D. Trumpas antradienį susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nepagailėjo gerų žodžių ukrainiečiams.
Trumpas: deja, santykiai su Putinu nieko nereiškė
JAV prezidentas antradienį pareiškė, kad Rusija turėjo sustabdyti karą ir kad jo santykiai su Vladimiru Putinu, kuriais jis ilgai didžiavosi, nieko nereiškė, rašo „Sky news“.
D. Trumpas pakartojo, jog manė, kad karą Ukrainoje bus lengva užbaigti dėl jo santykių su V. Putinu.
„Deja, šie santykiai nieko nereiškė“, – antradienį kalbėdamas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pareiškė jis.
Trumpas: Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti žemes ir galbūt daugiau
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą, susigrąžinti visas teritorijas ir galbūt daugiau.
Apie tai jis antradienį vakare parašė „Truth Social“ platformoje.
„Susipažinęs su Ukrainos ir Rusijos karine bei ekonomine padėtimi ir ją visiškai supratęs, taip pat pamatęs ekonomines problemas, kurias tai sukelia Rusijai, manau, kad Ukraina, turėdama Europos Sąjungos paramą, yra pajėgi kovoti ir atgauti visą Ukrainą jos pirminėje formoje. Su laiku, kantrybe ir Europos, ypač NATO, finansine parama, pirminės sienos, nuo kurių prasidėjo šis karas, yra visiškai įmanomas variantas. Kodėl gi ne?“ – rašo jis.
Su Trumpu susitikęs Zelenskis: „Turime gerų žinių iš mūšio lauko“
JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu susitikęs Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pabrėžė būtinybę didinti spaudimą agresorei Rusijai.
„Visiškai remiame jūsų idėją, kad tam tikros Europos šalys sustabdytų rusiškų dujų ir naftos pirkimą“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė šia tema jau kalbėjęs su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico.
„Manau, joms reikia alternatyvių kelių, ir tada jos pritars šiai idėjai“, – pažymėjo Ukrainos vadovas.
Trumpoje kalboje žiniasklaidai, V. Zelenskis sakė, kad pagrindinės jo ir D. Trumpo susitikimo temos bus padėtis fronte, JAV saugumo garantijos ir kelio į taiką paieška.
„Turime gerų žinių iš mūšio lauko. Padedant jums, išlaisvinome nemažą skaičių teritorijų. Žinoma, kalbėsime apie tai, taip pat apie karo užbaigimą bei saugumo garantijas“, – sakė V. Zelenskis.
Jo teigimu, Ukraina PURL programos ir JAV karinės paramos dėka išlaisvino 360 kvadratinių kilometrų teritorijos Donecko srityje ir į nelaisvę paėmė apie tūkstantį rusų karių.
„Žinoma, kad vykdysime mainus. Padedant jums, turime šią galimybę. Mes tęsime, kol Rusija užbaigs šį karą“, – patikino V. Zelenskis.
Trumpas sulaukė klausimo, ar dar pasitiki Putinu: „Atsakysiu po mėnesio, gerai?“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas miglotai atsakė į klausimą, ar vis dar pasitiki Vladimiru Putinu.
Susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu jo buvo paklausta, ar jis vis dar pasitiki Rusijos režimo lyderiu V. Putinu.
„Atsakysiu jums po maždaug mėnesio, gerai?“ – nurodė jis.
Zaporižios atominėje elektrinėje – pavojinga padėtis
Zaporižios atominėje elektrinėje nutrūko elektros energijos tiekimas iš Ukrainos energetinės sistemos, skelbia UNIAN.
Tai jau dešimtasis toks atvejis nuo tada, kai ją okupavo rusai, sako Ukrainos Energetikos ministerija.
Rubio atsakė, ką dėl rusų dronų ir naikintuvų virš Europos toliau darys NATO
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakomentavo idėją numušti Rusijos objektus NATO oro erdvėje.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos dronai įskrido į Lenkiją, naikintuvai į Estiją. Europa ir NATO perspėja, kad tokius objektus ateityje numuš.
Interviu „CBS“ jo buvo paklausta, ar JAV dalyvautų tokiose misijose.
Prieš susitikimą su Trumpu – Zelenskio žinutė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš susitikimą su Donaldu Trumpu pasidalijo trumpa žinute socialinėse medijose.
D. Trumpas antradienį sakė kalbą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje.
„80-oji Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija – dalyvavau jos atidaryme. Šiomis dienomis Ukrainos balsas čia skambės ypač stipriai – dėl mūsų vaikų sugrįžimo, saugumo garantijų ir spaudimo Rusijai stiprinimo. Padarysime viską, kad mūsų diplomatinė pozicija, mūsų kariuomenė, mūsų žmonių parama būtų dar stipresnė.
Svarbu, kad visi susitikimai, numatyti Asamblėjos metu, duotų rezultatų. Svarbiausia – veikti kartu, vieningai su visais partneriais. Esu dėkingas visiems, kurie jau yra su Ukraina ir pasirengę toliau dirbti vardan taikos“, – parašė V. Zelenskis.
