekės ženklai yra reklamuojami per nealkoholinius produktus, taip apeinant alkoholio reklamos draudimus“, – pastebi socialdemokratas.
Tikina, kad nealkoholinis alus ir jo reklama – žalinga
D. Razmislevičiaus įsitkinimu, tokie nealkoholiniai gėrimai, savo skoniu ar išvaizda primenantys alkoholinius gėrimus, nepastebimai gali pratinti prie alkoholio, didinti šių gėrimų socialinį priimtinumą ir populiarinti alkoholinius gėrimus tarp nepilnamečių asmenų.
Anot jo, nealkoholiniai gėrimai formuoja jaunimo teigiamą požiūrį į žalingus įpročius, o prie to prisideda ir reklama, kuri ypač nealkoholinį alų su skoniais pristato kaip kasdienai skirtą gėrimą ir taip skatina jų vartojimą.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje yra draudžiama gaminti ir parduoti maisto produktus, žaislus ir kitas prekes, skirtas vaikams ir paaugliams, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ar jų tarą.
Tačiau jokiuose teisės aktuose nėra nustatyto draudimo parduoti ar kitaip įsigyti nealkoholinius gėrimus.
„Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų atliktais tyrimais nustatyta, kad net alaus kvapas sukelia malonumo poveikį smegenyse, todėl skatina žmogų vartoti alų, nesvarbu, ar jis be alkoholio, ar su juo.
Daugumoje valstijų draudžiama parduoti nealkoholinį alų asmenims iki 21 metų, nes jis vis tiek laikomas „alaus“ rūšimi“, – priduria D. Razmislevičius.
Jis tikisi, kad priėmus siūlomus pakeitimus bus stiprinama vaikų sveikata formuojant sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, mažinamas alkoholinių gėrimų vartojimo įpročio atsiradimas ir tolerancija alkoholio vartojimui.
Siūlo uždrausti ir erotinių prekių reklamas
Seime neseniai buvo registruotas ir kitas su nepilnamečiais susijęs pakeitimas – drausti prekes ir paslaugas, skirtas asmenims nuo 7, 14 ar 18 metų, reklamuoti taip, kad jas pamatytų jaunesni nei 7, 14 ar 18 metų asmenys.
Įstatymo pakeitimo projekto iniciatoriai, Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas, Indrė Kižienė, Vytautas Sinica ir kiti pabrėžė, kad ne tik erotinių prekių, bet ir tuo užsiimančių verslų prekės ženklai (prekybos tinklo „Fantazijos.lt“ atveju – boružėlės) lauko reklamose stenduose, ant autobusų ir pan. yra žalinga informacija nepilnamečiams.
„Viešai skleidžiama erotinių prekių reklama (įskaitant prekių ženklus) laikoma žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi, ir tuo pagrindu turėtų būti ribojama", – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
„Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis tokį draudimą prilygino Afganistanui ir Irakui, mat nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokių griežtų apribojimų, kad negalėtų matytis net verslo logotipas.
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininkės Rūtos Gaudiešienės teigimu, demokratinės valstybės nuo autoritarinių tuo ir skiriasi, kad autoritarinėse bendruomenėse viskas sprendžiama draudimais, o demokratinėse – edukacija ir verslo savireguliacija.
„Kad vaikai nepamatytų „Fantazijos.lt“ reklamų ant autobuso, stotelėse ar stenduose – tai nėra logiškas draudimas. Nes, visų pirma, boružėlė yra boružėlė – tai nėra pornografija.
Yra naivu tikėtis, kad vaikai erotinio turinio nemato, nesusiduria. Juk mokyklos turi dėstyti šiuos dalykus. Uždengti visas reklamas ant autobusų ar stenduose yra per grubus kišimasis ir, svarbiausia, kad ne tą problemą jis sprendžia“, – kalbėjo LiMA atstovė.
Pagal draudimų skaičių esame pirmi Europoje
Tuo metu Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas užsimojo pasirpūpinti, kad lietuviai nenutuktų, ir parengė įstatymo projektą, siūlantį dienomis (nuo 7 val. iki 21 val.) uždrausti reklamuoti „nesveiką ir greitą maistą“, nors pats tiksliai nežino ir neįvardija, koks maistas tai būtų.
Jis tik nurodo, kad įtaką žmonių sveikatai daro maistas, turintis daug cukraus, druskos, riebalų ir konservantų. O tokio maisto reklama daro poveikį žmonių pasirinkimams.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narių, tai – tikrai utopinė, jokių analogų Europoje neturinti iniciatyva, kuriai trūksta argumentavimo, aiškumo, įgyvendinimo kontrolės mechanizmo ir svarbiausia – atsakymo, kas yra „nesveikas ir greitas“ maistas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Leonardo Marcinkevičiaus vertinimu, toks draudimas didintų sąnaudas ir lemtų mažesnes galimybes pasiūlyti kokybiškiausią produktą už mažiausią kainą.
Anot jo, taip pat būtų neįmanoma užtikrinti, kad, pvz., socialiniuose tinkluose leidžiamos reklamos gyventojai nepamatytų draudžiamu laiku.
L. Marcinkevičius pamini, kad Lietuvos valdžia jau dabar pirmauja Europos Sąjungoje auklėdama gyventojus ir jų gyvenimo būdą ribodama per įstatymus.
Lietuva šiuo metu yra 1–oje vietoje ES „Nanny State 2025“ reitinge, matuojančiame valstybės kišimąsi į žmogaus kasdienybę. Pagal ribojimus maistui jau dabar esame 7–oje vietoje.
