Kitos šalys

Praėjusiais metais visame pasaulyje buvo nužudyti mažiausiai 142 aplinkos gynėjai, o dar keturi dingo be žinios, teigiama trečiadienį paskelbtoje nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ ataskaitoje. Dauguma aukų – čiabuviai arba smulkūs ūkininkai, taip pat kampanijų prieš kasybą, miškų kirtimą, brakonieriavimą žemės ūkyje ir energetikos projektus dalyviai. Išpuolius dažnai vykdė nusikalstamos grupuotės, o kai kuriais atvejais – valstybės saugumo pajėgos.

Vašingtonui atšaukus Bogotos turėtą sąjungininkės kovoje su narkotikais statusą, Kolumbija antradienį sustabdė ginklų pirkimą iš Jungtinių Valstijų. Kolumbijos vidaus reikalų ministras Armando Benedetti radijo stočiai „Blu Radio“ sakė, kad „nuo šios akimirkos.

Baltarusija antradienį suteikė malonę 25 žmonėms, įskaitant politinius kalinius – tai jau antras toks paleidimas per mažiau nei savaitę, JAV prezidentui Donaldui Trumpui spaudžiant Minską paleisti šimtus politinių kalinių, kurie, anot teisių gynimo grupių, yra įkalinti šalyje. Autoritarinis prezidentas „Aliaksandras Lukašenka priėmė sprendimą suteikti malonę 25 žmonėms“, teigiama jo biuro pranešime.

Egiptas pirmą kartą po kelių dešimtmečių vėl viešai Izraelį pavadino „priešu“. Tai padarė Egipto prezidentas Abdelas Fattahas al Sisi, vietos televizijai patvirtino valstybės informacijos tarnybos SIS pirmininkas Diaa Rashwanas.

Kazachstane antradienį įsigaliojo įstatymas, kuriuo nuo šiol bus uždraustos priverstinės santuokos ir nuotakų grobimas – praktika, kuri, nepaisant to, kad moterų teisėms skiriama vis daugiau dėmesio, tebėra paplitusi šioje Vidurinės Azijos šalyje. Už vertimą susituokti dabar bus baudžiama iki 10 metų kalėjimo, pranešime teigė Kazachstano policija.

Lenkijos rytuose įsibėgėja NATO oro gynybos operacija „Rytų sargyba“. Savaitgalį mūsų kaimynų dangų jau skrodė papildomi sąjungininkų naikintuvai. Tačiau tai nesutrukdė maskoliams nusiųsti droną į Rumuniją. Ukraina sako esanti pasiruošusi išmokyti visus partnerius kur kas pigiau gintis nuo Rusijos dronų grėsmės. O Lenkijos ministras Radoslawas Sikorskis ragina Aljansą numušinėti rusofašistų dronus virš Ukrainos, kad jie net nepasiektų NATO šalių.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu Rusijos leidiniui gyrė JAV prezidentą Donaldą Trumpą už tiesmuką bendravimą, teisinosi dėl santykių su Lenkija krizės ir pasakojo apie savo sporto rutiną. Tai – ne pirmas kartas, kai A. Lukašenka teigiamai atsiliepia apie JAV lyderį: jis ne kartą gyrė D. Trumpą už taikos iniciatyvas, yra siūlęs jam Nobelio premiją, o šiemet net padėkojo už pastangas siekti taikos Ukrainoje.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pirmadienį paragino musulmoniškas šalis nutraukti ryšius su Izraeliu. Taip jis kalbėjo prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, rengiamą reaguojant į precedento neturintį smūgį, nukreiptą prieš islamistų kovotojų grupuotės „Hamas“ narius Kataro sostinėje.

Šiaurės Korėja pareiškė, kad jos, kaip branduolinį ginklą turinčios valstybės, statusas yra „visam laikui“ įtvirtintas jos teisėje ir „neatšaukiamas“, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, kartu pasmerkdama Jungtines Valstijas, reikalaujančias jos branduolinio nusiginklavimo.