Rusija teigia kontroliuojanti didžiąją dalį Kupjansko
Rusijos pajėgos skelbia kontroliuojančios didžiąją dalį Kupjansko miesto Rytų Ukrainos Charkivo srityje.
Rusijos pajėgų grupė „Vakarai“ juda į priekį užkariaudama Kupjanską, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. „Iš 8 tūkst. 667 pastatų užimti 5 tūkst. 667“, – teigiama pranešime.
Kyjivas rusų pažangos nepatvirtino. Kariniai stebėtojai taip pat nekonstatavo tariamos rusų dalinių kontrolės šioje teritorijoje.
Kupjanskas dėl savo padėties ir įvairių per jį einančių jungčių yra strategiškai svarbus miestas. Užėmus Kupjanską, galimas tolesnis veržimasis į Charkivo srities gilumą, pavyzdžiui, į Iziumą ir Čuhujivą.
Ukraina pripažįsta, kad mieste vyksta nuožmūs mūšiai, tačiau miesto teritorija daugiausiai kontroliuojama Ukrainos pajėgų, pareiškė Generalinis štabas Kyjive. Ukrainos karinis tinklaraštis „Deepstate“ taip pat nurodo, kad miestas didžiąja dalimi kontroliuojamas ukrainiečių.
Nepaisant mūšių, smarkiai sugriautame mieste dar yra daugiau kaip 800 civilių. Prieš karą Kupjanskas turėjo daugiau kaip 26 000 gyventojų. Miestas jau nuo 2022 m. vasario pabaigos iki rugsėjo vidurio buvo kontroliuojamas rusų.
Trumpas griežtai perspėjo Putiną, tačiau kreipėsi ir į NATO: „Tai gėdinga“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Rusijai griežtais tarifais, tačiau pareiškė, kad NATO šalys turi nustoti sau daryti gėdą perkant rusišką naftą, rašo „Sky news“.
„Jie negali daryti to, ką daro. Jie perka naftą ir dujas iš Rusijos, nors kovoja su Rusija. Tai jiems gėdinga“, – sakydamas kalbą Jungtinėse Tautose sakė jis.
Ji teigė, kad apie šią „nepateisinamą“ tendenciją sužinojo tik prieš dvi savaites.
D. Trumpas apkaltino Indiją ir Kiniją, kad jos yra „pagrindinės karo finansuotojos“.
JAV prezidentas teigė, kad yra pasirengęs įvesti „labai griežtus muitus“ Rusijai, kurie, jo nuomone, „sustabdytų kraujo praliejimą“ beveik akimirksniu. Tačiau jis pareiškė, kad tai padarys tik tuo atveju, jei Europos šalys nustos pirkti Rusijos naftą ir seks jo pavyzdžiu.
NATO narė Turkija nuo 2023 m. yra trečia pagal dydį Rusijos naftos pirkėja po Kinijos ir Indijos, kaip teigia Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras, o kitos narės Vengrija ir Slovakija taip pat perka energijos išteklius iš Maskvos.
Rubio paaiškino, kas nulems Rusijos ir Ukrainos karo baigtį
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sako, kad sprendimas baigti karą Ukrainoje yra Vladimiro Putino rankose. Anot jo, rusai turi baigti karą, o ukrainiečiai turi sutikti su taikos susitarimu.
Anot jo, Vladimiro Putino ketinimai iki šiol yra atviri. Jis siekia naujų teritorijų, pavyzdžiui, Donecko.
Vis dėlto M. Rubio mano, kad JAV išlaiko viltį baigti karą.
„Esame vienintelė šalis pasaulyje, kuri tikrai gali kalbėtis su abiem šalimis, susijusiomis su šiuo klausimu – mes esame vieninteliai, kurie gali kalbėtis su Ukraina ir Rusija, ir visi mus skatina atlikti šį vaidmenį. Kada nors tas vaidmuo gali baigtis. Kaip matote, prezidentas jau ne kartą išreiškė gilų nusivylimą Putino veiksmais, net ir po susitikimo Aliaskoje. Ir kada nors jis gali nuspręsti įvesti naujas sankcijas“, – „NBC News“ kalba jis.
Anot M. Rubio, svarbu, jog sankcijas įvestų ir Europa. Šiuo metu yra Europos šalių, kurios vis dar perka didelius kiekius naftos ir gamtinių dujų iš Rusijos, o tai absurdiška, sako jis.
„Jos prašo JAV įvesti daugiau sankcijų, bet yra Europos šalių, kurios nedaro pakankamai. Taigi manau, kad jos turi daryti daugiau. Mes jau matėme priemones, kurių ėmėmės Indijos atžvilgiu, nors tikimės, kad galėsime tai ištaisyti. Bet prezidentas turi galimybę padaryti daugiau ir jis svarsto galimybę padaryti daugiau dėl to, kaip susiklostė situacija.
Bet nepamirškime, kad jis nepradėjo šio karo. Jis jį paveldėjo, ir viskas, ko jis nori, yra jį užbaigti. Jis padarys viską, ką gali, ir suteiks visus galimus šansus, kad tai pavyktų“, – teigia jis.
