Verslas

Alternatyvaus turto valdytojos Baltijos šalyse „INVL Asset Management“ į atsinaujinančios energetikos projektus investuojančio fondo „INVL Renewable Energy Fund I“ valdoma „REFI Sun“ pritraukė virš 5 mln. eurų per viešą obligacijų platinimą.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rusiškų grūdų tranzitas per Latviją sumažėjo 4,3 karto, naujienų agentūrą LETA informavo Latvijos valstybinė mokesčių tarnyba (VID). Per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius iš Rusijos per Latviją tranzitu keliavo 323 103 tonos grūdų produktų, t. y. 4,3 karto mažiau nei per pirmuosius devynis 2024 m. mėnesius, kai per Latviją tranzitu buvo pervežta 1,391 mln. tonų grūdų.

Didžiausią atlyginimo medianą bruto (prieš mokesčius) rugsėjį vėl mokėjo „Danske Bank“ padalinys Lietuvoje – 3,47 tūkst. eurų (rugpjūtį – 3,42 tūkst. eurų), per metus darbo užmokesčio mediana augo 11,1 proc., remdamasis „Sodros“ duomenimis skelbia portalas „Verslo žinios“. Antroje vietoje rugsėjį ir toliau buvo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba – mediana bruto siekė 3,12 tūkst. eurų (rugpjūtį – 3,3 tūkst. eurų) ir per metus augo 5,1 proc.

Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pirkėjai, pasiruošę į NT nukreipti II pensijų pakopoje turimas lėšų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad pensijų didinimui reikėtų skirti mažiau „Sodros“ biudžeto perviršio, nei siūlo prezidentas Gitanas Nausėda. Seimas šiuo metu svarsto šalies vadovo teiktas pataisas, numatančias, kad individualiai pensijos daliai indeksuoti papildomai būtų skiriama nuo 20 iki 75 proc. planuojamo „Sodros“ biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas patvirtino, kad galutinis sprendimas dėl 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) sieksiančio kitų metų finansavimo gynybai buvo priimtas dar prieš viešojoje erdvėje nuskambėjusį susitikimą su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais.

Kartojantis Lietuvos oro uostų veiklos sutrikdymui dėl į šalį pastaruoju metu plūstančių meteorologinių oro balionų, Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) valdybos pirmininkė Inga Duglas sako, kad dėl to kyla rizika, jog į Lietuvą ir iš jos skrydžius vykdančios avialinijos gali peržiūrėti tvarkaraščius ar imtis jų nutraukimo. „Taip, žinoma tokia rizika visuomet išlieka.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje smuko 39 proc. iki 79,61 euro už megavatvalandę (MWh), o Estijoje – 29  proc. iki 77,74 euro, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Baltijos šalyse praėjusios savaitės elektros energijos kainos pokyčius lėmė net 71 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje mažėjo kone 40 proc.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad naujo Šiaulių kalėjimo statyboms kitų metų valstybės biudžeto projekte nėra numatyta. „Dabar visoms ministerijoms buvo premjerės pavedimas įvertinti visus finansinius, investicinius projektus, įvertinti poreikį. Tai noriu pasakyti, kad kitų metų biudžete nėra numatyta lėšų Šiaulių kalėjimo statyboms.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad geopolitinių iššūkių akivaizdoje politikams ir valstybės valdymo institucijoms reikėtų suteikti daugiau laisvės skirstyti viešuosius pinigus. Pasak jo, šiuo metu dėl daugybės indeksuojamų valstybės, „Sodros“ ir kitų biudžetų išlaidų diskrecinėms priemonėms lieka per mažai pinigų. Anot ministro, dabartinė sistema yra tinkama „geriems laikams“, tačiau ne šiandieninei realybei.

 JAV žiniasklaida praneša, kad elektroninės prekybos ir technologijų milžinė „Amazon“ mažindama sąnaudas ir didindama investicijas į dirbtinį intelektą ketina atleisti dešimtis tūkstančių biuro darbuotojų. Keletas naujienų agentūrų pranešė, kad antradienį pradėjus taikyti taupymo priemones bus panaikinta apie 30 tūkst. darbo vietų. Tai reiškia, kad darbo neteks beveik 10 proc. iš maždaug 350 tūkst.

Po to, kai JAV įvedė naujausias sankcijas, „Lukoil“ pradėjo nagrinėti potencialių pirkėjų pasiūlymus įsigyti užsienio šalyse esantį jos turtą. Apie tai rašoma bendrovės išplatintame pranešime. Jame teigiama, kad, „tam tikroms šalims bendrovės ir jos dukterinių įmonių atžvilgiu įvedus ribojamojo pobūdžio priemones“, „Lukoil“ paskelbė ketinanti parduoti užsienyje esantį turtą. „Pradėti vertinti potencialių pirkėjų pasiūlymai.

Vos prieš metus iš „Stellantis“ vadovo posto išstumtas Carlosas Tavaresas, pristatydamas savo memuarus, pateikė negailestingą prognozę buvusiam konkurentui Elonui Muskui ir jo kūriniui „Tesla“. Pasak C. Tavareso, E. Muskas padarė klaidą, skirdamas per mažai laiko automobilių verslui. Jis tikina, kad „Tesla“ yra beviltiškai pervertinta, o ją neišvengiamai sutriuškins efektyvesnis Kinijos milžinas BYD.

