Po sprogimo Pietų Korėjos kontroliuojamoje demilitarizuotosios zonos (DMZ) dalyje, per kurį buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai, abi šalys skelbė apie pažangesnių raketinių technologijų bandymus.
„Apie 9.20 val. (0.20 val. Grinvičo laiku) mūsų kariuomenė užfiksavo kelias balistines raketas, paleistas iš Pchenjano apylinkių Rytų jūros kryptimi“, – pirmadienį pranešė Pietų Korėjos jungtinis štabų vadų komitetas (JCS). Rytų jūra taip pat vadinama Japonijos jūra.
„Mūsų kariuomenė sustiprino stebėjimą ir budrumą, ruošdamasi galimybei, kad bus paleista daugiau raketų“, – priduriama pareiškime.
Japonijos gynybos ministerija taip pat išplatino pranešimą, kuriame patvirtino, kad buvo paleista mažiausiai viena, kaip įtariama, balistinė raketa.
JCS duomenimis, kai kurios užfiksuotos Šiaurės Korėjos raketos nuskriejo daugiau kaip 900 km. Pietų Korėja ir jos ilgametė sąjungininkė JAV šiuo metu analizuoja tikslias šių raketų charakteristikas.
Po raketų paleidimo Pietų Korėjos nacionalinio saugumo biuras sušaukė neeilinį posėdį šalies karinei parengčiai įvertinti.
Praėjusią savaitę baigtas bendras Pietų Korėjos ir Jungtinių Tautų (JT) tyrimas parodė, kad daugiau kaip prieš metus DMZ sprogusias minas buvo padėjusi Šiaurės Korėja. Pchenjanas šiuos kaltinimus griežtai atmetė.
Įtakinga Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno sesuo Kim Yo Jong Pietų Korėjos reikalavimus atsiprašyti pavadino niekingais ir atmetė Seulo pasiūlymą suteikti medicininės įrangos.
„Dvikova“ bandymų fronte
Spalio 3 d. Pchenjanas išbandė vidutinio nuotolio balistinę raketą, kurioje, pasak Kim Yo Jong, naudojama nenustatyta dirbtinio intelekto (DI) technologija ir kuri gali mažame aukštyje keisti savo skrydžio trajektoriją.
Po kelių dienų Seulas paskelbė sėkmingai išbandęs šalyje pagamintą hipergarsinį sklandantįjį aparatą (HGV). Šį ginklą raketiniai greitintuvai arba balistinės raketos iškelia į viršutinius atmosferos sluoksnius, o iš ten jis sklendžia link taikinio.
Pietų Korėjos prezidentūra pareiškė, kad šis ginklas suteikia naujų atgrasymo galimybių, nes juo galima smogti svarbiausiems taikiniams Korėjos pusiasalio operacinėje erdvėje.
Ketvirtadienį Kim Yo Jong pareiškė, kad Seulas, norėdamas pagerinti santykius su Šiaurės Korėja, turi rodyti didžiausią pagarbą.
„Jei jie (Pietų Korėja – ELTA) iš tiesų nori atkurti KLDR ir Pietų Korėjos santykius, kiekvienu žodžiu ir veiksmu turėtų atsižvelgti į kitos 6alies jausmus ir pirmiausia parodyti didžiausią pagarbą, dėmesingumą ir nuoširdumą“, – ketvirtadienį sakė ji, pavartodama oficialią savo šalies pavadinimo santrumpą.
Įtampa didėja tuo metu, kai naujausi JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymai užmegzti dialogą su Pchenjanu sukėlė nuogąstavimų, kad Vašingtono sąjungininkė Pietų Korėja per galimas derybas su Šiaurės Korėja branduoliniais klausimais gali likti nuošalyje.
Spalį Šiaurės Korėja paleido kelias trumpojo nuotolio balistines raketas, o dieną prieš tai D. Trumpas užsiminė, kad dar šiais metais galėtų susitikti su Kim Jong Unu.
Tarp Seulo ir Pchenjano formaliai tebevyksta karas, nes 1953 m. Korėjos karas baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi.
Demilitarizuotoji zona yra viena labiausiai įtvirtintų sienų pasaulyje, o su minomis susiję incidentai ir anksčiau yra didinę įtampą tarp abiejų šalių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
