Planuojamas mažesnis pelno mokesčio surinkimas turėtų 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) poveikį.
Naujausia prognozė remiasi mokestinių pajamų padidėjimo ir prielaidų dėl šalies ekonomikos raidos palyginimu.
Nors valstybės biudžeto projekte numatyta, kad 2026 m. pajamos iš pelno mokesčio padidės 25,4 proc., tačiau šio mokesčio bazė augs lėčiau – tik 6,7 proc., prie prastesnių rezultatų prisidės ir silpnesnė nei prognozuota šalies ekonomikos raida antrąjį praėjusių metų pusmetį, teigia LB.
Centrinio banko išvadoje teigiama, kad Vyriausybės biudžeto projekte siūlomi ir Seimo birželį priimti mokestiniai sprendimai 2026 m. šalyje didins kainas.
Lyginant su scenarijumi, kai tokių sprendimų nėra, numatoma vidutinė metinė infliacija kitąmet gali būti maždaug 1,2 proc. punkto didesnė, atitinkamai 2027 ir 2028 metais – apie 0,7 ir 0,5 proc. punkto didesnė.
Visgi didžioji šio poveikio dalis jau įtraukta į pernai rugsėjo LB makroekonomines prognozes, kuriomis remiantis vertinamas biudžeto poveikis kainų stabilumui.
„Projektuose numatomi nauji, į prognozes dar neįtraukti sprendimai iš esmės neturės poveikio infliacijai artimiausiais metais“, – teigiama išvadoje.
Infliacijos pokyčiai – dėl mokesčių reformos, skatinančios fiskalinės politikos
LB vertinimu, per artimiausius penkerius metus kainų lygis Lietuvoje galėtų būti maždaug 3 proc. didesnis, palyginti su scenarijumi, jei naujų sprendimų nebūtų – jie lems maždaug penktadalį (22 proc.) viso numatomo kainų padidėjimo 2026–2030 m. laikotarpiu.
Biudžete suplanuotas gyventojų pajamų ir socialinių išmokų, pensijų didinimas vidutinės metinės infliacijos Lietuvoje kitąmet iš esmės nepaveiks, 2027 m. ir 2028 m. atitinkamai didins po 0,1 ir 0,2 proc. punkto, bendrai per penkerius metus – apie 0,6 proc.
Įtakos kainų lygiui turės ir planuojamas papildomas pajamų surinkimas iš skirtingų mokesčių – vidutinę infliaciją nauji sprendimai kitąmet didins apie 1,1 proc., 2027 m. – apie 0,6 proc. punkto, 2028 m. – apie 0,4 proc. punkto, bendrai per penkerius metus – apie 2,7 proc.
Tarp naujų mokesčių vertinami sprendimai dėl įvairių akcizo tarifų (etilo alkoholiui, tabako produktams, elektroninėms cigaretėms, degalams, saldintiems gėrimams) didinimo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimo centralizuotam šildymui ir kitoms sritims, naujo 10 proc. draudimo mokesčio ne gyvybės draudimo įmokoms – visa tai biudžetui turėtų sunešti apie 390 mln. eurų pajamų.
Anot LB, vidutinei metinei infliacijai įtakos iš esmės neturės didesnės pajamos iš pajamų ir turto apmokestinimo, nes tiesioginių mokesčių pokyčiai pirmiausia paveiks ekonominį rinkos dalyvių aktyvumą, o kainas – tik vėliau.
Tarp tokių naujų sprendimų – progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas, papildomos dedamosios nekilnojamojo turto (NT) tarifui, didesnis pelno mokestis, visa tai biudžetui turėtų sunešti apie 250 mln. eurų pajamų.