Praėjus 80 metų nuo Japonijos kapituliacijos, šalis išgyvena pavojingą istorinės atminties lūžį. Vis daugiau jaunų japonų atsigręžia į revizionistinę karo versiją, kuri pateisina imperinę praeitį ir ragina atsisakyti taikaus kurso. Tokios nuotaikos kelia nerimą kaimyninėms valstybėms ir gali įžiebti naują įtampą visoje Rytų Azijoje, „Study Finds“ rašo Japonijos ir Kinijos santykių tyrėjas Lewisas Evesas.

Sekmadienį Australijos vyriausybė pranešė, kad šalis ketina investuoti 12 mlrd. Australijos dolerių (8 mlrd. JAV dolerių), kad atnaujintų laivų statyklos infrastruktūrą, skirtą būsimam branduolinių povandeninių laivų laivynui. Gynybos ministras Richardas Marlesas teigė, kad šios „labai reikšmingos“ investicijos per dešimtmetį bus panaudotos Perte vakarų Australijoje esančiame laivų statybos ir techninės priežiūros zonoje.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį pavadino trečiadienio Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę „apgailėtinu ir pavojingu įvykiu“. „Kyla klausimas, ar tie dronai buvo specialiai nukreipti į Lenkiją. Jei taip yra, jei įrodymai mus prie to prives, tuomet akivaizdu, kad tai bus (...) labai eskaluojantis veiksmas“, – sakė M. Rubio žurnalistams Vašingtone.

Šeštadienio vakarą apie Rusijos bepiločių skraidyklių keliamą pavojų paskelbė ne tik Lenkija, bet ir Rumunija, praneša naujienų portalas „rbc.ua“. Šeštadienio vakarą Rumunijos nepaprastųjų situacijų inspekcija Tulčos apskrities šiaurinėje dalyje esančius gyventojus įspėjo apie pavojų, kad iš „dangaus gali nukristi objektai“. Oro pavojaus grėsmė truko apie 90 minučių. Gyventojai paraginti slėptis pastatų rūsiuose ar civilinės gynybos priedangose.

Mažiausiai 21 žmogus buvo sužeistas, o trys iš jų sunkiai, per sprogimą Ispanijos sostinės Madrido pietuose esančiame bare. Apie nelaimę šeštadienį paskelbė civilinės gynybos tarnybos. Laikraštis „El Pais“, remdamasis institucijų pateikiama informacija, pranešė apie 25 sužeistuosius. Kitos Ispanijos žiniasklaidos priemonės iš ugniagesių sužinojo, kad, preliminariais duomenimis, sprogimas tikriausiai kilo dėl dujų nuotėkio.

Dirbtinio intelekto (DI) gigantė „OpenAI“ atskleidė, kodėl net pažangiausi pokalbių robotai neretai pateikia klaidingus atsakymus. Naujausiame tyrime bendrovė paaiškino, kad DI dažnai apdovanojamas už spėjimus, todėl jis linkę kurti atsakymus net tada, kai nežino teisybės. „OpenAI“ aiškina, jog „haliucinacijomis“ vadinama situacija, kai DI, užuot pripažinęs nežinojimą, pateikia išgalvotus atsakymus.

Lenkija šeštadienio vakarą pranešė, kad dėl grėsmės iš Ukrainos pasienio regionų, kur fiksuojami bepiločių orlaivių smūgiai, šalies oro erdvėje pradėjo veikti karinė aviacija. Pasak Lenkijos kariuomenės operatyvinės vadovybės, aktyvuotos visos būtinos procedūros, siekiant užtikrinti šalies oro erdvės saugumą. Dangų patruliuoja tiek lenkų, tiek sąjungininkų kariniai orlaiviai, o žemėje esantys oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos vienetai pasiekė aukščiausią parengtį.

Šeštadienį Ukraina pareiškė, kad vieną dieną ketina surengti „Invictus“ žaidynes po to, kai Kijeve netikėtai apsilankė šio sporto renginio įkūrėjas princas Harry. „Invictus“ fondas, kuris remia sužeistus veteranus ir kariškius, kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti situaciją. Ukraina negali rengti „Invictus“ žaidynių dėl 2022-aisiais prasidėjusios Rusijos plataus masto invazijos, tačiau nori pritraukti kultūrinių renginių kai baigsis karas.

