Aktualijos

Prezidentui Gitanui Nausėdai viliantis, jog kitai Vyriausybei sportas rūpės labiau nei dabartiniam centro-dešinės Ministrų kabinetui, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė atmeta tokią šalies vadovo kritiką. Anot jos, per pastaruosius kelis metus dėmesys ir finansavimas Lietuvos sportininkams augo. „Negaliu sutikti su tokia nuomone, nes per pastaruosius metus sporto politikoje nuveikta labai nemažai.

 Kadenciją baigusiam kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui pažėrus kritiką dabartinei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybei, ministras Laurynas Kasčiūnas sako turintis pastabų ir pačiam generolui. Politikas leidžia suprasti, kad V. Rupšys elgiasi nevisai garbingai, mat viešai prakalbo apie problemas krašto apsaugos sistemoje tik po to, kai baigė savo kadenciją. „Šiaip yra garbinga, sakykime taip, palikus pareigas šiek tiek leisti dirbti kitiems, kuriems dabar šios pareigos priklauso.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška savo socialiniuose tinkluose vakar aštriai sukritikavo vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę dėl prasto pasiruošimo ir reagavimo siekiant suvaldyti vakar dienos audros padarinius šalyje. Kazlų Rūdos mero teigimu, su turėta informacija apie artėjančią audrą „ ir arkliui aišku, kad Lietuva plauks“. Kritikos negailėjęs M. Varaška savo socialinių tinklų įraše tiesiogiai kreipėsi į vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.

Lietuvą talžė smarki audra. Virsto medžiai ir elektros stulpai, tvino upės, gatvės, kiemai ir laukai. Nuvirtęs medis Grigiškėse užmušė takeliu prie namo ėjusią penkiasdešimtmetę moterį. Medžiai užvirto ir sudaužė daugybę automobilių. Beveik 100 tūkst vartotojų nebeturi elektros, sutriko mobilus ryšys ir traukinių eismas. Oro bendrovės atideda ir net atšaukia kai kuriuos skrydžius.

Dėl audros padarinių antradienį Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose skelbiama ekstremali situacija. Kaip feisbuke nurodė Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, jis tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir gavęs Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro siūlymą. „Praėjus parai po audros sukeltos stichinės nelaimės, situacija Vilniaus rajone nepagerėjo, kai kur – net pablogėjo. Tūkstančiai gyventojų tebėra be elektros, o vandens tiekimas yra ribotas.

Už bolševikų vado Vladimiro Lenino atvaizdo paskelbimą socialiniame tinkle „Facebook“ 700 eurų bauda Erika Švenčionienė buvo nubausta pagrįstai – ji propagavo komunistines idėjas, veikė prieš Lietuvos puoselėjamas vertybes, paskelbė Kauno apylinkės teismas. E. Švenčionienė prašė teismo panaikinti birželį policijos skirtą baudą. Teisėja Vaida Baumilė paskelbė, kad skundo netenkina ir palieka galioti policijos nutarimą nepakeistą.

Lietuvą talžė smarki audra. Virto medžiai ir elektros stulpai, tvino upės, gatvės, kiemai ir laukai. Nuvirtęs medis Grigiškėse užmušė takeliu prie namo ėjusią 50-etę moterį. Medžiai užvirto ir sudaužė daugybę automobilių. Beveik 100 tūkst. vartotojų neturėjo elektros, sutriko mobilus ryšys ir traukinių eismas. Dėl audros TV3 televizija negalėjo parodyti plaukikų starto Paryžiuje. Oro bendrovės atidėjo ir net atšaukė kai kuriuos skrydžius.

Prezidentui Gitanui Nausėdai po įgaliojimų grąžinimo naujai paskyrus Ingridą Šimonytę premjere, šalies vadovai trečiadienį turėtų susitikti aptarti būsimojo Ministrų kabineto. „Planuojamas susitikimas rytoj po pietų, tema – Ministrų kabinetas“, – BNS antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Prezidentas Gitanas Nausėda paskyrė 12 naujų Lietuvos ambasadorių, tarp jų – Lenkijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, atstovą Europos Sąjungoje (ES). Visi dekretai pasirašyti praėjusią savaitę. Lietuvos ambasadore Ukrainoje nuo rugpjūčio 19 dienos skiriama Inga Stanytė-Toločkienė, Lenkijoje – Valdemaras Sarapinas, jis darbą pradės rugpjūčio 19 dieną, Vokietijoje nuo rugpjūčio 12-osios Lietuvos ambasadoriaus pareigas eis Giedrius Puodžiūnas.

