Verslas

Vilniaus rajono savivaldybė 2026–2027 metų šildymo sezonu nutarė skirti apie 1,5 mln. eurų gyventojų būstams šildyti naudojamos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos daliai subsidijuoti. Už sprendimą šios savaitės posėdyje pasisakė 24 tarybos nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 3 susilaikė.

Po 16 metų užsienyje į Lietuvą sugrįžusi moteris tikėjosi čia pradėti naują gyvenimo etapą ir tęsti mėgstamą darbą. Tačiau vos pradėjusi dirbti viename didžiausių šalies prekybos tinklų ji susidūrė su netikėta situacija, privertusia suabejoti, ar tikrai sugrįžo į savo šalį. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vaida (vardas pakeistas), kuri pasidalijo savo patirtimi naujame darbe.

Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė siūlymui keisti Telšių miesto ir greta esančio Kalnėnų kaimo teritorijų ribas.  Kaip teigiama, poreikis tą padaryti atsirado Telšių rajono savivaldybei gavus bendrovės „Žemaitijos pienas“ prašymą Kalnėnų kaime šiuo metu esantį 2,57 hektaro ploto žemės sklypą perkelti į Telšių miesto teritorijos ribas.  Bendrovė „Žemaitijos pienas“ šiuo metu nuosavybes teise valdo tris sklypus: 2 iš jų – Telšiuose, 1 – Kalnėnų kaime.

Rudenį prasideda peršalimo ligų sezonas, todėl vis daugiau gyventojų gali tekti laikinai palikti darbą dėl ligos. Tačiau susirgus svarbu nepamiršti ne tik pasirūpinti sveikata, bet ir tuo, ar priklauso ligos išmoka. Pasirodo, tūkstančiai gyventojų dar nesikreipė į „Sodrą“ dėl jiems galimai priklausančių pinigų – bendra suma siekia 4,3 mln. eurų. Taigi, kaip sužinoti ar jums priklauso šie pinigai? 34 tūkst. asmenų neatsiėmę po 127 eurus? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra apie 34 tūkst.

Per reidus balandžio 1–rugsėjo 30 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Švenčionėlių, Švenčionių, Pabradės ir Nemenčinės aglomeracijose organizavo reidus – vykdė individualiai tvarkomų nuotekų išleidimo į aplinką priežiūrą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendradarbiaudami su savivaldybių atstovais aplinkosaugininkai tikrino, ar nuotekos tvarkomos laikantis aplinkosaugos reikalavimų.

Lietuviški gaminiai nors ir brangesni, tautiečiams mielesni. Dažnas renkasi savame krašte užaugintą ar sukurtą produktą. Ir nors už jį tenka sumokėti brangiau, tikina, kad viską atperka kokybė. O gamintojai su nerimu stebi į aukštumas šokančias energetikos ir žaliavų kainas. Pastaruoju metu esą gaminius brangino minimaliai, tad svarsto, kaip išsilaikyti artimiausiu metu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kitų metų biudžeto projekte numačius 7,5 proc. statutinių pareigūnų algų augimą, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigia, kad tai yra svarbus žingsnis, tačiau jis neatliepia visų tarnybų poreikių, todėl bus kalbamasi su Finansų ministerija ir premjeru dėl didesnio finansavimo. „Pareigūnų atlyginimai kitais metais augs, ir tai yra svarbu.

Vilniuje šeštadienį prasidės pirmoji šio rudens želdinimo talka. Jos metu Pašilaičiuose, Medeinos gatvėje, planuojama pasodinti beveik tūkstantį krūmų, praneša sostinės savivaldybė. Skelbiama, kad talkoje kviečiami dalyvauti visi norintys prisidėti prie žalesnės rajono aplinkos kūrimo. Renginio metu specialistai dalysis augalų sodinimo ir priežiūros patarimais, o dalyvaujantiems moksleiviams bus įskaitomos socialinės-pilietinės veiklos valandos.

Rugsėjo mėnesį pigiausių maisto prekių vidutinis krepšelis „Maximoje“ kainavo 3,34 Eur mažiau nei prieš metus tuo pačiu metu. Toks pokytis buvo užfiksuotas nepriklausomo, kainos stebinčio portalo „Pricer.lt“ rugsėjo 23 d. atliktame kainų palyginimo tyrime.

