Lietuvos verslas

Bankų grupė – Europos investicijų bankas (EIB), „Swedbank“, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) skolina  318 mln. eurų valstybės valdomai „Ignitis grupei“ Kelmės vėjo parkui vakarinėje Lietuvos dalyje. Bendrovė trečiadienį pranešė pasirašiusi 318 mln.

Per pastarąjį šimtmetį gėrimų pakuočių gamybos sektorius išgyveno tikrą perversmą – medines statines ir stiklo butelius pakeitė plastikas, o dar vėliau, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, atsirado ne tik PET ir rPET (perdirbamo plastiko ir perdirbto PET plastiko), bet ir užstato sistema.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, leisiančias tinkamai panaudoti sodininkų bendrijose esančią apleistą žemę, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės. Absoliuti dauguma žmonių susitvarkė reikalingus dokumentus ir šie sklypai tapo jų nuosavybe.

Turto bankas lapkričio pradžioje už 1,2 mln. eurų pradinę kainą ketina pardavinėti administracines patalpas su žemės sklypu sostinės Naujamiesčio mikrorajone. Aukciono skelbime nurodama, kad parduodamos patalpos yra 1978 metų statybos pastato Algirdo g. 19 rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, o jų bendras plotas yra 1,1 tūkst. kv. metrų. „Patalpos pirmame aukšte puikios būklės, įrengtas modernus ofisas su reprezentacinėmis erdvėmis. Antrame pastato aukšte vyrauja erdvūs kabinetai.

Pagal Kelių eismo taisykles iki lapkričio 10 d. vasarinės padangos turės būti pakeistos į žiemines. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad gyventojai susidariusias atliekas – padangas gali priduoti nemokamai, kaip ir kitas automobilių dalis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Keičiant padangas autoservise galima nemokamai palikti tiek padangų, kiek keičiama. Sugriežtinta atsakomybė už aplinkos teršimą padangomis.

Pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kelia daug klausimų. Kartais sumaištį gyventojams sukelia net ir pats pagrindinis dalykas – ar aš kaupiu papildomai pensijai? Per pastaruosius du dešimtmečius buvo įgyvendintos kelios pensijų kaupimo sistemos reformos, todėl šiandien dalis žmonių nėra tikri, kokioje situacijoje yra dabar – kaupia, sustabdė įmokas ar jau pasitraukė iš kaupimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritatė Finansų ministerijos siūlymui atsisakyti reikalavimo įmonėms ar organizacijoms, gaunančios ir teikiančioms labdarą, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti mėnesio ataskaitas apie tokią paramą. „Pakeitimo esmė – naštos (administracinės – BNS) sumažinimas ir perteklinių reikalavimų atsisakymas (...) Siūlome supaprastinti šiek tiek gyvenimą paramos teikėjams ir gavėjams“, – posėdyje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui nepritarti „aušriečių“ siūlymui keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas.

13-osios gynybos obligacijų emisijos platinimo metu gyventojai, verslas ir kitos organizacijos įsigijo šių vertybinių popierių už rekordinę sumą – 53,4 mln. eurų, trečiadienį pranešė Finansų ministerija. „Rekordinė gynybos obligacijų emisija rodo, kad žmonėms ir verslui šalies saugumas rūpi ne vien žodžiais, o gynybos obligacijos – veiksmingas instrumentas pilietiškumui išreikšti.

Kaip žinia, naktį iš spalio 21 į 22 d. dėl į Lietuvą iš Baltatusijos skriejusių meteorologinių balionų buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, sustabdyti visi skrydžiai. Tačiau kokių kompensacijų dėl šio atvejo gali tikėtis nukentėję keleiviai? Kaip praneša Lietuvos oro uostai, dėl kontrabandines cigaretes gabenusių balionų buvo paveikta 30 skrydžių: 10 iš jų buvo aštaukti, 14 buvo nukreipti į kitus oro uostus Kaune (10 skrydžių), Rygoje (2) ir po vieną į Palangą bei Varšuvą.

Keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiemet planuojama statyti natūralias Kalėdų egles, dalis žada sumažinti šventinės programos išlaidas. Kol vieni miestai žaliaskarei planuoja skirti ir 80 tūkst. eurų, Klaipėdos miesto savivaldybė tikina, jog jau dešimtus metus nebus išleista nė cento.  „Šiais metais yra taikoma praėjusių metų kainodara ir Kalėdų eglutė kainuos 80 tūkst. eurų“, – Eltai komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė.

Jau šią savaitę lankytojai, užsukę į www.sodra.lt, pamatys visiškai atnaujintą svetainės vaizdą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak „Sodros“ atstovų, svarbu žinoti, kad tai – oficialus svetainės atnaujinimas. Adresas nesikeičia, keičiasi tik išvaizda ir informacijos išdėstymas. Jei puslapis atrodys kitaip nei įprasta, nesijaudinkite – tai tikroji ir saugi „Sodros“ svetainė.

Vyriausybė trečiadienį svarstys „aušriečių“ siūlymą keisti pelno mokesčio lengvatos investicijų  projektams sąlygas numatant nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui tam tikrose teritorijose. Iniciatorių teigimu, siūlomi pakeitimai ne tik didintų šalies konkurencingumą ir skatintų investicijas. Tačiau Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiems Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams.

Dėl antradienio vakarą iš Baltarusijos į Lietuvą paleistų kontrabandines cigaretes skraidinusių meteorologinių balionų buvo paveikta apie 30 skrydžių ir daugiau nei 4 tūkst. keleivių, sako Vilniaus oro uosto Komunikacijos skyriaus vadovė Vitalija Ročė.  14 orlaivių buvo nukreipti į kitus oro uostus, dešimt leidosi Kauno oro uoste, LRT radijui sakė V. Ročė. Du lėktuvai buvo nukreipti į Rygos oro uostą, po vieną – į Palangos ir Varšuvos oro uostus.

Kasmet Lietuvoje registruojama 12–13 tūkst. santuokų ir apie 7 tūkst. ištuokų. Neretai skyrybos baigiasi dideliais pykčiais tiek dėl turto dalybų, tiek dėl pinigų bendriems vaikams. Daug tėvų yra įsitikinę: kartą priteista vaiko išlaikymo suma negali būti iš esmės pakeista, o tiesiog kasmet yra indeksuojama (didinama), kad vaiko poreikiams skiriami pinigai nenuvertėtų. Tačiau tai yra netiesa. Pvz.

Seimas pradėjo svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, padėsiančias į darbo rinką įtraukti daugiau negalią turinčių žmonių.  Šia Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės pateikta iniciatyva siūloma sudaryti jiems galimybę dirbti nuotoliniu būdu savo gyvenamojoje vietoje.

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė siūlymui dar dvejus metus mokėti subsidijas darbdaviams už įdarbintus asmenis, kuriems nustatytas vidutinis nedarbingumas. Tokioms Vyriausybės teiktoms Užimtumo įstatymo pataisoms pirmajame balsavime Seime pritarta bendru sutarimu. „Tai užtikrins didesnį asmenų su negalia užimtumą“, – pristatydama pataisas antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas antradienį pranešė užbaigęs pirmąjį subordinuotų obligacijų emisijos platinimo etapą, kurio metu buvo pritraukta 6,86 mln. eurų. „10 mln. eurų dydžio obligacijų emisiją ketinome platinti dviem etapais, o pirmojo, dabar užbaigto, etapo metu planavome pritraukti iki 5 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad nuo kitų metų žmonėms leidus pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų tai padarys apie 60 proc. žmonių, kuriems iki pensijos liko 4-5 metai, o iš viso pasitraukusiųjų per dvejus metus gali būti apie 40 proc.  „Prognozuojama, kad 60 proc. priešpensinio amžiaus pensijų kaupimo dalyvių nutrauks pensijų kaupimą“, – nurodoma Seimo antradienį priimtame svarstyti kitų metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projekte.