„Vos tik pradėsime taikyti griežtas sankcijas ir viską kitą, mūsų galimybės veikti kaip tarpininkai siekiant taikos sumažės, ir šis karas tęsis dar dvejus metus, o šimtai tūkstančių žmonių žus. Todėl mes stengiamės to išvengti. Tikimės to išvengti“, – pabrėžia M. Rubio.
Vis dėlto, jo teigimu, galiausiai sprendimas dėl karo baigties yra ne amerikiečių rankose.
„Tai Putino sprendimas. Jei jis nuspręs nepriimti šio pasiūlymo, tada, deja, turėsime daryti tai, ką turime daryti. <...> Tai ne mūsų sprendimas baigti karą. Rusai turi nutraukti karą. <...> O ukrainiečiai turi sutikti su taikos susitarimu. Prezidentas pareiškė, kad tai bus jo prioritetas. Ir taip buvo. Manau, niekas negali teigti, kad tai nebuvo prioritetas“, – sako sekretorius.
Europos Komisija: turime ryžtingai plėsti dronų gynybą
Europos Sąjunga (ES), pasak Europos Komisijos, turėtų greitai ir ryžtingai plėsti savo dronų gynybą.
„Naujausi įvykiai rodo, kad negalime sėdėti sudėję rankų ir laukti, – Briuselyje sakė Komisijos atstovas. – Veiksime greitai ir ryžtingai“.
Europa turi geros patirties ir jokiu būdų neturėtų būti nuvertinta, „kai kalbama apie mūsų gebėjimus ir gynybos srityje investuoti į inovatyvias technologijas bei jas gaminti“, pabrėžė atstovas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen prieš kiek mažiau nei dvi savaites pareiškė, kad būtina išgirsti Baltijos šalių raginimus ir sukurti „dronų sieną“ prieš bepiločius.
Pasak Komisijos atstovo, svarbiausi aspektai yra atskriejančių dronų atpažinimas ir klausimas, kaip reaguoti, kai dronai aptinkami.
Penktadienį numatoma Europos gynybos ministrų vaizdo konferencija dėl planuojamos dronų sienos.
Rusija sako norinti plėsti savo puolimą Ukrainoje giliau į Charkivo sritį
Rusija antradienį pareiškė užėmusi didelę šiaurės rytinio Ukrainos Kupjansko miesto dalį ir sako norinti išplėsti savo puolimą daug giliau į Charkivo sritį.
„Kupjansko kontrolė leis toliau žygiuoti giliau į Charkivo sritį, įskaitant Iziumo ir Čuhujivo kryptis“, – teigiama Rusijos kariuomenės pranešime.
Norvegija sako, kad Rusija šiemet tris kartus pažeidė jos oro erdvę
Norvegijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad Rusija šiais metais tris kartus pažeidė jos oro erdvę, ir pavadino šiuos incidentus nepriimtinais.
„Rusija šį pavasarį ir vasarą tris kartus pažeidė Norvegijos oro erdvę“, – pareiškime teigė ministras pirmininkas Jonas Gahras Store, pridurdamas, kad šie incidentai yra mažiau rimti nei neseniai įvykdyti pažeidimai prieš Estiją, Lenkiją ir Rumuniją.
„Negalime nustatyti, ar tai buvo padaryta tyčia, ar dėl navigacijos klaidų. Nepriklausomai nuo priežasties, tai nepriimtina“, – pridūrė J. G. Store.
NATO siunčia perspėjimą Rusijai: tai privalo liautis
NATO antradienį įspėjo Rusiją, kad „eskalacinio pobūdžio“ oro erdvės pažeidimai ties rytinu flangu „privalo liautis“. Aljansas Kremlių taip pat perspėjo panaudosiantis „visas būtinas karines ir nekarines priemones“ grėsmėms atremti.
NATO nariai susitiko konsultacijoms Briuselyje po to, kai praėjusią savaitę trys Rusijos naikintuvai įskrido į Estijos oro erdvę, o anksčiau šį mėnesį didelis kiekis rusų dronų įsiveržė į Lenkijos oro erdvę. Į savo erdvę įskridusį rusų droną šį mėnesį taip pat užregistravo Rumunija.
„Visa atsakomybė už šiuos veiksmus, kurie eskaluoja konfliktą, gali lemti apsiskaičiavimą ir kelia pavojų gyvybėms, tenka Rusijai. Jie privalo liautis“, – teigiama po susitikimo paskelbtame 32 NATO valstybių narių pareiškime.
„Rusija neturėtų abejoti: NATO ir sąjungininkai, laikydamiesi tarptautinės teisės, panaudos visas būtinas karines ir nekarines priemones, kad apsigintų ir atgrasytų visas grėsmes iš visų pusių.
Mes ir toliau reaguosime savo pasirinktu būdu, laiku ir srityje. Mūsų įsipareigojimas pagal 5-ąjį straipsnį yra tvirtas“, – priduriama bendrame pareiškime.
Pagal aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį NATO narės, kurios patiria ginkluotą puolimą, gali prašyti kitų narių karinės pagalbos.