Prasidėjus šildymo sezonui, vis daugiau gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų už būsto šildymą. Šiemet prašymų jau sulaukta daugiau nei pernai, tad savivaldybių atstovai įspėja, kad darbuotojai ne visada spėja išnagrinėti visus prašymus. Trečiadienį Seimo komitete aptariant pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui paaiškėjo, kad rugsėjį gyventojai pateikė apie 58 tūkst. prašymų skirti šildymo kompensacijas. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 49 tūkst.

Už duoną, saldžias bandeles ir kitus kepinius netrukus teks mokėti daugiau. Prekybos tinklai iš tiekėjų jau sulaukė perspėjimų apie nuo lapkričio didinamas kainas. Prekybininkai prognozuoja maždaug 5 proc. kainų augimą. Gamintojai aiškina, kad brangimą lemia augančios žaliavų ir energijos kainos. Vien kviečių supirkimo kaina per metus šoktelėjo beveik penktadaliu, o rugių – daugiau kaip trečdaliu.

Dingus ryšiui, paslaugų teikėjai turės nedelsdami apie tai informuoti vartotojus sutartyse nustatytu būdu. Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliosianti pareiga bus taikoma mobiliojo ir fiksuotojo ryšio, interneto bei duomenų perdavimo paslaugų teikėjams, o operatoriai paaiškino, kokiais kanalais informaciją gaus jų klientai. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pristatyti pokyčiai apima ne tik vartotojų informavimą.

„Maximos“ parduotuvėje mėsos nusipirkusi moteris liko nustebusi – pamačiusi, kas yra jos viduje, nusprendė nuotrauka pasidalyti socialiniuose tinkluose ir paklausti kitų, kas tai galėtų būti. Į situaciją sureagavo ir „Maximos“ atstovė – paaiškėjo, kas buvo pastebėta mėsoje. Viena moteris socialiniuose tinkluose pasidalijo įtartinai atrodančios mėsos nuotrauka. Ji pasakojo, kad mėsą įsigijo vienoje iš „Maxima“ parduotuvių. „Kas čia su šita mėsa negerai? Pirmą kartą taip“, – teiravosi moteris.

Degalai Vilniuje ir Taline šią besibaigiančią savaitę daugiausia brango, o Rygoje kainos judėjo skirtingomis kryptimis, rodo naujausia degalinių tinklo „Circle K“ atlikta analizė. Taline 95 markės benzinas per savaitę pabrango 4 centais, 98 markės benzino kaina išliko praėjusio penktadienio lygyje, o dyzelinas pabrango 9 centais. Rygoje benzino kainos padidėjo 0,6 cento, o dyzelino kaina sumažėjo 5,2 cento.

Bankrutuoja Kinijos akcininkų valdomas „Energetikos tinklų institutas“, 2021 m. dėl savo savininkės darbų Astravo atominėje elektrinėje gavęs neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų subjekto statusą, rašo „Verslo žinios“. Anot portalo, bendrovė šiuo metu neturi naujų projektų ir neturi pakankamai apyvartinių lėšų esamiems projektams užbaigti.  „Bendrovė negali laiku mokėti darbuotojams darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų ir mokesčių valstybei.

Naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimas galėtų paveikti santykius su Lenkijos valstybine įmone, kuri Lietuvoje vykdo beveik milijardo eurų vertės investicijas ir yra didelis darbdavys, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Kaip skelbta anksčiau, Lenkija nusprendė įvesti viršpelnio mokestį naftos koncernams, o iš jo surinktas pajamas skirti benzino ir dyzelino kainoms mažinti.

Kitų metų valstybės biudžete mažėjant finansavimui keliams, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad lėšų tam reikėtų daugiau, tačiau tikina, kad šiam tikslui galėtų būti skirta dalis Gynybos fondo pajamų. „Tas (biudžeto – ELTA) galvosūkis nėra lengvas, reikia subalansuoto požiūrio – saugumas, gynyba, kas yra nekvestionuojama dalis, senjorai, kultūros darbuotojų, atskiros sritys, taip pat kelių finansavimas.

Vyriausybei pasiūlius keliams ir tiltams kitąmet skirti 66 mln. eurų mažesnį finansavimą nei šiemet, savivalda ir rinkos dalyviai tai vadina šokiruojančia žinia bei ragina atstatyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimą, sumažintą pernai, kai pradėjo veikti Valstybinis kelių fondas. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis sako, kad išlaidas keliams norima mažinti tuo metu, kai itin pabrango kelių tiesimui naudojamos medžiagos.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą per trečiąjį lango etapą – liepos–rugsėjo mėnesiais – iš jos pasitraukė dar 52,9 tūkst. gyventojų, jiems išmokėta 380,7 mln. eurų, skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).  Tai sudaro arba 3,8 proc. visų kaupusiųjų šių metų pradžioje (apie 1,45 mln.), arba 6,8 proc. kaupusiųjų liepos pradžioje (781 tūkst.

