Vilniaus S. Daukanto progimnazijos 5E klasė po 11 dienų buvo staiga išformuota. Nuo šios savaitės pirmadienio mokiniai buvo išskirstyti į kitas klases, o apie tai pranešta per „TAMO“ elektroninį dienyną.
Vilniaus miesto savivaldybės pateikti motyvai yra prieštaringi: esą klasėse per mažai mokinių, o jose privalo būti bent po 30, taip pat informacinė sistema neleidžia suvesti duomenų, jei iš 6 klasių nesusirenka 150 mokinių.
Oficialių dokumentų ar teisinių pagrindų nepateikta, kodėl klasė buvo išformuota. Tėvai sprendimą vertina kaip nepagrįstą spaudimą ir ketina šią problemą kažkaip išspręsti.
Dėl šios penktokų klasės S. Daukanto progimnazijoje išskyrimo dalis vaikų liko be vietos mokyklose, kiti atsidūrė perpildytose klasėse, o tėvai buvo priversti ieškoti alternatyvų netgi privačiame sektoriuje.
Sarafinas apie išformuotą klasę: „Jokių paaiškinimų“
Žurnalo „Reitingai“ vyriausias redaktoriaus Gintaras Sarafinas apie šį incidentą sužinojo iš pačių tėvų, kurie į jį kreipėsi. Specialistas prašė įsivaizduoti, kokį stresą tuo metu turėjo išgyventi tiek vaikai, tiek jų tėvai, kai be išankstinio pranešimo visa klasė sužinojo, jog bus išskirta.
„Jūs įsivaizduokite, jeigu turėtumėte vaiką. Jis pareitų iš mokyklos namo verkdamas ir sakytų: „Tėti, mama, man pasakė, kad mano klasę išformuoja, pirmadienį aš eisiu į kitą klasę.“
Tada tėvai vakare gauna iš tikrųjų dviejų sakinių paaiškinimo laišką. Jame yra išdėstoma, kad yra keičiama sistema, mažinama viena paralelinė klasė ir jūsų vaikai pirmadienį atsidurs kitose klasėse. Viskas, jokių [daugiau] paaiškinimų“, – pateikė pavyzdį žurnalo redaktorius.
Jis taip pat pabrėžia, kad dėl prastos situacijos suvaldymo ir nenumatytų mokinių srautų, dalis vaikų liko be vietos mokyklose, o tėvai rinkosi privačias ar kitas mokyklas, kad jų vaikai nesėdėtų perpildytose klasėse.
„Čia buvo tiesiog situacijos nesuvaldymas. Tą mes matėme, kas vyko visą vasarą: kaip netilpo Vilniaus mokiniai į Vilniaus mokyklas. Matėme, kaip 3 tūkst. mokinių kažkaip liko be vietos, kaip paskutinę minutę buvo siūlomi keisčiausi variantai“, – papasakojo apie situaciją specialistas.
Kai kurie tėvai buvo priversti savo vaikus iškelti į privačias mokyklas
Toliau, kaip pasakojo G. Sarafinas, tėvai, bijodami prasto ugdymo kokybės perpildytose klasėse, išvedė vaikus į privačias mokyklas, o savivaldybės sistema, dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus, neleido formuoti šešių klasių, dėl to buvo suformuotos tik penkios klasės.
„Ir kas atsitiko, mokykla kažkaip mato preliminarius duomenis, kiek gali ateiti vaikų. Tarkime, šiuo atveju progimnazija matė, kad ten bus apie 150 mokinių, todėl ji formavo šešias klases.
Na, ir prieš rugsėjo 1-ąją dieną, aš taip manau, dalis tėvų savo vaikus išvedė į privačias mokyklas arba į kitur. Jie nenori, kad vaikai būtų suspausti kaip silkės klasėse.
Ir jeigu jie [tėvai] pamato, kad klasėje bus 32 ar daugiau vaikų, tada supranta, kad ten nei kokybės, nei normalaus mokymo nebus, ir pasiryžta išvesti vaikus į privačias mokyklas. Na, ir tada atėjus rugsėjo 1-ajai, paaiškėjo, kad kažkiek vaikų išėjo iš S. Daukanto progimnazijos arba neatėjo į ją“, – tęsė jis.