Maskva neigia, kad yra susijusi su dronais, skraidžiusiais prie Kopenhagos oro uosto
Rusija antradienį neigė, kad yra susijusi su dronais, dėl kurių Kopenhagos oro uostas buvo priverstas kelias valandas užsidaryti, nors Danijos ministrė pirmininkė pareiškė negalinti atmesti Maskvos dalyvavimo.
„Mes visada girdime nepagrįstus kaltinimus iš ten. Galbūt šalis, kuri užima rimtą ir atsakingą poziciją, neturėtų nuolat kartoti tokių nepagrįstų kaltinimų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) anksčiau antradienį pareiškė, kad dronai buvo rimtas išpuolis prieš svarbią infrastruktūrą.
Ji pridūrė, kad šis išpuolis atitinka pastarojo meto tendenciją, kai „vykdomi kiti dronų išpuoliai, oro erdvės pažeidimai ir programišių išpuoliai prieš Europos oro uostus“.
Danijos policija anksčiau teigė nežinanti, kas atsakingas už dronus, skraidžiusius virš Kopenhagos oro uosto, tačiau nurodė, kad, remiantis turimais įrodymais, tai turėjo būti „pajėgus veikėjas“.
JT: Rusija sistemingai kankina Ukrainos civilius
Antradienį Jungtinės Tautos (JT) pareiškė, kad Rusijos valdžia okupuotose Ukrainos teritorijose „plačiai ir sistemingai“ kankina sulaikytus civilius, naudoja seksualinį smurtą.
Naujame JT žmogaus teisių biuro pranešime sakoma, kad Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį „nuolat sistemingai ir rimtai pažeidžia sulaikytų ukrainiečių civilių“ teises.
Pranešime sakoma, kad JT tyrėjai apklausė 216 civilių, nuo 2023 m. birželio paleistų iš sulaikymo vietų okupuotose teritorijose. 92 proc. jų „pateikė nuoseklius ir išsamius pasakojimus apie tai, kad nelaisvėje buvo kankinami ar su jais buvo netinkamai elgiamasi“.
Aprašytų metodų sąraše yra „žiaurus mušimas įvairiais įrankiais, tokiais kaip lazdos ir pagaliai, elektros šokas įvairioms kūno dalims, imituojamos egzekucijos“. Daugelis taip pat sakė patys arba jų artimieji patyrę grasinimus mirtimi ir smurtą, įvairius pažeminimus.
Gegužę Ukrainos valdžia pranešė, kad Rusija sulaikė maždaug 1800 Ukrainos civilių, tačiau žmogaus teisių biuras mano, kad tikrasis skaičius yra gerokai didesnis.
JT žmogaus teisių komisaras Volkeris Turkas pabrėžė, kad okupuotose teritorijoje žmonės suimami tiesiog gatvėse, apkaltinami remiantis kintančiais teisiniais pagrindais ir kalinami daugelį dienų, savaičių, mėnesių ar net metų.
„Labai svarbu, kad bet kokiose taikos derybose būtų teikiamas prioritetas sulaikytų civilių, smarkiai paveiktų šio siaubingo konflikto, žmogaus teisėms“, – sakė jis.
Antradienio ataskaitoje kalbama ir apie Ukrainos valdžios sulaikytų civilių „kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus“.
Liepos pabaigoje Ukrainoje ikiteisminio tyrimo ir bausmių vykdymo įstaigose buvo daugiau nei 2250 su konfliktu susijusių sulaikytųjų, sakoma pranešime. Dauguma jų – Ukrainos piliečiai ir tik keli – rusai.
Nustatyta, kad Ukrainos kontroliuojamose teritorijose daugelis jos piliečių buvo sulaikyti dėl kaltinimų, susijusių su nacionaliniu saugumu, įskaitant išdavystę ir šnipinėjimą. Kitiems buvo pateikti kaltinimai dėl bendradarbiavimo su Rusijos okupacine valdžia. Žmonės sulaukė kaltinimų dėl daugelio įprastų darbų per okupaciją, pavyzdžiui, už tai, kad talkino pagalbos tarnyboms, statybose, teikė humanitarinę pagalbą, šalino šiukšles.
„Netrukus į Maskvą skris ir raketos“: įvertino didžiausią per pusmetį dronų ataką Rusijoje
Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos oro gynybos sistemos numušė 36 Ukrainos dronus, kurie artėjo Maskvos link, pranešė miesto meras Sergejus Sobianinas.
Tai buvo didžiausia oro ataka prieš Rusijos sostinę nuo kovo mėnesio, rašo „The Moscow Times“.
Tuo tarpu Ukrainos karo veteranas, atsargos majoras Aleksejus Getmanas radijo stotyje „Radio NV“ pareiškė, kad šiuo metu Ukraina lygiaverčiai su Rusija gamina tolimųjų nuotolių dronus.
„Daugeliui kilo klausimas – kodėl mes nepuoliame Rusijos miestų. Maskvoje yra pakankamai karinių objektų, kuriuos verta pulti. Jie nuolat puola mūsų karius, o mes nepuoliame, kodėl? Nes mums negalima? Labai svarbu pulti tokius didelius miestus kaip Maskva ir Sankt Peterburgas. Be karinio tikslo, tai taip pat turi labai didelę politinę reikšmę. Putinas kalbasi su Kinijos, Indijos, JAV atstovais, kad jie gali daryti viską, ką nori, o mes negalime niekuo atsakyti“, – sakė A. Getmanas.