Spalio 15 dieną Alytuje oficialiai buvo atidarytas statybų technikos ir įrankių nuomos kompanijos „Rentway“ padalinys. Lietuviško kapitalo įmonės atstovai teigia, kad plėtrą paskatino solidus Dzūkijos sostinės augimas. Simboliška – tai yra jau 10-as, jubiliejinis įmonės padalinys šalyje. Augančiam miestui aptarnauti „Šiuo metu Alytuje statoma 13 gamyklų, kuriose bus sukurta apie 2000 darbo vietų. Suprantama, kad viena darbo vieta pramonėje sukuria tris aplinkui.

 Statybų bendrovė „Fegda“ iki sausio pabaigos turi savo lėšomis iš naujo nutiesti brokuotą kelią į Rūdninkų karinį poligoną, o neįvykdžiusi įsipareigojimų gali būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Tuo metu ministerija žada aiškintis ir tai, kodėl anksčiau nebuvo tinkamai prižiūrimas sutarties vykdymas.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad jo pagrindinis darbas yra valstybės biudžeto formavimas, tačiau kaip ministras jis turi ir kitų atsakomybių, tarp jų – dalyvauti tarptautinių institucijų veikloje, todėl jo komandiruotės yra planuojamos iš anksto, bet gali būti atšaukiamos. Taip jis kalbėjo Eltai paskelbus, kad, nors parlamente ateinančiomis savaitėmis prasidės biudžeto aptarimas, finansų ministras paskutinę spalio savaitę planavo komandiruotę į JAV, tačiau ją ketvirtadienį atšaukė.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuriame deficitas sieks 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Andrius Kubilius sako, kad tai kelia susirūpinimą.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad procentine išraiška mažesnis gynybos biudžetas nei pernai įtakos divizijos išvystymo terminams neturės, tačiau dėl to gali keistis įsigyjamos ginkluotės pobūdis. Taip jis kalbėjo Vyriausybei pritarus kitų metų biudžete krašto apsaugai skirti kiek daugiau nei 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai eurais buvo skiriama šiek tiek mažiau, bet procentas nuo ekonomikos dydžio buvo didesnis – 5,38 procento.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje, rugsėjį siekusi 6,1 proc., buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje, rodo penktadienį paskelbti Eurostato duomenys. Spartesnė infliacija buvo tik Rumunijoje, kur ji siekė 6,5 proc. Tuo metu Latvijoje metinė infliacija siekė 3 proc., Estijoje – 3,1 proc. Tiek visoje ES, tiek euro zonoje metinė infliacija siekė 3,8 procento. Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu – Lietuvoje fiksuota 0,9 proc.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad dėl degalų akcizų pokyčių nesant politinio sprendimo, lėtesnis dyzelino ir benzino akcizo augimas nei numatyta anksčiau negali atsispindėti 2027 metų biudžeto projekte.  „Kai pateikiame biudžeto projektą, negalime manipuliuoti ir sakyti, ko dar nesame padarę“, – žurnalistams penktadienį sakė T. Valys.

Dėl tiršto rūko Vilniaus ir Kauno oro uostuose penktadienį atšaukta, vėluoja arba į kaimyninių šalių oro uostus nukreipta daugiau nei 10 skrydžių, BNS pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovė. „Šiandien dėl tiršto rūko Vilniaus oro uoste skrydžiai iš Bergamo ir Londono nukreipti atitinkamai į Rygos ir Gdansko oro uostus. Skrydžiai iš Varšuvos į Vilnių ir iš Vilniaus į Varšuvą atšaukti, o skrydžiai į Bergamą ir Londono Lutoną atidėti iki 14 valandos“, – komentare BNS teigė Rūta Asadauskaitė.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad Lietuva ir kitos ES valstybės su Europos Komisija (EK) derasi dėl išimties, suteikiančios galimybę gynybai išleidžiamos dalies bendrojo vidaus produkto (BVP) neįtraukti į deficitą, pratęsimo. „Mes su Europos Komisija pradėjome klausimą dėl išimties gynybos finansavimui, 1,5 proc.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui su 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitu, finansų ministras sako, kad planuojant 2027-ųjų pajamas svarstomos visos alternatyvos, tačiau įvesti naujų mokesčių kol kas nesvarstoma. „Mes turim labai įvairių skirtingų interesų. Mes turim koalicijos partnerius, kurie iš karto deklaruoja, dar prieš derybas jie sako, jokių naujų mokesčių mes nepalaikysim.

