Nacionalinis laimės indeksas atspindi bendrą šalies gyventojų gerovę ir yra susijęs su ekonominiais veiksniais, visų pirma šeimų pajamomis ir išlaidomis sveikatos apsaugai. Jam įtakos turi ir daugybė kitų veiksnių, tačiau jie tiriami gerokai rečiau.
Naujame tyrime Meksikos mokslininkai mėgino išsiaiškinti, kokie veiksniai gali būti susiję su gyventojų gerove. Visų pirma jie analizavo naminių kačių paplitimą ir parazitus, kurie nuo jų gali būti perduodami žmonėms.
Tyrėjai surinko duomenis apie pajamas, bendrąjį vidaus produktą (BVP), išlaidas sveikatos apsaugai, naminių kačių skaičių ir toksoplazmos – parazito, kuris gali būti perduodamas nuo kačių žmonėms – paplitimą 93 šalyse.
Paaiškėjo, kad kuo daugiau šalyje buvo kačių, tuo aukštesnis vidutiniškai buvo jos nacionalinis gerovės rodiklis. Šis rezultatas atitinka ankstesnių tyrimų išvadas apie teigiamą naminių gyvūnų laikymo poveikį žmonėms.
Suomija, Danija ir Švedija, atsidūrusios reitingo viršuje, taip pat pasižymėjo didžiausiu kačių skaičiumi – maždaug nuo 1700 iki 2000 gyvūnų 10 tūkst. gyventojų.
Tačiau šis ryšys iš esmės išnykdavo, jei katės buvo toksoplazmos nešiotojos. Mokslininkai nustatė, kad kuo labiau buvo paplitusi toksoplazma, tuo žemesni paprastai būdavo gyventojų gerovės rodikliai.
Tai, be kita ko, buvo būdinga Libanui, Jemenui, Gabonui ir Etiopijai. Šiose šalyse buvo fiksuojami vieni didžiausių toksoplazmos paplitimo rodiklių, o pačios valstybės taip pat buvo arčiau atitinkamo reitingo apačios.
Tuo metu Saudo Arabija ir Brazilija tapo ryškiomis išimtimis – jose toksoplazmos paplitimas buvo didelis, tačiau šalys užėmė palyginti aukštas vietas pagal gyventojų gerovės rodiklį.
„Nustatėme, kad šalys, kuriose yra daugiau kačių, paprastai pranešė apie aukštesnį laimės lygį, o šalys, kuriose labiau paplitusi Toxoplasma gondii, paprastai pasižymėjo žemesniu laimės lygiu“, – rašė mokslininkai žurnale „PLOS One“ paskelbtame tyrime.
Ryšys tarp žmonių ir kačių
Tyrėjai pabrėžė, kad kalbama tik apie statistinius ryšius šalių lygmeniu. Todėl iš šių duomenų negalima daryti išvados, kad didesnis kačių skaičius tiesiogiai daro žmones laimingesnius arba kad toksoplazma, priešingai, blogina jų savijautą.
Vis dėlto, mokslininkų teigimu, nustatytos tendencijos yra pakankamai įdomios, kad būtų tiriamos toliau.
Netikėti rezultatai gali rodyti, kad kačių ir gyventojų gerovės ryšiui įtakos turi daugybė skirtingų veiksnių.
Mokslininkai spėja, kad teigiamą ryšį tarp kačių skaičiaus ir gerovės pirmiausia gali paaiškinti ekonominės sąlygos. Naminius gyvūnus dažniau laiko didesnes pajamas gaunantys ir geresnę prieigą prie sveikatos priežiūros turintys žmonės. Tie patys veiksniai taip pat gali būti susiję su mažesniu infekcijų paplitimu.
„Mums įdomiausia tai, kad šie rezultatai sujungia veiksnius, kurie paprastai tiriami atskirai: gerovę, sveikatą, žmonių ir gyvūnų tarpusavio santykius bei infekcines ligas“, – pažymėjo tyrėjai.
Jų teigimu, naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad siekiant suprasti, kodėl vienos populiacijos nurodo aukštesnį gerovės lygį nei kitos, reikia atsižvelgti ne tik į socialines ir ekonomines sąlygas, kurioms tradiciškai skiriama daugiausia dėmesio, bet ir į biologinius bei ekologinius veiksnius.
Mokslininkai ragina atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima nustatyti mechanizmus, slypinčius už pastebėtų dėsningumų.
„Vienas netikėčiausių rezultatų buvo tai, kad šalyse, kuriose yra daugiau kačių, nebuvo pastebėtas didesnis Toxoplasma gondii paplitimas. Priešingai – ryšys buvo atvirkštinis“, – pažymėjo autoriai.
Jų teigimu, tai išryškina svarbų aspektą: žmonių, gyvūnų ir infekcinių ligų tarpusavio ryšys priklauso ne tik nuo pačių gyvūnų buvimo, bet ir nuo socialinių, ekonominių bei ekologinių sąlygų, kuriomis vyksta ši sąveika.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