„Netrukus į Maskvą skris ir raketos“
„Net jei nė vienas iš jų nepasiekė tikslo, pats puolimas prieš Maskvą yra labai svarbus. Ir mums, pirmiausia, tai yra emociškai svarbu... Kol kas tai nėra raketos, mes jų negaminame tokiais kiekiais, kad galėtume jas paleisti. Bet esu įsitikinęs, kad netrukus į Maskvą skris ir raketos. Tada derybų tonas pasikeis“, – pridūrė ekspertas.
Maskvoje sprogimai griaudėjo devyniuose rajonuose
Maskvos valdžia pirmadienį patvirtino, kad Rusijos sostinę puolė dronai. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, remdamasis Maskvos mero Sergejaus Sobianino pareiškimu.
Pasak pranešimo, Rusijos oro gynybos sistemos atrėmė dronų ataką Maskvoje, „visos pagalbos tarnybos“ buvo įvykio vietoje. Pranešta apie sprogimus devyniuose miesto rajonuose.
„Baza“ taip pat pranešė apie skrydžių vėlavimus Maskvos oro uostuose: devyni skrydžiai vėlavo Šeremetjevo oro uoste, šeši Vnukovo ir trys Domodedovo.
Pasak BBC, Rusijos federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) neigė pranešimus apie oro uostų uždarymą, nors patvirtino „laikinus apribojimus“ Šeremetjevo oro uoste.
Maskvos meras pareiškė, kad buvo numušti devyni dronai, pranešė BBC.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 010 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 23 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 097 450 karių, iš kurių 1 020 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 199 rusų tankus (+5), 23 282 šarvuotąsias kovos mašinas, 33 052 artilerijos sistemas (+53), 1 495 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 218 oro gynybos sistemų, 424 karo lėktuvus (+2), 345 sraigtasparnius (+1), 62 486 nepilotuojamuosius orlaivius (+485), 3 747 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 62 486 transporto priemones ir kuro cisternas (+123), 3 969 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Be to, pranešama, kad Ukrainos gynybos ministerijos centrinės žvalgybos valdybos specialiojo dalinio „Primary“ kariai sudegino du rusų desantinius lėktuvus „Be-12 Čaika“, skirtus medžioti povandeninius laivus, bei sunaikino universalios paskirties sraigtasparnį „Mi-8“.
Per Rusijos išpuolius Ukrainoje žuvo 2 žmonės, Kyjivas atsakė taikydamasis į Maskvą
Ukrainos pareigūnai antradienį pranešė, kad per Rusijos oro atakas naktį žuvo du žmonės, o rusų gynybos ministerija skelbė, kad keli ukrainiečių dronai buvo nukreipti į sostinę Maskvą.
Išpuoliai buvo surengti tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ruošėsi susitikti su JAV lyderiu Donaldu Trumpu Niujorke.
JAV prezidentas reiškia vis didesnį nusivylimą Rusija dėl to, kad ši nesustabdė savo invazijos.
Rusija per naktį į Ukrainą paleido tris raketas ir 115 dronų, pranešė Kyjivo karinės oro pajėgos.
Daugumą dronų perėmė oro gynyba, tačiau pareigūnai sakė, kad vienas civilis žuvo pietinėje Zaporižios srityje, o kitas – pajūrio Odesos regione.
„Rusija tęsia terorą prieš Ukrainos žmones, taikydamasi į civilius gyventojus daugelyje šalies regionų“, – socialiniuose tinkluose pareiškė ministrė pirmininkė Julija Svyrydenko.
Premjerė pakartojo raginimus Kyjivo sąjungininkams atsiųsti jos šaliai daugiau oro gynybos sistemų.
„Kiekvienas delsimas stiprinti Ukrainos oro gynybą reiškia daugiau prarastų gyvybių“, – sakė ji.
Tuo pat metu Kyjivas suintensyvino atsakomųjų tolimojo nuotolio dronų smūgių Rusijai bangą.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš jos teritorijos sunaikino 69 Ukrainos dronus, apie jokią žalą nepranešta.
Keliolika jų buvo nukreipti į sostinę Maskvą, socialiniuose tinkluose pranešė meras Sergejus Sobianinas.
Estija pasirengusi priimti britų branduolinius naikintuvus F-35A
Estija pareiškė, kad yra pasirengusi priimti britų naikintuvus F-35A, galinčius nešti branduolinį ginklą, rašo „The Telegraph“.
Atsakydamas į klausimą apie tai, Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė, kad „durys sąjungininkams visada atviros“.
Labiau provokacija?
Leidinys pažymi, kad britų ekspertai mano, kad F-35A dislokavimas Estijoje bus labiau provokacija nei atgrasymo priemonė, nes staigaus Rusijos smūgio atveju tokie lėktuvai atsidurs „ypatingoje rizikoje“.