Lietuvoje skurdo riziką patiria kas penktas šalies gyventojas, o pernai šalyje užfiksuotas didžiausias jos lygis visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas (NSMOT). Jo atlikta naujausia skurdo ir socialinės atskirties apžvalga rodo, kad bendras skurdo rodiklis Lietuvoje pernai buvo didžiausias nuo 2018-ųjų.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šviežios paukštienos kokybei ir saugai skiria dėmesį visoje tiekimo grandinėje – nuo tiekėjo iki parduotuvės lentynos. Rūpindamasis, kad pirkėjus pasiektų saugi ir kokybiška privataus prekių ženklo „Well Done“ paukštiena, prekybos tinklas savo iniciatyva ir lėšomis taiko papildomus greituosius tyrimus salmonelėms nustatyti.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, ekonomistai pabrėžia didėjantį biudžeto deficitą, kuris dar labiau didins būsimą įtampą. Be to, anot jų, abejojama, ar Vyriausybei pavyks pasiekti biudžete numatytą pajamų planą, nerimo kelia ir didėjanti valstybės skola.

Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį pusei metų pratęsė nuosavybės teisės apribojimus Vilhelmo Germano, Mindaugo Navicko ir Alfonso Ambrazo turtui. Jie kaltinami dėl sukčiaujant pasisavintos kriptovaliutos kasimo įrangos už daugiau nei 23 mln. eurų. Byla susijusi su „Foxpay“ veiklos tyrimu.

Finansų ministras Taurimas Valys pareiškė, kad valstybės skola iki 2030 metų sparčiai augs, tačiau vėliau įgyvendinus gynybos ir infrastruktūros projektus turi perspektyvų mažėti.  „Pagal dabartines projekcijas 2029 metais skola sieks apie 54 procentus BVP (bendrojo vidaus produkto – BNS). Tai reikšmingas augimas. Didelę jo dalį lemia sprendimas sparčiau sukurti gynybos pajėgumus, tačiau jų sukūrimo ir vėlesnio išlaikymo išlaidos skiriasi.

Vilniuje atnaujinami autobusai ir troleibusai, tačiau vien naujos transporto priemonės vairuotojo įpročių gali nepakeisti. Tad ko dar trūksta, kad žmogus paliktų automobilį ir pasirinktų viešąjį transportą? Statybų bendrovės KRS vadovas Paulius Grigas pabrėžia, kad keleiviui itin svarbu, kiek užtruks kelionė. „Problema ne troleibusas, o tai, kad jis stovi tame pačiame kamštyje kaip automobilis.

Per kiek daugiau nei devynis šių metų mėnesius lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ įvairioms mūsų šalies labdaros ir paramos organizacijoms jau perdavė beveik 2,1 tūkst. tonų vartoti tinkamų maisto produktų, kurių vertė – beveik 4 mln. eurų. Dar net spaliui neįpusėjus, viso šiais metais perduoto maisto kiekis gerokai viršijo visų 2025 metų rezultatą: paramos vertė jau yra didesnė 40 proc., o perduotų produktų svoris – didesnis beveik 50 proc.

 Įsibėgėjanti dirbtinio intelekto (DI) technologinė revoliucija jau siunčia pirmuosius signalus, kaip ši technologija gali pakeisti darbo rinką, specialistų paklausą ir reikalingas darbuotojų kompetencijas. DI vis geriau atliekant ne tik rutinines, bet ir sudėtingas užduotis, panašu, kad viena pažeidžiamiausių grupių gali tapti jauni, vos studijas baigę, bet patirties dar neturintys absolventai.

 Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė kritikuoja kitų metų valstybės biudžeto projekte numatomą deficito limito viršijimą ir sako, kad Vyriausybė nepateikia „įtikinamo plano“, kaip šaliai ateityje grįžti prie 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. „Finansinių problemų galime sulaukti ir be jokios naujos krizės. (…) Kitai Vyriausybei gali tekti priimti skausmingus sprendimus – didinti mokesčius arba mažinti išlaidas – net ir ekonomikai augant.