Po skandalo dėl abiturientų egzaminų rezultatų, premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, jog rugsėjo pradžioje pasibaigus Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovo konkursui pavyks atsirinkti kandidatą, kuris „gebės sustyguoti procesus“. „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) papildomai išsiaiškins šios situacijos susidarymo aplinkybes ir NŠA darbuotojų atsakomybę, todėl nuo išankstinio vertinimo susilaikysiu, tačiau norėčiau priminti, kad šiuo metu vyksta naujojo agentūros vadovo konkursa...

Pirmadienį bene visą dieną siautusi audra ir lietus lėmė virš milijoną eurų siekiančius nuostolius gyventojams – buvo apgadintas būstas, automobiliai, kiti daiktai. Visgi net ir individualius namus ar daugiabučius apsidraudę gyventojai negali tikėtis, jog nuostoliai būtinai bus atlyginti.

Dėl audros padarinių antradienį Vilniaus rajone skelbiama ekstremali situacija. „Atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir gavęs savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro siūlymą, ką tik pasirašiau potvarkį, kuriuo skelbiu ekstremalią situaciją visoje Vilniaus rajono teritorijoje“, – feisbuke rašo Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius. „Praėjus parai po audros sukeltos stichinės nelaimės, situacija Vilniaus rajone nepagerėjo, kai kur – net pablogėjo.

Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje Algirdo Paleckio šmeižto ir partizanų niekinimo baudžiamojoje byloje antradienį baigtas įrodymų tyrimas. „Kadangi visi proceso dalyviai šioje byloje jau yra apklausti, byloje nuspręsta baigti įrodymų tyrimą“, – BNS po posėdžio sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė. Antradienį apklaustas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentūrai keliant klausimus dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo nebefinansuoti naujai į Lietuvą atvykusių ukrainiečių studijų, parlamentarai mano, kad šis žingsnis yra racionalus. „Į studijas priimame ne pagal tautybę ar šalių situaciją, o pagal pasirengimą. Aukštasis mokslas yra tiems, kurie gali tą daryti. Finansavimas, ne visai atsižvelgiant į pasirengimą, pirmaisiais ar antraisiais karo metais galėjo būti toleruotinas.

Gedimino kalno pietiniame šlaite po pirmadienį visą dieną trukusios liūties vakare fiksuota nuošliauža nesiplėtė, o jos padariniai pradedami šalinti, pranešė objektą prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus. Anot jo, minėta kalno šlaito vieta papildomai bus sutvirtinta pagal laikinųjų priemonių projektą.

Kompensuojamieji vaistai tapo lengviau prieinami pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Kiekvienas metais didėjanti kompensuojamųjų vaistų suvartojamų dienos dozių dalis tiek nuo bendro Lietuvos rinkoje parduodamų vaistų kiekio, tiek nuo receptinių vaistų kiekio praeitais metais reikšmingai išaugo. „Pernai 70 proc. visų Lietuvos gyventojų suvartotų vaistų buvo kompensuoti.

Viešam debatui dėl Lietuvos kandidato į Europos Komisiją (EK) sulaukiant vis daugiau dėmesio ir Vakarų žiniasklaidoje, premjerė Ingrida Šimonytė neigia gandus, esą Vilniui buvo pasiūlytas konkretus eurokomisaro portfelis, kurio neva buvo atsisakyta. Anot ministrės pirmininkės, tokia informacija yra neteisinga.

Dėl kilusių liūčių labai tikėtinos naujos nuošliaužos tam palankiausiose vietose, pavyzdžiui, stačiuose upių slėniuose, antradienį pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. Anot tarnybos atstovo Vido Mikulėno, nuošliaužos taip pat tikėtinos vandens telkinių šlaituose, dirbtinėse transporto magistralių nesutvirtintose iškasose ir pylimuose, piliakalniuose.

Lietuva bendradarbiauja su Ukrainos pareigūnais dėl Rusijos užverbuotos grupės, kaip manoma, rengusios padegimus Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Ukrainoje, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Mes bendradarbiaujame su Ukrainos teisėsaugos pareigūnais, konkrečiai – su prokurorais, bet konkretesnės informacijos šiai dienai negalėčiau pateikti, nes ji yra tikslinama pačioje Ukrainoje“, – LRT radijui antradienį sakė N. Grunskienė.

Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų (2013–2023 m.) sergamumo sifiliu rodiklis sumažėjo tris kartus (nuo 9,1 iki 2,6 atvejo 100 tūkst. gyv.), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Šiemet sausio–birželio mėn. užregistruoti 58 nauji sifilio atvejai, pernai per visus metus buvo diagnozuoti 76 susirgimai sifiliu (iš jų vienas įgimto sifilio atvejis), 2022 m. – 86 atvejai.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikina, kad sutartų terminų nesilaikymas statant Vokietijos brigadai skirtą infrastruktūrą prilygtų tėvynės išdavystei. „Mes suprantame kiek mums egzistenciškai yra svarbu, kad Vokietijos pajėgos čia būtų. O jeigu mums egzistenciškai svarbu, tai neįgyvendinti šio sumanymo, viso plano statant infrastruktūrą, jau dabar žinant, kokie yra terminai – man tai prilygtų tėvynės išdavystei“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Ikiteisminiame tyrime dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje apklausta daugiau nei 450 ukrainiečių, nukentėjusiais pripažinti 130 asmenų, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Antradienį LRT radijui N. Grunskienė teigė, kad 2022 m. kovo 1 d. sudaryta jungtinė tyrimo grupė, kuri tiria Ukrainoje vykdomą agresiją, draudžiamas karo atakas ir kitus karo nusikaltimų, toliau juda į priekį.

Buvęs kariuomenės vadas, generolas Valdemaras Rupšys kritiškai atsiliepia apie krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno iniciatyvą dėl kontrmobilumo priemonių steigimo Baltarusijos ir Rusijos pasienyje. Anot jo, šioje situacijoje su kariuomene buvo nesusikalbėta. „Turbūt čia mes labiausiai ir nesusikalbėjome. (…) Kariniuose sluoksniuose mes apie tai nekalbame. Arba bus liepta – mes tą darysime, bet prasmės nėra“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė V. Rupšys.

Prezidentūra teigia, kad nereikėtų ieškoti kaltų, kodėl sekmadienio pavakarę Lietuvą užklupus galingai audrai nesuveikė Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS). Kaip teigia šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, dabar svarbiausia pasidaryti išvadas ir žvelgiant į ateitį kompleksiškai rūpintis kritinės infrastruktūros veikla tiek vykstant karui, tiek stichinei nelaimei.

Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą turi  pasiekti 2027 metų pabaigoje, prezidentas Gitanas Nausėda nematė jokio plano B dėl jos dislokavimo, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Prezidentas nematė jokio plano B ir nežino apie planą B. Planas, kurį žino prezidentas, yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame numatytos“, – antradienį Žinių radijui sakė jis.

Per paskutinį mėnesį daugiau kaip dešimčia procentinių punktų augo gyventojų dalis, palankiai atsiliepianti apie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Saulių Skvernelį, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Ūgtelėjusiu populiarumu gali pasigirti ir Lietuvos regionų partijos vadovas Jonas Pinskus, Seimo nario priesaiką sulaužęs „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Antradienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, keturis mėnesius Ispanijos ir Portugalijos karius saugojusius Baltijos erdvę pakeis Italijos kariai. Jie patruliuos keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“. Italijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau devintą kartą.

Norėdamas atliepti visuomenės nerimą dėl Radviliškio rajone planuojamos statyti Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas antradienį planuoja susitikti su rajono gyventojais ir atsakyti į kylančius klausimus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį Rokiškyje domėsis situacija civilinės saugos ir viešojo saugumo srityse. Pasak ministerijos, atskiras dėmesys bus skiriamas narkotikų paplitimo tarp jaunimo problemai – vyks susitikimas su vietos mokyklų vadovais. Civilinės saugos ir viešojo saugumo klausimai bus aptarti su rajono meru Ramūnu Godeliausku, administracijos direktoriumi Valerijumi Rancevu bei kitais pareigūnais.

Nuo sekmadienio Lietuvoje siautusi audra pridarė žalos Gedimino kalnui. Čia pirmadienio vakarą užfiksuota nauja nuošliauža. Nuošliaužą pietvakariniame Gedimino kalno šlaite apie 20 val. užfiksavo TV3 žurnalistas. Pažeistas gana didelis plotas. Ar yra pavojus pačiam kalnui, kol kas neaišku.  Tvirtino, kad pavojaus Gedimino kalnui nėra Dar prieš kelias valandas specialistai tvirtino, kad Gedimino kalno būklė yra stabili.

Vilniaus regione elektros tiekimas buvo atkurtas penkiose gyvenvietėse, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). Elektra buvo atstatyta Nemenčinės, Gelvonų, Riešės kaimuose, Šimonių bei Gegužinės miesteliuose. ESO duomenimis, šiose vietose bendrai gyvena daugiau nei 16 tūkst. žmonių. Elektros atstatymo darbus visoje Lietuvoje planuojama tęsti iki vėlaus vakaro, praneša bendrovė. „Džiaugiamės, kad dar siaučiant audrai, pavyko atstatyti elektrą ištisuose miesteliuose.