Niujorke Trumpas susitiks su Zelenskiu: „Reuters“ atskleidė Kyjivo lūkesčius
Antradienį Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, jo kantrybei dėl Rusijos senkant. Tai įvyks per aukščiausio lygio susitikimą Jungtinėse Tautose. Tiesa, kaip pažymi „Reuters“, Kyjivas nesitiki, kad Vašingtonas įves griežtas sankcijas Rusijai.
V. Zelenskis planuoja iškelti sankcijų klausimą, bet svarbiausia – skatinti Krymo viršūnių susitikimą, kuris turėtų tapti signalu, kad Kyjivas nesutiks su susitarimais, pripažįstančiais pusiasalį Rusijos teritorija, pažymi agentūra.
Daugiau skaitykite čia.
Niujorke Trumpas susitiks su Zelenskiu, išdėstys niūrią JT viziją
Antradienį Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, jo kantrybei dėl Rusijos senkant. Tai įvyks per aukščiausio lygio susitikimą Jungtinėse Tautose, kur JAV prezidentas, manoma, išdėstys niūrų požiūrį į šios pasaulinės organizacijos ateitį.
D. Trumpas kreipsis į Jungtines Tautas pirmą kartą nuo tada, kai grįžo į pareigas ir nedelsdamas ėmėsi mažinti JAV vaidmenį tarptautinėse organizacijose.
Tai bus antras kartas, kai D. Trumpas susitiks su V. Zelenskiu po rugpjūčio 15 d. susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jo pakviestu į Aliaską. Šis susitikimas nutraukė Vakarų vykdomą Maskvos izoliaciją, tačiau nedavė jokio proveržio užbaigti karą Ukrainoje.
Pastarąjį mėnesį Rusija ne tik rengė didelio masto atakas prieš Ukrainą, bet ir didino Vakarų baimę dėl jos dronų ir lėktuvų įsiveržimų į NATO nares Lenkiją, Estiją ir Rumuniją.
D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, pažadėjęs, kad per vieną dieną gali užbaigti dešimtis tūkstančių gyvybių nusinešusį karą Ukrainoje, gyrėsi asmeniniu ryšiu su V. Putinu. Tačiau praėjusią savaitę D. Trumpas pripažino, kad V. Putinas jį „tikrai nuvylė“.
Tikimasi, kad V. Zelenskis spaus D. Trumpą užimti griežtesnę poziciją ir įvesti Rusijai naujas sankcijas. D. Trumpas jau seniai grasina tai padaryti.
Tačiau valstybės sekretorius Marco Rubio, praėjusią savaitę apžvelgdamas būsimas derybas su V. Zelenskiu, teigė, kad D. Trumpas nėra pasirengęs spausti V. Putino. M. Rubio sakė, kad be D. Trumpo pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, galinčio tarpininkauti dėl taikos Ukrainoje.
V. Zelenskiui ir vėl reikės atsargiai elgtis su D. Trumpu, kartu su viceprezidentu J. D. Vance'u kritikavusiu Ukrainos karo metų lyderį per skandalingą susitikimą Baltuosiuose rūmuose vasario 28 d., vadinusį jį nedėkingu už JAV suteiktą milijardų dolerių vertės karinę pagalbą.
Niujorke gimęs D. Trumpas per savaitę truksiantį viršūnių susitikimą mieste praleis vos dieną.
Vienas iš nedaugelio kitų jo asmeninių susitikimų bus su Argentinos dešiniųjų pažiūrų prezidentu Javieru Milei, ideologiniu sąjungininku, kurio vyriausybei Jungtinės Valstijos svarsto pasiūlyti ekonominį gelbėjimosi ratą.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad D. Trumpas kalbės apie „Amerikos stiprybės atnaujinimą visame pasaulyje“.
„Prezidentas taip pat užsimins apie tai, kaip globalistinės institucijos griauna pasaulio tvarką, ir išdėstys savo tiesmuką ir konstruktyvią pasaulio viziją“, – sakė ji žurnalistams Vašingtone.
Per antrąją kadenciją D. Trumpas agresyviau įgyvendina savo nacionalistinę „Amerika pirmiausia“ viziją ir mažina bendradarbiavimą su pasauliu. Jis ėmėsi veiksmų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pasitrauktų iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir JT klimato kaitos institucijos, smarkiai apribojo JAV paramą vystymuisi ir įvedė sankcijas užsienio teisėjams dėl sprendimų, kuriuos laiko pažeidžiančiais suverenitetą.
Prieš susitikimą su Trumpu – Zelenskio pokalbis su Kelloggu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu.
Kaip Ukrainos lyderis pažymėjo „Telegram“ kanale, jis informavo K. Kelloggą apie padėtį fronte ir kontratakos operacijos prie Dobropilės ir Pokrovsko rezultatus.
Be to, šalys taip pat aptarė Ukrainos ir JAV bendradarbiavimo plėtrą, ypač abipusiai naudingus susitarimus dėl dronų ir amerikietiškų ginklų pirkimo, kuriuos Kyjivas pasiūlė Vašingtonui.
„Dėkoju Keithui Kelloggui už paramą ir pagalbą, o JAV prezidentui Donaldui Trumpui – už pastangas užbaigti karą ir nutraukti žudynes“, – pridūrė V. Zelenskis.