Kaip toliau pastebėjo specialistas, tokiu atveju į sistemą savivaldybei nėra leidžiama įrašyti šešių klasių, jeigu jose mokosi mažiau nei 150 mokinių ir nuo to priklauso finansavimas, kas, galiausiai, ir atsitiko: „O taip ir atsitiko daugelyje progimnazijų.
Savivaldybė neva sako, kad čia nuo to priklauso finansavimas, mokinių krepšeliai. Prašome, brangieji, siaurinkite, padarykite penkias paralelines klases, tada viskas bus gerai.“
G. Sarafinas sako, kad šiuo atveju priimant sprendimus buvo galvojama tik formaliai, o ne apie vaikus ir šeimas, kadangi klasėje vietoje 26 mokinių atsiranda 30, o vaikai išmėtomi po kitas klases: „Formaliai viskas atrodo sutvarkyta, tačiau vaikai atsiduria paskutinėje vietoje.“
Jo nuomone, dėl nesuvaldytos priėmimo sistemos dalis tėvų išveda savo vaikus iš mokyklų, todėl Vilniuje paradoksaliai atsiranda ir perpildytų, ir tuštėjančių klasių.
Jis apgailestauja, kad šioje situacijoje paskutinėje vietoje atsidūrė vaikai ir nėra atsižvelgiama į jų gerbūvį, emocijas, interesus.
Apie penktokų klasės išformavimą buvo pranešta per „TAMO“
S. Daukanto progimnazijos direktorius Vytautas Girčius rašė, kad pirmiausiai apie 5E klasės išskyrimą buvo pranešta per elektroninį dienyną „TAMO“, nes tai yra pagrindinė komunikavimo priemonė su tėvais, mokytojais ir mokiniais. Susitikimas su tėvais buvo suorganizuotas 2025 m. rugsėjo 12 d.
Pasak mokyklos direktoriaus, mokykla klases privalo formuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, patvirtintu Mokymų lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu.
V. Girčius įvardijo, kad iš pradžių egzistavęs noras suformuoti po 6-ias penktokų klases, daugiausiai su 26 mokiniais, nepavyko.
„Patys geriausi norai suformuoti 6-ias penktas klases po 25–26 mokinius nepavyko. Pilnos (29-30 mokinių) klasės – iššūkis kokybiškam penktokų ugdymui.
Pilnos klasės kelia rimtų iššūkių ugdymo kokybei, ypač kalbant apie penktokus – mokinius, kurie pereina iš pradinio į pagrindinį ugdymo etapą. Tai jautrus ir svarbus laikotarpis, kai vaikams itin reikalingas individualus dėmesys, aiškios taisyklės bei emocinis saugumas“, – teigė jis.
Priežastys, kodėl penktokų klasė buvo išformuota
S. Daukanto progimnazijos direktorius naujienų portalui tv3.lt išvardijo priežastis, kodėl minima klasė buvo išskirta.
„Pirma, didelėje klasėje mokytojui tampa sudėtinga skirti dėmesį kiekvienam mokiniui. Be to, didelis mokinių skaičius apsunkina klasės valdymą, padidina triukšmo lygį, sumažina galimybes dirbti grupėmis ar individualizuoti užduotis.
Antra, pilna klasė riboja fizinį komfortą – trūksta vietos judėjimui, mokymo priemonėms, net pačiam mokytojui tampa sunku laisvai judėti tarp suolų. Visa tai tiesiogiai veikia mokinių dėmesingumą, savijautą ir motyvaciją“, – dėstė jis.
Trečia priežastis, pasak V. Girčiaus, didelės klasės didina mokytojų krūvį bei emocinę įtampą. Nuolatinis stresas ir jausmas, kad nespėjama tinkamai pasirūpinti visais mokiniais, ilgainiui mažina darbo efektyvumą ir pasitenkinimą profesija.
Apibendrinant, anot jo, kokybiškas penktokų ugdymas pilnoje klasėje tampa iššūkiu tiek mokiniui, tiek mokytojui. Siekiant visapusiško vaiko ugdymo būtina užtikrinti ne tik turinį, bet ir sąlygas, kurios padeda jam augti.