Varėnos rajone aptikta nelegaliai veikianti šunų dauginimo vieta, rasti 57 netinkamomis sąlygomis laikyti šunys. Kaip antradienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), pagal gautą pranešimą atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta nelegali veika. „Dalis šunų buvo akivaizdžiai išsekę ir patiriantys stresą.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje daug kalbama apie gynybos pramonę. Ir tai yra geras ženklas. Dar visai neseniai ši tema buvo beveik nematoma – apie ją kalbėjo tik pavieniai ekspertai ar pramonės organizacijos. Šiandien ji tapo Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo diskusijų centru. Tai rodo brandą – pagaliau suvokėme, kad gynybos pramonė nėra vien karinis klausimas. Tai – ekonomikos, technologijų ir nacionalinio saugumo jungtis.

 Seimas svarstys siūlymą įpareigoti Migracijos departamentą iš anksto informuoti gyventojus apie besibaigiantį jų paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimą.  Tai numatančias įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikęs opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas mano, kad informaciją apie besibaigiantį dokumentų galiojimą gyventojai galėtų gauti el. paštu arba SMS žinute.

Seime antradienį pirmąjį balsavimą įveikė perteklinis kitų metų „Sodros“ biudžetas – jo pajamos išlaidas viršys 1,46 mlrd. eurų. Prognozuojamos pajamos iš viso kitais metais sudarys 10,25 mlrd. eurų (augs 15,3 proc.), išlaidos – 8,79 mlrd. eurų (didės 10,9 proc.) Iš viso pensijoms 2026-aisiais planuojama skirti daugiau kaip 6,93 mlrd. eurų – 12,6 proc. daugiau nei laukiama šiemet. Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja, kad iki 2030-ųjų kas antra darbo vieta Lietuvoje kurs aukštą pridėtinę vertę. Ministerija parengė ekonomikos transformacijos planą „3i“, kuris nustato kryptis, kaip Lietuva pereis prie subalansuoto, aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo. Planas apima inovacijas, investicijas ir modernias institucijas, pranešė ministerija.

Verslai jungiasi prie Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyvos paskatinti deklaruoti gyvenamąją vietą sostinėje – dovanų rinkinį papildo savo pasiūlymais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iki 1 tūkst. eurų siekiančią finansinę paskatą bei 15 skirtingų dovanų gali gauti visi nuo rugsėjo 25 d. prisiregistravę Vilniuje ir specialią paraišką užpildę asmenys.

2025 m. antrąjį ketvirtį sezoniškai pakoreguotas valdžios sektoriaus deficito ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis euro zonoje sudarė 2,7 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) – 2,9 proc., praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje buvo fiksuojamas 3 proc. deficitas. Deficito ir BVP santykis šių metų antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, euro zonoje išliko nepakitęs. Tuo metu ES jis šiek tiek padidėjo nuo 2,8 proc. praėjusį ketvirtį.

Spalio 22 d. nuo 9.00 iki 11.30 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai Vilniuje rengia prevencines akcijas „Saugūs namai“ ir „Daugiabučiai namai be gaisrų“. Jų metu pareigūnai lankys gyventojų būstus, skatins gyventojus įsirengti autonominius dūmų detektorius ir dalins informacinius lankstinukus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas antradienį galutinai nutarė nuo kitų metų liepos pailginti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą ikipensinio amžiaus žmonėms.   Seimas vienbalsiai – pritarus 99 parlamentarams priėmė tokias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis ketinama sugriežtinti išmokų mokėjimą.

Lietuvos biudžeto deficitas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 1,2 proc., o Latvijoje – 0,3 proc., paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių deficitas vidutiniškai siekė 2,9 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 2,7 proc. BVP.

Antradienį Seimui teikiami 2026 m. Valstybės biudžeto ir kitų biudžetų įstatymų projektai. Jie numato, kiek pinigų iš gyventojų ir verslo bus paimta, o kiek – išmokėta. Mokesčiais vien į valstybės biudžetą kiekvienas lietuvis sumokės vidutiniškai po beveik 6 tūkst. eurų per metus arba apie 16 eurų kiekvieną dieną. Iš valstybės biudžeto įvairioms išmokoms ir paslaugoms bus išmokėta po daugiau nei 9 tūkst. eurų arba po 25 eurus kasdien.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Seimui antradienį pradeda teikti 2026-ųjų valstybės biudžeto projektą. Kitąmet planuojama rekordiškai didinti gynybos finansavimą – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams projekte skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.  Minimali mėnesio alga (MMA) turėtų augti daugiau nei 69 eurais „į rankas“ – iki 1153 eurų prieš mokesčius. Pensijos kitąmet didinamos 12 proc.

