Kaip rašoma publikacijoje, pastarąjį strategų teiginį iš esmės liudija ne tik praėjusią savaitę užfiksuotas atvejis, kai į Lenkijos teritoriją įskrido Rusijos dronai, bet ir paskutinysis atvejis, kuomet Estijos oro erdvę pažeidė rusų naikintuvai.
Tąkart kai kuriuos dronus Lenkijoje numušė NATO oro pajėgos, o po šio įvykio sąjungininkai dislokavo daugiau naikintuvų prie rytinės sienos.
Kaip pažymi „The Financial Times“ autorius, NATO šią savaitę savo ruožtu aptars, kaip reaguoti į Rusijos veiksmus, kai agresorė su naikintuvais pažeidė Estijos oro erdvę.
O dalis Aljanso narių įsitikinę, kad tokiu atveju reikėtų oro erdvę pažeidusius rusų naikintuvus numušti. Vis tik dalis kitų sąjungininkų, ypač JAV atstovai, įsitikinę, kad tai būtų pavojingas padėties eskalavimas.
Leidinyje taip pat pažymima, kad Rusija gali palaipsniui stiprinti provokacijas prieš NATO. Vienas iš jau anksčiau aptartų scenarijų – Rusijos sausumo pajėgų įsiveržimas į vienos iš Baltijos valstybių teritoriją, prisidengiant siekiu neva apginti ten gyvenančius rusus.
Kremliaus tikslas – parodyti, kad NATO 5-asis straipsnis neveikia
Be to, „The Financial Times“ autorius atkreipia dėmesį, kad pagrindinis Kremliaus tikas – parodyti, kad NATO 5-asis straipsnis, galintis užtikrintis abipusę pagalbą sąjungininkėms, neveikia.
O tai esą galėtų lemti tai, kad rusai, matydami apatiškumą, vėliau bandytų užkariauti vieną po kitos mažesnes Europos valstybes.
Ir nors Baltijos valstybėse yra dislokuota JAV pajėgų, straipsnio autorius kelia klausimą, ar amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas iš tiesų pasiryžtų suduoti atsaką.
Publikacijoje cituojamas buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris sakė: „Jei įvyktų įsiveržimas ir puolimas... ko Putinas galėtų tikėtis? Amerikos šeštojo laivyno atvykimo į Baltijos valstybių teritoriją ar kvietimo susitikti Aliaskoje?“
Vis tik net jei Amerika liktų nuošalyje Baltijos valstybių krizės atveju, britai, prancūzai, vokiečiai ir kanadiečiai yra dislokavę pajėgas, kurios yra pasiryžusios kovoti.
Tuo metu Lenkija ir Suomija – abi gerai ginkluotos šalys – žino, kad jų pačių saugumas yra glaudžiai susijęs su Estijos, Latvijos ir Lietuvos likimu.
Kaip rašoma publikacijoje, Lenkija ir Suomija, tikėtina, stotų ginti Baltijos valstybes.
Ir nors Rusijos vadovui Vladimirui Putinui būtų rizikinga išbandyti NATO šalių valią ginti aljanso rytinę sieną, tačiau praeitis liudija – jis iš tiesų gali ryžtis neapgalvotiems žingsniams, tai liudija ir Kyjivo užpuolimas 2022 m.
JAV pasiuntinys JT pažadėjo „ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“
Naujasis Vašingtono pasiuntinys Jungtinėse Tautose pirmadienį, kalbėdamas skubos tvarka surengtame posėdyje, kuriame buvo svarstomas Rusijos naikintuvų įsiveržimo į Estijos oro erdvę klausimas, pažadėjo „ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.
Po to, kai penktadienį trys Rusijos naikintuvai „MiG-31“ pažeidė Estijos oro erdvę ir joje išbuvo maždaug 12 minučių, NATO į orą pakėlė naikintuvus, o Maskva ėmė skųstis dėl naujos pavojingos provokacijos ir incidentą neigti.
NATO narė Estija „reaguojant į įžūlų Rusijos įvykdytą Estijos oro erdvės pažeidimą“ paragino surengti aukščiausios JT institucijos – Saugumo Tarybos – posėdį ir surengti derybas su kitomis NATO sąjungininkėmis.
„Kaip sakėme prieš devynias dienas, Jungtinės Valstijos šių oro erdvės pažeidimų akivaizdoje palaiko savo NATO sąjungininkus. Ir aš noriu pasinaudoti šia pirma proga pakartoti ir pabrėžti, kad Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – sakė JAV ambasadorius Mike‘as Waltzas.
Šis įsiveržimas įvyko po to, kai NATO narė Lenkija paskelbė, kad šį mėnesį Rusijos bepiločiai orlaiviai per antskrydį Ukrainoje ne kartą pažeidė jos oro erdvę, o Varšuva tai pavadino „agresijos aktu“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pasmerkė naujausią oro erdvės pažeidimą ir pažadėjo ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei Rusija eskaluotų situaciją.
Paklaustas, ar padėtų apginti ES nares, jei Rusija imsis intensyvesnių karo veiksmų, D. Trumpas žurnalistams atsakė: „Taip, padėčiau“.
D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykiai tai šyla, tai šąla: Kremliaus lyderis toliau puola Ukrainą, o JAV prezidentas ragina siekti taikos, tačiau nerodo jokių konkrečių ženklų, kad darytų spaudimą Maskvai.
Ketvirtadienį pasibaigus valstybiniam vizitui Didžiojoje Britanijoje D. Trumpas pareiškė, kad V. Putinas, tęsdamas jau ketvirtus metus trunkantį karą, „tikrai mane nuvylė“.
„Tuo metu, kai prezidentas D. Trumpas ir Jungtinės Valstijos sutelkė dėmesį ir skyrė labai daug laiko bei pastangų, kad užbaigtų šį siaubingą Rusijos ir Ukrainos karą, tikimės, kad Rusija ieškos būdų, kaip sušvelninti padėtį, o ne kelti riziką, kad jis plėsis“, – savo pirmojoje Taryboje pasakytoje kalboje pridūrė M. Waltzas savo pirmojoje kalboje Taryboje.
Vakarų šalys perspėjo, kad nuolat pažeisdama NATO, kurios narės yra pasirašiusios savitarpio pagalbos gynybai paktą, oro erdvę Rusija žaidžia su ugnimi.
Per incidentą Estijos oro erdvėje Rusijos lėktuvų perimti ir juos nuvyti buvo pasiųsti NATO oro gynybos paramos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Italijos naikintuvai „F-35“, taip pat Švedijos ir Suomijos orlaiviai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