Ugniagesiai gelbėtojai pirmadienį pusę tūkstančio kartų vyko šalinti audros padarinių, daugiausiai susijusių su nuvirtusiais medžiais, o elektros vakare vis dar neturi apie 130 tūkst. vartotojų. „Turime išvažiavimų lygiai 500“, – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas. Išvykimų statistika apima laikotarpį nuo 6 val. iki 18 valandos.

Latvija prašo Lietuvos atsiųsti 10–15 pasieniečių padėti kovoti su neteisėta migracija pasienyje su Baltarusija. „Latvija paprašė 10–15 pareigūnų. Šitas skaičius ir svarstomas. Šiuo metu žiūrima kas galėtų važiuoti“, – pirmadienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovė Lina Laurinaitytė. Anot jos, padėti Latvijai didžiąja dalimi būtų skiriami Lietuvos pasieniečiai, tarnaujantys pasienyje Rusija.

Liepos 28 d. Marijampolės savivaldybėje užsidegė gandralizdis. Jame įsikūrusi gandrų šeimyna liko be namų. Apie nelaimę „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ paskelbė Virginija. „Trys jaunikliai priverstinai turėjo išskleisti sparnus pirmą kartą ir palikti lizdą, nors kaskart vis bandė grįžti. Deja, liko be savo lizdo šeimyna“, – rašė moteris. „Tikrai daug metų stebėjome augančius vis naujus jauniklius šiame lizde. Dabar vargšiukai laukuose, matėm, vaikšto“, – komentavo ji.

Karaliaus Mindaugo husarų batalionas pirmadienį pradėjo būrių vertinamąsias lauko taktikos pratybas „Karaliaus kirtis 2024“, pranešė kariuomenė. Anot jos, aktyvūs mokymai vyks nuo rugpjūčio 2 dienos ryto iki rugpjūčio 9 dienos, jie apims teritorijas Panevėžio mieste ir rajone.

Valstybinės miškų urėdijos pirminiais duomenimis, audra nuniokojo daugiau nei 30 tūkst. kub. m. miškų. Daugiausia žalos vėjas ir lietus pridarė Panevėžio ir Šalčininkų regionų miškams. „Tvarkymo darbus tikrai darom, šalinam, pirmiausia, medžius nuo užverstų kelių, ir siekiam, kad tai su kitom tarnybom būtų padaryta kuo operatyviau. Tada bus matomi tiksliausi skaičiai, kokie miškų plotai yra pažeisti“, – Eltai teigė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Finansų ministerijos komisijai baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos direktorius Klemensas Rimšelis bus atleidžiamas iš pareigų nuo ketvirtadienio. Tokią priemonę komisija pasiūlė nustačiusi, kad K. Rimšelis padarė šiurkštų kartotinį tarnybinį nusižengimą, kuomet jam vykstant į tarnybines komandiruotes su savo sutuoktine jos viešbučio ir pavėžėjimo paslaugos buvo apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Dėl audros padarytos žalos Akmenės rajone bus skelbiama ekstremali situacija, teigia rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. „15 val. susirinko Ekstremalių situacijų operacijų centras, skelbs ekstremalią situaciją. Gavome informaciją iš meteorologinės tarnybos, kad iškritusių kritulių kiekis atitinka stichinę nelaimę, prie visų šitų kritulių – didžiuliai vėjai“, – BNS pirmadienį teigė V. Mitrofanovas.

Dėl audros šią parą vėluoja arba neįvyksta skrydžiai. Vienas lėktuvas dėl sudėtingų oro sąlygų Vilniaus oro uoste nusileido tik iš trečio karto. Šiuo reisu vykusi moteris pasidalijo, ką teko išgyventi lėktuve buvusiems keleiviams.  Šis Airijos skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvas pirmadienį skrido iš Oslo į Vilnių. Patekęs į audrą, orlaivis bandė du kartus leistis, tačiau nesėkmingai. Tik iš trečio karto jam pavyko nutūpti ant Vilniaus oro uosto tako.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovui Sauliui Greičiui pasiaiškinti, kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie artėjančią audrą.