Dirbtinio intelekto (DI) startuoliu save vadinantis „nexos.ai“ skelbia pritraukęs 30 mln. eurų „A serijos“ investiciją iš fondo „Evantic Capital“ bei esamo investuotojo „Index Ventures“. Pasak bendrovės, šis investicijos raundo etapas buvo užbaigtas vos po šešių mėnesių nuo „nexos.ai“ veiklos pradžios, Pritrauktos investicijos paspartins platformos vystymą, įskaitant pažangius maršrutizavimo algoritmus, privačių modelių diegimo galimybes ir plėtrą Europoje bei Šiaurės Amerikoje.

„Regitra“ antradienį skelbs 115 tūkst. naujų registracijos numerio ženklų automobiliams, mopedams, motociklams bei priekaboms. Naujų raidžių derinių, skirtų automobiliams, bus galima rinktis su skaičiais nuo 001 iki 999. Tuo metu elektromobiliams išleidžiama 10 tūkst. derinių su raidžių EE kombinacija.  Tiesa, naujus numerius taip pat galės išsirinkti motociklų, mopedų bei priekabų savininkai.

Seimui antradienį teikiant kitų metų valstybės biudžeto projektą, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad jo pakeitimai Seime gali būti tik nežymūs. Tuo metu kiti valdančiųjų atstovai sako, kad biudžeto projektas dar keisis. „Pasiūlymų, aišku, bus labai daug, ir Seimo narių, ne tik iš opozicijos, ir iš pozicijos, manau, bet nelabai yra pajamų, kurias būtų galima perskirstyti“, – LRT radijui antradienį sakė A. Sysas.

Logistikos ir siuntų bendrovė „Omniva“ po daugiau nei dviejų mėnesių pertaukos atnaujina siuntų pristatymą į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Nuo spalio 21 dienos privačių klientų savitarnoje vėl galima registruoti dovanas, siunčiamas į JAV , kurių vertė siekia iki 100 JAV dolerių. Galimybę privatiems klientams registruoti kitas siuntas „Omniva“ savitarnoje planuojama atkurti iki spalio 31 dienos, verslo klientams – iki lapkričio 10 dienos, pranešė bendrovė.

Seimui antradienį teikiami kitų metų valstybės biudžeto, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektai. Jiems praėjusį ketvirtadienį pritarė Ministrų kabinetas. Išlaidos krašto apsaugai kitąmet numatomos didžiausios Lietuvos istorijoje – jos auga iki 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 4,79 mlrd. eurų. Vyriausybė teigia, kad sudarant 2026 metų biudžetą pavyko užtikrinti valstybės saugumą ir pasirūpinti kitomis viešosiomis paslaugomis.

Gyventojai dažnai piktinasi ir nesupranta, kodėl bankai limituoja jų galimybes, pvz., pervedant ar išsigryninant savo pačių pinigus. Nors įprastai per mėnesį galima išsigryninti tam tikrą sumą nemokamai, daliai žmonių to nepakanka. O viršijus limitus jau tenka primokėti papildomai. Tuo metu neturintiems jokio paslaugų plano jau reikia mokėti mokesčius bankui už kiekvieną išgrynintą eurą.

Premjerei paskelbus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų bei Finansų ministerijos, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas mano, kad principas, jog už šią šaką bus atsakingos labiau su verslu susijusios ministerijos, yra geras.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“ supirko dalį savų akcijų – 0,26 proc. įstatinio kapitalo, tam panaudotos rezervo lėšos, pranešė bendrovė. Supirkta 21 011 vnt. savų įmonės akcijų, už vieną mokant nustatytą maksimalią 3 eurų kainą – iš viso sumokėta daugiau nei 63 tūkst. eurų. „Įmonė inicijavo savų akcijų supirkimą siekdama optimizuoti kapitalo struktūrą ir užtikrinti ilgalaikę vertę akcininkams.