Prezidento kanceliarijos spaudos tarnyba atskirai pažymėjo, kad Keithas Kelloggas įvertino Ukrainos karių pasiekimus kontrpuolimo operacijoje.
Trumpas susitiks su Zelenskiu
Pirmadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Kaip rašo „Ukrainska pravda“, abiejų šalių prezidentų susitikimas numatomas jau šį antradienį, Niujorke.
Pasak K. Leavitt, antradienį D. Trumpas taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 80-ojoje sesijoje, kur „pasakys svarbią kalbą“.
„Prezidentas taip pat surengs dvišalius susitikimus su JT generaliniu sekretoriumi bei Ukrainos, Argentinos ir Europos Sąjungos lyderiais“, – pridūrė ji.
„Tai blogos naujienos“: Erdoganas artimiausiu metu nesitiki karo Ukrainoje pabaigos
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „Fox News“ išreiškė nuomonę, kad karas Ukrainoje artimiausiu metu nesibaigs.
„Nemanau, kad karas Ukrainoje greitai baigsis. Tai blogos naujienos“, – pareiškė Turkijos lyderis.
Be to, jis taip pat išreiškė nerimą, kad „Europa negalės amžinai teikti ekonominės pagalbos Ukrainai“ ir Ukraina negali konkuruoti su Rusija ekonominiu požiūriu.
„Tikimės, kad ši parama tęsis“, – pabrėžė R. T. Erdoganas.
Atsakydamas į klausimą, kaip NATO turėtų reaguoti į Rusijos provokacijas Lenkijos ir Estijos oro erdvėje, R. T. Erdoganas sakė, kad NATO turėtų naudoti „Turkijos modelį“.
„Manau, NATO galėtų naudoti Turkijos modelį, kurį mes naudojame tiek santykiuose su Rusija, tiek su Ukraina. Mes dirbame prie taikos modelio šiose regionuose“, – pažymėjo jis.
Putinas „laiko pirštą ant branduolinio mygtuko“ – analitikė įspėja apie atsitiktinio karo riziką
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas „laiko pirštą ant branduolinio mygtuko“, o atsitiktinio karo rizika didėja kiekvieną dieną.
Apie tai rašo karinės žvalgybos strateginė analitikė, buvusi JAV Gynybos ministerijos Žvalgybos departamento darbuotoja Rebekah Koffler leidinyje „The Telegraph“.
Daugiau skaitykite čia.
JAV ir sąjungininkės pasižadėjo ginti NATO teritoriją po Rusijos įvykdytų oro erdvės pažeidimų
Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį patvirtino, kad gins NATO teritoriją nuo įsibrovimų, Rusijai pakartotinai pažeidus Europos NATO narių oro erdvę.
„Jungtinės Valstijos remia mūsų NATO sąjungininkes šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje. Noriu pasinaudoti šia pirmąja proga pakartoti ir pabrėžti, kad Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkės gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – per skubiai surengtą Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį Niujorke sakė JAV ambasadorius Mike'as Waltzas.
Rusija turėtų tuojau pat nutraukti tokį pavojingą elgesį, sakė naujai paskirtas ambasadorius.
„Tikimės, kad Rusija ieškos būdų neaštrinti padėties, o ne rizikuos ją plėsti“, – pridūrė M. Waltzas.
Jis pabrėžė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas skyrė labai daug laiko ir pastangų, siekdamas užbaigti „siaubingą“ Rusijos ir Ukrainos karą. Rusija turėtų tiesiogiai derėtis su Ukraina dėl karo nutraukimo, sakė M. Waltzas.
Lenkija numuš Rusijos lėktuvus
Tiesiogiai kreipdamasis į Rusijos vyriausybę, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perspėjo, kad jos lėktuvai bus numušti.
„Jei kita raketa ar orlaivis be leidimo, tyčia ar per klaidą, įskris į mūsų erdvę ir bus numuštas, o nuolaužos nukris NATO teritorijoje, būkite malonūs čia atėję nedejuoti. Jūs buvote įspėti“, – sakė R. Sikorskis.
Pastarosiomis savaitėmis NATO sąjungininkės pareiškė didėjantį susirūpinimą dėl Rusijos įvykdytų jų oro erdvės pažeidimų. Estija penktadienį pranešė, kad trys Rusijos naikintuvai 12 minučių skraidė jos oro erdvėje. Rusija tai neigia. Anksčiau daug Rusijos dronų įsiveržė į Lenkijos oro erdvę, Rusijai bombarduojant Ukrainą. Rumunija taip pat pranešė apie Rusijos droną, įskridusį į jos oro erdvę.
Rusija neigia oro erdvės pažeidimus
Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis apkaltino NATO šalis „skleidžiant akivaizdų melą".
„Faktai įrodo, kad rugsėjo 19 d. trys Rusijos naikintuvai MIG 31 atliko suplanuotą skrydį iš Karelijos į aviacijos bazę Kaliningrado srityje, griežtai laikydamiesi tarptautinių oro erdvės naudojimo taisyklių. Rusijos lėktuvai nenukrypo nuo sutarto maršruto ir neįskrido į Estijos oro erdvę“, – teigė jis.