Progimnazijos direktorius patikino, kad pritrūko vos kelių mokinių, kad būtų galima formuoti 6 penktas klases, nes keletas mokinių tėvų pasirašę sutartį su progimnazija – neatvyko.
„Kad galėtumėme formuoti 6 penktas klases reikėjo 151 mokinio, turime 145 mokinius. Susiklosčius tokiai situacijai Mokinio krepšelio lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašas neleidžia suformuoti 6 penktas klases“, – teigė V. Girčius.
Mokinių tėvai kreipėsi laišku į progimnazijos direktorių
Viena iš S. Daukanto progimnazijos tėvų bendruomenės narių parašė laišką direktoriui, norėdama atkreipti dėmesį, kad perpildytose klasėse kenčia ne tik mokinių psichologinė, bet ir fizinė sveikata:
„Situacija tikrai nestandartinė ir labai liūdna, kad valstybiniu bei savivaldybės lygiu neatsižvelgiama į vaiko psichologinę bei fizinę būklę.
Ar vaikams bus pakankamai oro klasėje, kurioje mokosi 30 vaikų? Ar tai atitinka higienos normas? Tikriausiai taip nėra nei vienoje Skandinavijos šalyje.“
Tėvai savo laiške direktoriui išreiškė nerimą, kad tokios sąlygos neatitinka vaikų poreikių ir neatliepia šiuolaikinių standartų: perpildytos klasės, mažėjantis dėmesys vaikams, sunkesnis darbas mokytojams. Pasak jų, ši problema nėra vienos mokyklos klausimas – tai valstybės masto problema, į kurią turėtų įsitraukti ministerija ir vaikų teisių tarnybos.
Išskirtos penktokų klasės tėvai rašė iš bejėgiškumo ir nežinojimo, ko imtis, kad pasikeistų situacija: „Situacija tikrai nestandartinė ir labai liūdna, kad valstybiniu lygiu ir savivaldybės lygiu yra neatsižvelgiama į vaiko psichologinę būklę, vaiko fizinę būklę, tai kad mokytojui tampa daug sunkiau išdėstyti dalyką, skirti tinkamai laiko vaikams, kai klasėje 30 mokinių. <...>
Manau, reikią šią problemą kelti, viešinti, ne vien dėl S. Daukanto Progimnazijos, bet visoje šalyje yra problema, turime kažkaip įtraukti ministeriją, vaikų teisių tarnybas, juk tikslas pagerinti sąlygas vaikams. Dar kartą ačiū, kad kovojote dėl vaikų geresnių sąlygų“, – teigė laiške tėvai.
Vilniaus miesto savivaldybės atsakas
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus atstovo Gabrieliaus Grubinsko, klasės mokyklose formuojamos pagal Vyriausybės patvirtintą mokinio krepšelio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Apraše numatyta, jog mokyklos gali formuoti naujus klasių komplektus, kai yra užpildyti visi kiti.
Kadangi 5–12 klasėse numatytas mokinių skaičius yra 30, tai reiškia, kad antras klasės komplektas gali būti formuojamas mokykloje esant bent 31 mokiniui, trečias – bent 61, ketvirtas – bent 91 ir t. t.
Pasak savivaldybės atstovo, priėmimo laikotarpiu pagal pateiktų prašymų skaičių, S. Daukanto progimnazijoje buvo patvirtintas 6 penktų klasių komplektų formavimas. Rugsėjo 1 d. paaiškėjo, kad su progimnazija buvo pasirašytos 148 penktokų mokymo sutartys, o faktiškai mokytis atėjo 145 mokiniai.
Anot G. Grubinsko, vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis klasių formavimo taisyklėmis, mokykla gali komplektuoti tik 5 klasių komplektus. Šeštas klasės komplektas galėtų būti formuojamas, jei progimnazijoje mokytųsi bent 151 penktokas.
Neišformavus 6 penktos klasės komplekto, mokykla per mokslo metus būtų patyrusi daugiau nei 54 tūkst. eurų trūkumą. Kaip prieš tai teigė G. Sarafinas, Vilniaus miesto savivaldybė turėtų surengti posėdį, kuriame spręs šią problemą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Pagarbiai, Šiauliai, LIE-TU-VA