Finansų ministerija siūlo atsisakyti reikalavimo įmonėms ar organizacijoms, gaunančios ir teikiančioms labdarą, Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti mėnesio ataskaitas apie tokią paramą. VMI skaičiavimais, atsisakius šio perteklinio reikalavimo administracinė našta verslui sumažėtų apie 49,6 tūkst. eurų. Sprendimą dėl Labdaros ir paramos įstatymo pataisų trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.

Klaipėdos jūrų uostas iki 2027-ųjų pabaigos skirs dar 3,4 mln. eurų į uostą vedančių  uostamiesčio gatvių remontui. Uosto vadovas Algis Latakas ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pirmadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. A. Latako teigimu, nuo 2020 metų direkcija miesto infrastruktūrai skyrė apie 9 mln. eurų, o su nauja investicija ši suma sieks  12,5 mln. eurų.

Švietimo bendruomenei teigiant, kad kitų metų biudžeto projekte numatytu finansavimu laužomi kolektyvinės sutarties įsipareigojimai dėl mokytojų algų didinimo, Finansų ministerija žada vertinti galimybes tam skirti daugiau lėšų. „Atsižvelgiant į Seime svarstymo metu gautus pasiūlymus, bus vertinamos galimybės didinti finansavimą mokytojų atlyginimams“, – BNS pateiktame komentare nurodė ministerija.

Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad gynybos pramonę kuruos nebe Krašto apsaugos (KAM), o Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Finansų ministerijos, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas sprendimą  vadina „savalaikiu ir tikslingu“ bei sako, kad KAM bus atleista nuo jai nebūdingų funkcijų. „Tai yra savalaikis ir tikslingas poslinkis gynybos pramonės formavimui. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir taip atsakinga už Lietuvos pramonės ir inovacijų formavimą.

Svarstant, kokia ateinančių metų valstybės biudžeto dalis bus skiriama karinio mobilumo projektų įgyvendinimui, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog dėl to, svarstydami valstybės biudžeto projektą, spręs Seimo nariai. Vis dėlto ji tikina reikalausianti, kad tiesiogiai gynybos finansavimui skiriama biudžeto dalis nebūtų mažesnė nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). „Mes pateikėm savo viziją 5,38 proc. Seimui, jis gali nuspręsti, kiek iš to galėtų eiti mobilumo poreikiams.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad Europos Sąjungos (ES) referentinei laboratorijai patvirtinus Mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejus Lietuvoje, atgauti „švarios“ šalies statusą gali būti neįmanoma. Vis dėlto, jo teigimu, šiuo metu ekstremalios situacijos skelbti neplanuojama. „Dvejus metus turėtų būti nenustatyta liga, jei mes norime vėl susigrąžinti švarios šalies statusą“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė A. Palionis.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristato atnaujintas „Meistro kokybės“ gaminių pakuotes su nauja spalvine sistema. Dabar užteks vieno žvilgsnio ir bus aišku, ar tai, pavyzdžiui, patiekalas mėsos mėgėjams ar vegetarams. Tikimasi, kad ant dalies naujų „Meistro kokybės“ gaminių pakuočių atsiradę spalviniai žymėjimai padės pirkėjams lengviau orientuotis ir apsipirkti patogiau, o aiškesnė informacija apie pakuočių perdirbimą – elgtis tvariau.

Prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) komandos prisijungė buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas – jis atstovaus organizacijai  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete.  LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, jog E. Bajarūnas yra aukščiausio lygio profesionalas, puikiai išmanantis Europos Sąjungos institucijų veikimą ir tarptautinius procesus.

Prezidentūra svarsto ateityje siūlyti nulinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą šeimų su vaikais pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiuo metu svarstome apie galimybes vidutiniuoju laikotarpiu įgyvendinti (...) GPM nemokėjimą iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio (šeimoms su vaikais – BNS)“, – magistralės „Via Baltica“ atkarpos atidarymo renginyje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pirmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pastarąją savaitę šalyje šoktelėjo elektros kaina. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), dėl sumažėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos bei augusio vartojimo elektra brango 3 proc. Tuo metu kitų energijos išteklių kainos mažėjo arba nekito, išskyrus nežymiai pabrangusį benziną. Agentūros duomenimis, elektrai brangus 3 proc., jos kaina per savaitę sudarė nuo 126,2 iki 130,2 euro už kilovatvalandę.