Nėra jokių įrodymų, kad tariamai Lenkijoje rasti dronai yra rusiškos kilmės, sakė jis.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper sakė, kad NATO yra pasirengusi imtis visų būtinų veiksmų NATO teritorijai ginti.
„Esame budrūs. Reaguojame į padėtį. Ir jei mums teks susidurti su lėktuvais, kurie be leidimo veikia NATO oro erdvėje, mes tai padarysime. Jungtinė Karalystė palaiko savo draugus“, – sakė ji.
JK yra pasiryžusi didinti spaudimą Rusijai, kol ji nebaigs neteisėto karo prieš Ukrainą, pridūrė ji.
JT: grėsmė Europos saugumui
Generalinio sekretoriaus padėjėjas Miroslavas Jenča sakė, kad Rusijai priskiriamus NATO oro erdvės pažeidimus JT laiko grėsme Europos saugumui.
„Šie pastarieji incidentai dar labiau išryškino ir taip didelę įtampą, keliančią grėsmę Europos saugumui, karui tęsiantis Ukrainoje. Suverenių šalių oro erdvės pažeidimai yra nepriimtini“, – sakė jis JT Saugumo Tarybos posėdyje.
Paminėjęs neseniai įvykusius Rusijos dronų ir naikintuvų įsiveržimus į Estiją, Lenkiją ir Rumuniją, M. Jenča paragino nedelsiant deeskaluoti padėtį.
Saugumo Taryba susirinko Estijos prašymu. Pagal tarptautinę teisę 15 narių JT Saugumo Tarybos rezoliucijos yra privalomos ir gali būti nagrinėjamos tarptautiniuose teismuose. Ji daugiausia svarsto konfliktus, keliančius grėsmę pasaulio taikai. Rusija turi veto teisę, todėl dėl karo Ukrainoje Saugumo Tarybos rankos yra surištos.
Per dronų ataką Maskvoje sprogimai griaudėjo devyniuose rajonuose
Maskvos valdžia pirmadienį patvirtino, kad Rusijos sostinę puolė dronai. Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, remdamasis Maskvos mero Sergejaus Sobianino pareiškimu.
Pasak pranešimo, Rusijos oro gynybos sistemos atrėmė dronų ataką Maskvoje, „visos pagalbos tarnybos“ buvo įvykio vietoje. Pranešta apie sprogimus devyniuose miesto rajonuose.
„Baza“ taip pat pranešė apie skrydžių vėlavimus Maskvos oro uostuose: devyni skrydžiai vėlavo Šeremetjevo oro uoste, šeši Vnukovo ir trys Domodedovo.
Pasak BBC, Rusijos federalinė oro transporto agentūra („Rosaviacija“) neigė pranešimus apie oro uostų uždarymą, nors patvirtino „laikinus apribojimus“ Šeremetjevo oro uoste.
Maskvos meras pareiškė, kad buvo numušti devyni dronai, pranešė BBC.
Kruvina okupantų ataka prieš Zaporižią: numetė šešias bombas
Rugsėjo 23 d. naktį okupantai aviacinėmis bombomis atakavo Zaporižią. Per apšaudymą žuvo vienas žmogus.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Zaporižios srities policijos departamento viršininko Ivano Fiodorovo „Telegram“ kanalu.
I. Fedorovas pranešė, kad, pagal preliminarius duomenis, priešas smogė miestui šešiomis sprogstamosiomis aviacinėmis bombomis. Buvo smogta civilinei infrastruktūrai ir gyvenamiesiems namams, dėl to kilo gaisrai.
„Žuvo vyras – jo kūną gelbėtojai ištraukė iš po griuvėsių“, – pridūrė administracijos vadovas.
Antra naktis iš eilės
Tai buvo antra naktis iš eilės, kai Rusija masiškai bombardavo Zaporižę aviacinėmis bombomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapę rasite google:chaturbate sunshine13_
Trumpas susitiko su Zelenskiu ir pakeitė toną dėl Ukrainos: „Geri kovotojai“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas apie Ukrainą antradienį pasisakė pasikeitusiu tonu, pastebi „Sky news“.
D. Trumpas antradienį susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu nepagailėjo gerų žodžių ukrainiečiams.
Ukrainiečius jis pavadino labai drąsiais žmonėmis.
„Pažiūrėkite, jie kovoja, ir šis karas tęsiasi jau trejus su puse metų“, – sako jis.
„Žmonės manė, kad jis greitai baigsis, nes Rusija yra didelė karinė galia, o Ukraina, sakau jums, yra geri kovotojai“, – teigia D. Trumpas.
Šie žodžiai žymi reikšmingą D. Trumpo retorikos pokytį Ukrainos atžvilgiu.
Dar vasarį D. Trumpas užsipuolė V. Zelenskį sakydamas, kad jis rizikuoja Trečiuoju pasauliniu karu.
Šį kartą D. Trumpas apie V. Zelenskį taip pat kalbėjo švelniai. Ypač šiltu tonu ir pavadino V. Zelenskį „puikiu žmogumi“ ir sako, kad jis stipriai kovoja.