Pietų Korėjos žvalgybos agentūra ketvirtadienį pareiškė, jog labai tikėtina Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įpėdinė yra jo dukra Kim Ju Ae, neseniai lydėjusi savo tėvą per vizitą į Pekiną. Paauglė šį mėnesį sulaukė tarptautinio dėmesio – ji dalyvavo savo pirmoje oficialioje kelionėje į užsienį, kur jos tėvas susitiko su Kinijos vadovu Xi Jinpingu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Nepalo sostinė šeštadienį žengė žingsnį įprastų vėžių link po smurtinių protestų prieš korupciją, sušvelninus komendanto valandą ir prisaikdinus laikinąją ministrę pirmininkę Sushilą Karki. Gatvėse šeštadienį matėsi mažiau karių. Jų buvo daug dislokuota trečiadienį, kai per smurtines demonstracijas buvo nuversta vyriausybė ir padegtas parlamentas. Šią savaitę per smurtinius protestus Nepale žuvo mažiausiai 51 žmogus, penktadienį pranešė policija.

Naujosios NATO misijos „Eastern Sentry“ metu bus naudojami kovai su bepiločiais orlaiviais skirti jutikliai ir ginklai, kad būtų galima aptikti, susekti ir neutralizuoti bepiločius, naujienų agentūrai LETA pareiškė Latvijos gynybos ministerija. Pasak jos, Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija jau paskelbė apie pajėgumų siuntimą į „Eastern Sentry“ misiją, o kitos NATO šalys narės turėtų prisijungti artimiausiu metu.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pranešė, kad Pchenjanas artėjančiame svarbiame valdančiosios partijos susitikime pristatys politiką, kuria siekiama sustiprinti tiek šalies branduolinį arsenalą, tiek įprastinės kariuomenės galią, šeštadienį informavo valstybinė žiniasklaida. Po 2019 m. žlugusio aukščiausiojo lygio susitikimo su JAV Šiaurės Korėja ne kartą pareiškė, kad niekada neatsisakys savo branduolinių ginklų, ir pasiskelbė „negrįžtama“ branduoline valstybe.

Naujojoje Zelandijoje teisiama moteris prisipažino nužudžiusi savo vaikus, kurie vėliau buvo rasti lagaminuose, penktadienį parodė teismo įrašai. Anksčiau šią savaitę valstijos prokurorė Natalie Walker prisiekusiesiems nurodė, kad įtariamoji – Pietų Korėjos pilietė Hakyung Lee – prisipažino savo vaikams davusi antidepresanto nortriptilino, nuo kurio jie mirė.

Australijos policija ketvirtadienį pranešė, kad šiuo metu analizuoja daugiau kaip milijoną konfiskuotų įvairiausių įrašų, priklausiusių asmeniui, įtariamam seksualine prievarta prieš vaikus ir, vietos žiniasklaidos teigimu, dirbusiam su nepilnamečiais.  Šiam vyrui – jo tapatybė neskelbiama, bet teigiama, kad jis yra iš Sidnėjaus, – liepą buvo pateikti kaltinimai vykstant tyrimui dėl internete pasirodžiusios vaikų išnaudojimo medžiagos.

Varšuva neslepia nepasitenkinimo Vašingtono reakcija į Rusijos dronų provokaciją. Ir premjeras Donaldas Tuskas, ir ministras Radoslawas Sikorskis neigia naujausią Donaldo Trumpo pareiškimą, esą dronai Lenkijoje galėjo būti tiesiog klaida. R. Sikorskis ragina D. Trumpą nepamiršti pažado ginkluoti Ukrainą, kad ši smūgiuotų Rusijos naftos gamykloms. Tiesa, Ukraina tai daro nieko nelaukdama – šią naktį ukrainiečiai sėkmingai atakavo „Lukoil“ gamyklą Smolenske ir rusų uostą Leningrado srityje.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad pusšimčio Baltarusijos ir Vakarų šalių, įskaitant Lietuvos, piliečių paleidimas iš Baltarusijos įkalinimo įstaigų nėra tikra laisvė, tai – ir priverstinė deportacija. „Būkime sąžiningi, tai, kas įvyko vakar, nebuvo tikra laisvė. Tai buvo priverstinis deportavimas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį kalbėjo kelerius metus Lietuvoje gyvenanti S. Cichanouskaja.

