Vieno sovietų kario perlaidojimo išlaidas, kurios siekia kiek daugiau nei 1000 eurų, dengs vyriausybė.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Šiauliečiai sentimentų nejaučia
Reportaže matomi archyviniai vaizdai iš sovietmečio. 1985 metų gegužės 9-osios minėjimo Šiauliuose. Išsirikiavę Antrojo pasaulinio karo dalyviai prie taip vadinamos amžinosios ugnies pagerbia savo žuvusių bendražygių atminimą.
Raudoni pionierių kaklaraiščiai, gvazdikai, juostomis perrišti vainikai. Tokios šventės prie masinių kapaviečių minint antrojo pasaulinio karo pabaigą tarnavo propagandai taip įtvirtinant sovietinės kariuomenės kaip išvaduotojos statusą, formuojant režimui tinkamą istorinę atmintį, iškeliant sovietų karius kaip didvyrius ir nutylint jų vykdytus žudymus bei represijas lietuvių tautos atžvilgiu.
Šiandien ši vieta Šiauliuose atrodo gerokai kitaip. Amžinąja vadinta ugnis buvo užgesinta netrukus Lietuvai atgavus nepriklausomybę, obeliskas stovėjo ilgiau, tačiau vėliau nuverstas, o po to kai rusofašistai pradėjo didelio masto karą Ukrainoje, šiauliečiai pradėjo diskutuoti ar tikrai miesto centras yra gera vieta tokioms kapinėms. Vasario mėnesį atliktoje apklausoje keturi iš penkių pasisakė, kad karių kapinėms – čia ne vieta.
„Taip, amžiną ugnį prisimenam, daug vainikų, daug gerbiančių būdavo. Taip, sovietiniais laikais čia buvo garbinga vietą – kabutėse“, – prisiminė šiaulietė.
„Aš manau, kad reikia čia viską griauti, jeigu nesutinka griauti, tai galima užsėti bulvėm, morkom, žemė juk patręšta gerai. Tas lentas nuimčiau, pamatas gali likti“, – kategoriškesnis buvo kitas kalbintas jaunesnio amžiaus šiaulietis.
Iniciatyvos ėmėsi Vyriausybė
Šiaulių m. savivaldybė ilga laiką delsė imtis bet kokių veiksmų, kad iškeltų 52 karių palaikus į kitas kapines, motyvuodama, kad nėra priimti reikiami įstatymai visos šalies mastu ir inicijavo sprendimo priėmimą Vyriausybėje.
„lgai užtruko tvarkos priėmimas, tvarkos pagal kurią mes galime teisėtai, savivaldybės visos gali teisėtai perkelti palaikus“, – sakė mero patarėja Virginija Mickavičienė. Nutarimu yra reglamentuojami savivaldybių ir valstybės institucijų veiksmai, perlaidojimo darbų finansavimo tvarka, naujų laidojimo vietų parinkimas ir jų paženklinimas.
„Dabar vyks tarpinstitucinis derinimas, bus sudaryta komisija tarpinstitucinė. Ji pateiks išvadas, tuomet vėl keliausime į savivaldybės tarybą su sprendimo projektu dėl karių palaikų perkėlimo“, – apie vykstančius procesus tikino V. Mickavičienė.
Jei institucijos neuždels, perlaidojimo darbus šiauliečiai tikisi pradėti dar šiais metais, o pačios vietos sutvarkymas, greičiausiai persikels į kitus metus. Lietuvoje užregistruotų antrojo pasaulinio karo palaidojimų vietų yra 170, tačiau ne visas jas reikia perkelti į kitas vietas.
„28 savivaldybėse 69 vietos antrojo pasaulinio karo sovietų karių perlaidojimo vietos prie bažnyčių, miestų miestelių centruose, aikštėse“, – teigė viceministrė Ingrida Veliutė.
Perlaidojimo tvarka yra tokia pat kaip ir rezistentų kapams, tačiau suma perkeliant sovietų karių palaikus bus mažesnė.
„Tai yra 15 bazinių socialinių išmokų už vienus palaikus, šiek tiek virš 1000€. Ji mažesnė yra dėl to, kad nesiūlome daryti DNR tyrimų šitiems palaikams skirtingai nuo partizanų, rezistentų kapų palaikų“, – paaiškino I. Veliutė.
Savivaldybės norinčios perkelti sovietų karių palaikus iš vienos vietos ir perlaidoti kitoje – finansavimo galės kreiptis į vyriausybę.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