Siekiant palengvinti darbo bei šeimos įsipareigojimų derinimą, siūloma anūkus iki 14  metų arba su negalia iki 18 metų turintiems darbuotojams suteikti 4 apmokamas šeimos pagalbos dienas per kalendorinius metus trumpalaikei jų priežiūrai.  Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Tomas Martinaitis kartu su beveik 30 savo frakcijos kolegų.

Kitų metų valstybės biudžeto pajamų planas kelia abejonių dėl ambicingų mokesčių surinkimo prognozių, o numatomas didėjantis biudžeto deficitas lems tolesnį valstybės skolos augimą, sako ekonomistai Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė ir Tadas Povilauskas. Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad dalies biudžeto pajamų surinkimas priklausys nuo veiksnių, kurių rezultatus prognozuoti sudėtinga.

 Tyrimą dėl nutekintų duomenų baigusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) žada baudas Registrų centrui bei Informatikos ir ryšių departamentui, o Migracijos departamentui skyrė papeikimą.

Vyriausybei kitų metų biudžete planuojant mokytojų atlyginimus didinti 7,56 proc., švietimo bendruomenė tokius ketinimus vertina skirtingai – vieni sako, kad taip vykdomi įsipareigojimai, kiti toliau reikalauja, kad darbo užmokestis augtų 10 procentų. Atlyginimų augimą numatančiam 2027 metų biudžeto projektui penktadienį pritarė Ministrų kabinetas, dabar jį svarstys Seimas.

Paprašius pašalpos gali tekti atverti ne tik dokumentų segtuvą, bet ir savo namų duris. Gyventojai pasakoja, kad savivaldybių darbuotojai tikrina gyvenimo sąlygas, o kai kuriais atvejais apžiūri net šaldytuvo turinį. Ar tokios patikros gali būti atliekamos? Gyventojai socialiniame tinkle dalijosi, kad norint gauti pašalpą vien užpildyti dokumentus – neužtenka. Žmonės piktinosi, kad į namus tenka įsileisti ir savivaldybės darbuotojus. „Nemalonią patikrą turėjau.

Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško naujo vadovo – įmonės valdyba paskelbė tarptautinį generalinio direktoriaus konkursą. Pagrindiniai būsimam vadovui keliami tikslai – stiprinti Lietuvos oro susisiekimą, plėsti šaliai svarbių skrydžių krypčių tinklą ir užtikrinti efektyvią oro uostų veiklą, penktadienį pranešė LTOU.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta didinti senatvės pensijas, socialines išmokas ir finansuoti Šeimos paketo priemones. Planuojama kelti ir minimalią mėnesinę algą, o mokytojų, pareigūnų bei kultūros darbuotojų atlyginimus didinti sparčiau. Penktadienį Vyriausybės patvirtintame projekte, kuris bus teikiamas Seimui, numatoma, kad vidutinė senatvės pensija 2027 m. augs 10,4 proc.

Vyriausybė penktadienį pritarė 2027 metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Jame numatyta, kiek kitąmet pinigų bus skiriama pensijoms. Taigi kokio pensijų augimo galima tikėtis kitąmet? Pensijoms kitąmet – beveik 8 mlrd. eurų Projekte numatyta, kad kitąmet „Sodros“ pajamos sieks beveik 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Tiesa, didžiausią išlaidų dalį sudarys pensijos, kurioms planuojama skirti apie 7,8 mlrd. eurų.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų augtų algų koeficientai ir didėtų atlyginimai mokytojams, treneriams, socialiniams darbuotojams. Ministrų kabinetas penktadienį nuotoliniame posėdyje pritarė tai numatančioms Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pataisoms.

Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kritikuoja 2027 metų valstybės biudžeto projektą dėl augančios valstybės skolos ir planuojamo biudžeto deficito. Anot jo, valdantieji neįgyvendina pažado laikytis fiskalinės drausmės, todėl konservatoriai siūlo įvesti nacionalinę valdžios sektoriaus skolos ribą – 45 proc.

Vyriausybė penktadienį pritarė siūlymui nuo 2027 metų rugsėjo nemokamus pietus mokyklose skirti visiems trečiokams, nevertinant jų šeimų pajamų, o nuo 2028 metų rugsėjo – ir ketvirtokams. Šioms Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms pataisoms dar turės pritarti Seimas. Ministerijos skaičiavimais, įsigaliojus pakeitimams, nemokamą maitinimą mokyklose papildomai gautų apie 52 tūkst. mokinių: 25,5 tūkst. trečiokų ir 26,5 tūkst. ketvirtokų.