NATO penktadienį sakė nematanti tiesioginės karinės grėsmės, kurią keltų Rusijos ir Baltarusijos pradėtos bendros karinės pratybos prie Aljanso rytinių sienų. „Raginame Rusiją ir Baltarusiją veikti prognozuojamai ir skaidriai, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė vienas NATO pareigūnas. NATO grėsmės nemato „Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės prieš jokią NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pripažino besilaikantis dietos, ribojančios bulvių vartojimą – nors pats vadina save šių daržovių mylėtoju. Valstybinė agentūra BELTA skelbia, kad politikas nevengė juokauti apie savo „nuodėmę“ ir ragino gyventojus pirkti bulves rudens mugėse. Bendraudamas su menininke, padovanojusia jam paveikslą, A. Lukašenka nurodė merginai įteikti „didelį maišą bulvių“. „Aš labai myliu bulves. Vakar nusidėjau – suvalgiau“, – sakė A. Lukašenka.

Rusijos karių, dalyvaujančių karinėse pratybose „Zapad-2025“, skaičius yra mažesnis nei 2023 m., kai Rusija Baltarusijoje dislokavo apie 10–12 tūkst. kareivių, per televiziją sakė Ukrainos sienos apsaugos tarnybos atstovas Andrijus Demčenka. „Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nematome didelių Rusijos pajėgų. Teroristinė valstybė šioms pratyboms atsiuntė dalinius, kareivius ir įrangą, tačiau jų skaičius yra gerokai mažesnis net nei 2023 m., kai Baltarusijoje buvo apie 10 tūkst.–12 tūkst.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradėjo bendras karines pratybas „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“. „Bendros Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių strateginės pratybos (...) prasidėjo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Pratybos vyksta tvyrant įtampai su NATO šalimis po to, kai Lenkija, besiribojanti su Ukraina, šią savaitę apkaltino Maskvą dronų įsiveržimu į jos teritoriją.

 Brazilijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį nuteisė buvusį prezidentą Jairą Bolsonaro 27 metams kalėjimo už sąmokslą surengti perversmą. Tai įvyko po istorinio teismo proceso, kuris suskaldė tautą ir sukėlė JAV pasipiktinimą. Su šia bausme 70 metų kraštutinių dešiniųjų lyderis gali praleisti visas likusias savo dienas kalėjime.

Taivano vyriausybė ketvirtadienį pranešė planuojanti skirti 550 mlrd. naujųjų Taivano dolerių (15,4 mlrd. eurų) salos „atsparumui“ didinti, įskaitant pagalbą nuo JAV muitų nukentėjusiai pramonei ir gynybos nuo Kinijos grėsmių stiprinimą. Tokio specialaus biudžeto projektą dar turi priimti opozicijos kontroliuojamas parlamentas. Pinigai būtų naudojami pramonei, kurią paveikė JAV įvesti 20 proc. muitai, ir žmonėms paremti, nurodė vyriausybė. Projektas taip pat apima 150 mlrd.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo sveikata dar labiau pablogėjo, dėl to jis pradėjo nešiotis šlapimo surinkimo maišelį. Apie tai pranešė „Novaja Gazeta. Europa“ šaltinis Čečėnijos administracijoje, rašo „Moscow Times“. Anot šaltinio, R. Kadyrovas taip pat kiek atsitraukė nuo tiesioginio valdymo. Skelbiama, kad Kadyrovo būklė prastėja Šaltinis sako, kad R. Kadyrovas negali susitaikyti su savo liga ir jos keliamais apribojimais.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae Myungas ketvirtadienį pareiškė, kad masinis JAV imigracijos pareigūnų reidas bendrovių „Hyundai“ ir LG akumuliatorių gamykloje buvo „gluminantis“ ir gali turėti neigiamą poveikį būsimoms investicijoms. Seulas tikisi, kad šimtai darbuotojų, praėjusią savaitę sulaikytų per reidą JAV Džordžijos valstijoje, ketvirtadienį bus paleisti iš areštinės ir išskraidinti atgal į Pietų Korėją.

