Kartą badavau 3 dienas. Pirmą dieną kaip ir nieko, gerai praėjo. O kitas dienas pykino, nemalonus jausmas pilve, ištisai vėmiau nuo vandens, kiek išgerdavau tiek išvemdavau. Labai ėmė miegas, nuolat snausdavau, buvo silpna, skaudėjo galvą, negalėjau susikoncentruoti.

man po badavimo atsirado žaizdos skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje.

Pries pora savaiciu badavau 5 dienas.Pats sunkiausias laikas yra pirma diena nuo pietu iki vakaro kol uzmingi.Antra diena apetitas jau buna aprimes ir nebera sunku badaut.Paskui galeciau nevalgyt kiek tik panoresiu, badavau jau nebe pirma karta.Tik man beda, kad ketvirta diena as nejauciu jokio jegu antpludzio, jokio lengvumo, bet silpnuma.Na bet pabadaut keleta dienu labai gerai,apetitas susireguliuoja, isvaisda pagereja, na ir saves nebelaikai maisto vergu.

Tam būna pasnikai

geriau pasidomėkite "pačių pačiausių sklindžių receptu". Žurnale "Moteris" skaičiau 3 straipsnius: 1) minus 7 kg per savaitę. 2) Graži tokia, kokia esu 3)Karamelinio torto receptas.

Būtų įdomu išbandyti ilgesnį badavimą, bet sunku tai padaryti, kai gyveni šeimoje.

Jeigu aš nors vieną dieną nepavalgau, kaip tik būnu pikta, irzli, sunku susikoncentruoti, viskas kliūna. O tik pavalgau iš karto nuotaika pasikeičia, pasidarau kaip kitas žmogus, būnu linksma, geros nuotaikos. Kartais būna, kad imu pykti be jokios priežasties, tai reikia kažko užvalgyti.

Taip išsigąsta savo "išvalytu minčių ,kad priversti gerti, norėdami jas užmiršti

Mano močiutė, vieną dieną per savaitę, nieko nevalgydavo

Kada šituos protpisius sodins už žmonių durninimą ir luošinimą?!