Kaip rašoma viename iš „Telegram“ kanalų, savo teiginiuose V. Putinas esą sakė, kad Rusija gali reaguoti į bet kokias grėsmes „ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis“.
V. Putinas savo kalbą pradėjo apkaltindamas Vakarus ir pabrėžė, kad neva Rusija gali atremti grėsmes.
„Niekas neturėtų abejoti – Rusija pajėgi reaguoti į bet kokias esamas ir naujai kylančias grėsmes, reaguoti ne žodžiais, o karinėmis-techninėmis priemonėmis.
Pavyzdys – mūsų priimtas sprendimas atsisakyti vienašališko moratoriumo dėl antžeminių vidutinio nuotolio ir trumpesnio nuotolio raketų dislokavimo“, – kalbėjo diktatorius.
Rusija pasiūlė pratęsti branduolinių ginklų apribojimo sutartį su JAV
Rusija pirmadienį pareiškė, kad yra pasirengusi ir toliau laikytis su Jungtinėmis Valstijomis sutartų branduolinių galvučių apribojimų vienerius metus po to, kai vasario mėnesį baigsis galiojimo terminas istorinei branduolinių ginklų kiekio mažinimo sutarčiai.
Likus šiek tiek daugiau nei keturiems mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos, dėl nesutarimų dėl karo Ukrainoje Rusija ir Jungtinės Valstijos dar nepradėjo derybų dėl sutarties pratęsimo ar peržiūros, nors Donaldas Trumpas yra pareiškęs norą sudaryti naują branduolinio ginklo kontrolės sutartį – tiesa, su Kinija, pažymi naujienų agentūra „Reuters“.
V. Putinas Rusijos Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė esąs pasirengęs pratęsti Naująją START sutartį vieneriems metams, siekdamas užtikrinti pasaulinį ginklų neplatinimą ir paskatinti dialogą su Vašingtonu dėl naujos sutarties, jei D. Trumpas bus pasirengęs padaryti tą patį.
„Rusija yra pasirengusi ir toliau laikytis pagrindinių kiekybinių apribojimų, numatytų Naujojoje START sutartyje, vienerius metus po 2026 m. vasario 5 d.“, – televizijos transliacijoje sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Jo teigimu, ši priemonė buvo būtina siekiant išvengti „strateginių ginklavimosi varžybų“ su Vašingtonu.
„Vėliau, remdamiesi situacijos analize, priimsime sprendimą, ar išlaikyti šiuos savanoriškus apribojimus. Manome, kad ši priemonė bus veiksminga tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos elgsis panašiai ir nesiims veiksmų, kurie pakenktų esamai atgrasymo pajėgumų pusiausvyrai arba ją pažeistų“, – pridūrė Rusijos prezidentas.
Rusija 2023 m. sustabdė savo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, bet toliau savanoriškai laikosi sutartyje numatytų ribų.
Sutartis abiem šalims nustato maksimalų 1 550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių skaičių, o tai yra beveik 30 proc. mažiau nei leidžiama pagal ankstesnę, 2002 m. nustatytą ribą.
ELTA primena, kad Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) birželį paskelbė savo metinę ginklavimosi, nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo padėties įvertinimą, kurio pagrindinė išvada buvo ta, jog ginklų kontrolės režimui smarkiai susilpnėjus, prasideda naujos pavojingos branduolinio ginklavimosi varžybos.
SIPRI direktorius Danas Smithas savo įžanginėje kalboje apie į SIPRI 2025 m. ataskaitą įspėjo apie branduolinių ginklų kontrolės iššūkius ir naujų branduolinių ginklavimosi varžybų perspektyvas.
„Dvišalė branduolinio ginklų kontrolė tarp Rusijos ir JAV prieš kelerius metus pateko į krizę ir dabar beveik nutrūko“, – tuomet teigė D. Smithas.
Anot jo, nors Naujoji START sutartis – paskutinė likusi branduolinio ginklo kontrolės sutartis, ribojanti Rusijos ir JAV strategines branduolines pajėgas – galioja iki 2026 m. pradžios, birželį nebuvo jokių ženklų, kad būtų deramasi dėl jos atnaujinimo ar pakeitimo, arba kad kuri nors iš šalių to norėtų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