Ketvirtadienį Minske susitiko Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka ir JAV prezidento Donaldo Trumpo įgaliotinis Johnas Cole‘as. Susitikimo metu buvo paskelbta, kad JAV naikina sankcijas Baltarusijos aviakompanijai „Belavia“ ir planuoja sugrąžinti į Minską amerikiečių ambasadą.

JAV panaikino sankcijas baltarusių oro bendrovei „Belavia“, ketvirtadienį pranešė Baltųjų rūmų atstovas Johnas Cole'as, kurį cituoja Baltarusijos žiniasklaida. Pasak nepriklausomo portalo „Zerkalo“ ir valstybinės naujienų agentūros „Belta“, šį sprendimą J. Cole'as paskelbė per susitikimą su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka Minske. „Noriu čia visiškai oficialiai pareikšti, kad panaikinome sankcijas „Belavia“. Tai oficialu“, – pareiškė Baltųjų rūmų atstovas.

 Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį mėnesį pirmą kartą rekomendavo visame pasaulyje naudoti keletą populiarių vaistų nuo diabeto ir nutukimo, ragindama užtikrinti, kad besivystančių šalių gyventojai galėtų įsigyti pigesnius generinius vaistus. Naujos kartos apetitą slopinantys vaistai, vadinami GLP-1 receptorių agonistais, tarp kurių yra prekių ženklai „Ozempic“, „Wegovy“ ir „Mounjaro“, išpopuliarėjo tarp siekiančiųjų greitai sulieknėti.

Indonezijai priklausančioje turistų mėgstamoje Balio saloje liūtys sukėlė didelius potvynius, per kuriuos žuvo mažiausiai devyni žmonės, o šimtai buvo priversti palikti savo namus, trečiadienį pranešė stichinių nelaimių valdymo pareigūnai. Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad šešiuose rajonuose, įskaitant salos sostinę Denpasarą ir turizmo centrą Badungą, nukentėjo daugiau kaip 600 gyventojų.

 Tailande liūtų užpultas žuvo zoologijos sodo prižiūrėtojas, pranešė oficialūs asmenys, iškeldami klausimą dėl saugumo ir to, ar liūtai safari parke yra laikomi teisėtai.

Į Lenkijos oro erdvę įskridę dronai privertė svarstyti apie 4-ojo straipsnio aktyvavimą. Pasak Kęstučio Budrio, incidentų tikimybė tik auga, o NATO privalo reaguoti ryžtingai. Be to, Lietuva ragina dislokuoti papildomas oro gynybos ir antidronines sistemas, nes grėsmė kyla visam rytiniam Aljanso pasienio ruožui. Apie oro gynybos spragas ir galimas pasekmes, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

Iranas kol kas atsisako suteikti prieigą prie branduolinių objektų Jungtinių Tautų (JT) inspektoriams, trečiadienį transliuotame interviu teigė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, nors abi pusės susitarė atnaujinti bendradarbiavimą. „Remiantis šiuo susitarimu, šiuo metu TATENA inspektoriams nesuteikiama galimybė patekti“ į objektus, valstybinei televizijai sakė A. Aragchi, turėdamas omenyje Tarptautinę atominės energijos agentūrą.

Sirijos lyderis Ahmedas al Sharaa kitą mėnesį apsilankys Maskvoje, antradienį Damaske paskelbė Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas, sveikindamas naują dvišalių santykių etapą, prasidėjusį po to, kai buvo nuverstas ilgametis sąjungininkas Basharas al Assadas.

 Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) antradienį pradėjo karo nusikaltimų bylos nagrinėjimą prieš Josephą Kony – Ugandos sukilėlių vadą, kurio vadovaujama „Viešpaties pasipriešinimo armija“ (LRA) yra atsakinga už dešimčių tūkstančių žmonių nužudymą ir pagrobimą. J. Kony buvo pirmasis įtariamasis karo nusikaltėlis, kuriam TBT 2005 metais pateikė kaltinimus, o pats teismo posėdis buvo pirmasis, kuris vyko jam nedalyvaujant, po dešimtmečius trukusių bevaisių pastangų jį surasti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ką tik grįžęs iš Pekino, kur demonstravo artimą ryšį su Xi Jinpingu ir Kim Jong Unu, pradėjo naują karo prieš Ukrainą etapą – didžiausią oro ataką nuo invazijos pradžios. Rugsėjo 7 d. smūgis kliudė pagrindinį Kyjivo vyriausybės pastatą, o Maskva atvirai graso Vakarams ir žada dar labiau eskaluoti konfliktą.

Nepalo sostinę ir kitas miestų dalis sukrėtė „Gen Z protestai“ — jaunimo judėjimas, prasidėjęs nuo vyriausybės socialinių tinklų blokavimo, bet greitai išsiplėtęs į platesnį nepasitenkinimą dėl korupcijos, nepotizmo ir prastų ekonominių šalies perspektyvų. Protestuose žuvo mažiausiai 19 žmonių, manoma, dėl perteklinių policijos veiksmų. Po tokio smurto protrūkio į gatves išėjo dar daugiau žmonių, kurie užėmė Vyriausybės pastatą, įsiveržė į daugelio šalies lyderių namus.

Šiaurės Korėja išbandė naujo tipo kietojo kuro variklį, skirtą tarpžemyninėms raketoms, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kaip skelbė valstybinė naujienų agentūra KCNA, šalies vadovas Kim Jong Unas pirmadienį asmeniškai dalyvavo devintajame ir paskutiniame antžeminiame naujojo variklio bandyme Cheminių medžiagų akademijoje Pchenjane. Pasak agentūros, didžiausia variklio trauka siekia 1 971 kiloniutoną, o tai pagal tarptautinius standartus būtų nepaprastai didelis galingumas.

Tailando Aukščiausiasis Teismas (AT) antradienį nurodė metams įkalinti įtakingiausią ir labiausiai visuomenę skaldantį valstybininką, buvusį premjerą Thaksiną Shinawatrą, nusprendęs, kad jis netinkamai – ligoninėje – atliko 2023 metais paskirtą įkalinimo bausmę. 76 metų Thaksinas Shinawatra, 2023-iųjų rugpjūtį sugrįžęs į šalį po daugelio metų užsienyje, buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus už korupciją ir piktnaudžiavimą valdžia.

Čekijos kontržvalgybos agentūra pirmadienį pranešė, kad Čekijos, Vengrijos ir Rumunijos žvalgybos tarnybos išardė Baltarusijos šnipų tinklą, veikusį Europoje, rašo CNN. Čekijos Respublikos vidaus saugumo tarnybos, taip pat žinoma kaip BIS, pareiškime nurodė, kad Europos agentų komanda keliose Europos šalyse aptiko Baltarusijos KGB saugumo agentūros šnipus. BIS teigė, kad tarp jų buvo ir buvęs Moldovos žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas, kuris perdavė slaptą informaciją KGB.

Po 19 gyvybių pareikalavusių protestų Nepale antradienį buvo atšauktas draudimas naudotis socialiniais tinklais. Visos pagrindinės socialinių tinklų programėlės veikia, iš sostinės Katmandu pranešė naujienų agentūros AFP reporteris. Pranešimai pasirodė po to, kai pirmadienį per protestus, kurių dalyviai reikalavo vyriausybės panaikinti draudimą ir kovoti su korupcija, žuvo mažiausiai 19 žmonių.

Didėjant įtampai santykiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro paskelbė Karibų jūros pakrantėje ir pasienyje su Kolumbija dislokavęs 25 000 karių.