Nuo sekmadienio vakaro Vilniuje vyrauja audra. Nors visos pajėgos sukeltos ant kojų, specialistai tai šalina kliūtis, tai atstato gyventojams elektros tinklus, rankų neužtenka. Štai gyventojai užfiksavo, kaip Šilo tilte ant važiuojamosios kelio dalies voliojasi nulūžęs semaforas. Panašu, savivaldybės specialistai stichijos padarinius tvarkys dar kelias dienas. Neabejingi lieka ir gyventojai – nulūžusį šviesoforą saugiai perkėlė į saugią vietą. „Už kioskelio“ – rašo gyventojai.

Šimtams tūkstančių šalies gyventojų netekus elektros tiekimo dėl Lietuvą užklupusios audros, opoziciniai socialdemokratai kreipiasi į energetikos ministrą Dainių Kreivį ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę reikalaudami nebesislapstyti nuo visuomenės ir skubiai įpareigoti Energetikos skirstymo operatorių (ESO) bei kitas atsakingas pagalbos tarnybas suteikti reikiamą pagalbą ir informaciją žmonėms, rašoma partijos pranešime žiniasklaidai.

Medikų bendruomenėje – netektis. Mirė ilgametis VUL Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas dr. Virgilijus Sakalinskas. Portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, gydytojo gyvybė užgeso pirmadienį.  V. Sakalinskas ėjo vaikų ausų, nosies, gerklės ir akių ligų skyriaus vedėjo pareigas Santaros klinikų filiale Vaikų ligoninėje. Ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoju (otorinolaringologu) V. Sakalinskas dirbo daugiau nei 30 metų, stažavosi Vokietijoje, Prancūzijoje.

Kelininkai jau pašalino daugiau nei 500 dėl audros išvirtusių medžių nuo valstybinės reikšmės kelių, tačiau darbai dar gali užtrukti, praneša AB „Kelių priežiūra“. Pasak bendrovės atstovų, šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas ne tik kliūčių šalinimui nuo kelių, bet ir visų paveiktų teritorijų patrulinėms apžiūroms, tiltų ir vandens nuvedimo sistemų tikrinimui, pavojingai pasvirusių medžių šalinimui bei sugadintų kelio elementų atstatymui.

Vilniaus rajonas, sekdamas sostinės savivaldybės pavyzdžiu, sieks pritraukti policijos pareigūnus vienkartinėmis 10 tūkst. eurų išmokomis. Tokia finansinė paskata bus skiriama policininkams, įsipareigojantiems rajone dirbti bent penkerius metus. „Nuo šių metų sausio pirmos dienos naujai dirbti atėjusiems pareigūnams, kurie pasirašys trišalę sutartį ir įsipareigos bent penkerius metus dirbti Vilniaus rajone, bus išmokama 10 tūkst.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dėl Lietuvoje siaučiančios audros buvo apribota laivyba, tačiau vėlyvą pirmadienio popietę ji atnaujinta. „Rimstant vėjui ir bangoms, 16 valandą laivyba atnaujinta“, – BNS sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivyba uoste buvo ribojama nuo sekmadienio vakaro. Esant ribojimams, į uostą negalėjo įplaukti ir iš jo išplaukti laivai.

Nuo sekmadienio vakaro per Lietuvą slenkanti audra sukėlė daugybę nuostolių šalies gyventojams – tvindomos gatvės, lūžta medžiai, niokojamas turtas, nukenčia ir patys žmonės. Audros neatlaiko ir, iš pirmo žvilgsnio, tvirti ir nuo vėjo apsaugoti medžiai – Vilniaus Alumnato kieme nuvirto didelis beržas. Apie tai savo socialiniuose tinkluose dalinasi Rūta Žiugždė.

Dėl valstybinius brandos egzaminus skaitmenizuojančios įmonės klaidos, kuri nesugebėjo teisingai suskaičiuoti balų, daugiau nei 4000 abiturientų egzaminų rezultatai keičiasi. Aiškėja, kad net 1000 iš jų pažymiai pablogės, o 5 abiturientai dėl padarytos įmonės klaidos egzaminų išvis neišlaikė. Tiesa, pasak Nacionalinės švietimo agentūros, daugeliui moksleivių balai pakis tik keliais procentais.

Padvigubėjus tauriųjų elnių populiacijai Aplinkos ministerija svarsto atsisakyti šių gyvūnų medžioklės limito. Anot jos, jau parengti aplinkos ministro įsakymo dėl būsimo kanopinių žvėrių medžioklės limitų per 2024–2025 metų medžioklės sezoną bei Medžioklės teritorijoje taisyklių pakeitimo projektai. Juose ir siūloma atsisakyti tauriųjų elnių medžioklės limito.