Miškų ūkio rūmų atstovai antradienį susitiks su premjere Inga Ruginiene aptarti Lietuvos miškų politiką.  Susitikime planuojama aptarti kompetencijų sektorių kuruojančiose institucijose didinimą ir miškų ūkio, medienos perdirbimo bei baldų pramonės konkurencingumo užtikrinimą, pranešė organizacija. Be to, bus kalbama apie aplinkosauginių iniciatyvų derinimą su privačių miško ir žemės savininkų teisėmis bei siūlomas priemones miškų ūkyje ir jų poveikį gamtai, ekonomikai, biudžetui.

Jau kitais metais skolinantis pirmam būstui pradinis įnašas bus ne 15 proc., kaip yra dabar, o 10 proc. perkamo būsto vertės, nusprendė Lietuvos bankas (LB) nusprendė. Taigi norint nusipirkti, pvz., 100 tūkst. eurų vertės butą su paskola, teks sukaupti ne 15 tūkst. eurų, o 10 tūkst.   Kol vieni ekspertai pabrėžia, kad dėl šio žingsnio daugiau žmonių galės įsigyti savo būstą, tuo metu kiti atkreipia dėmesį į rizikas – būsto kainų augimą ir didesnę finansinę riziką.

„Labai atsiprašau, bet nustebinote šiuo palyginimu, tikrai“, – sako kaunietė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė, išgirdusi, kad būtent Kaune kirpimo paslaugos yra brangiausios visoje Lietuvoje. Tačiau oficiali statistika kalba pati už save. Rugsėjį moterų kirpimo kaina Kauno salonuose buvo beveik 7 proc. didesnė nei Vilniuje ir didžiausia šalyje.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nuo pirmadienio vadovauja Dariuszas Zonenbergas. Iki šiol įmonės vadovo pavaduotoju technologijoms ir investicijoms dirbęs D. Zonenbergas bus tiek bendrovės generaliniu direktoriumi, tiek valdybos pirmininku, pranešė „Orlen Lietuva“. Jis pakeis įmonei ir jos valdybai nuo pernai lapkričio vadovavusį Zbigniewą Paszkowiczių.

Į restruktūrizuojamos SBA grupės bendrovės „Utenos trikotažas“ valdybą siūlomi SBA finansų kontrolės vadovas Aurimas Likus bei būsima „Utenos trikotažo“ verslo vystymo vadovė Jurgita Mišeniovienė. Dėl šių naujų kandidatūrų bendrovės akcininkai apsispręs susirinkime lapkričio 17 dieną, pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Utenos trikotažas“. A. Likus SBA finansų kontrolei vadovauja nuo šių metų rugsėjo, iki tol 2,5 metų vadovavo „Utenos trikotažo“ finansams.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį nukrito žemiausiai nuo rugpjūčio 19-osios – iki 31,2 euro už megavatvalandę, nes švelnūs, drėgni ir vėjuoti orai visoje Šiaurės Europoje sumažino šildymo bei elektros energijos poreikį, skelbia „Trading Economics“. Dujų kainas smukdo ir solidus dujų tiekimas vamzdynais iš Norvegijos bei stabilus suskystintų dujų importas iš JAV, taip pat smukusi dujų paklausa Kinijoje.

„Luminor“ bankas pranešė pašalinęs elektroninių paslaugų trikdžius ir atnaujinęs veiklą.  „Problema išspręsta, sistemos veikia kaip įprasta“, – Eltai teigė banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Birutė Eimontaitė.  Pirmadienį buvo sutrikusios „Luminor“ banko teikiamos elektroninės paslaugos, pranešta apie galimus sutrikimus jungiantis prie interneto banko bei mobiliosios programėlės.  Taip pat, anot banko, dėl techninių nesklandumų neveikė ir klientų aptarnavimo centras.

Estijos plėtros stebėjimo centras (Arenguseire Keskus) teigia, kad Lietuvos ekonomika auga sparčiau už Estijos, o Lietuvos valdžia ėmėsi drąsesnių ekonomikos skatinimo priemonių taikydama mokesčių lengvatas, praneša Estijos nacionalinis transliuotojas ERR. Per paskutinius trejus metus Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis už Estijos. 2024 m. nominalus Estijos ekonomikos augimo greitis buvo 2,4 procentinio punkto lėtesnis už Lietuvos.

Estijoje per pastarąjį mėnesį nusilpo pramonininkų ir paslaugų tiekėjų, bet sustiprėjo statytojų ir prekybininkų pasitikėjimas, skelbia Estijos konjunktūros institutas. Optimizmas išliko, nors ir kiek nusilpo paslaugų tiekimo sektoriuje, tuo tarpu nuotaikos kituose trijuose reguliariai tiriamuose svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose išliko niūrios. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas nukrito nuo minus 11 punktų iki minus 13 punktų.

Lietuvai uždarant sieną su Baltarusija, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius sako, kad bus sutrikdyta transporto logistinė grandinė, o nuostoliai gali siekti iki dešimčių milijonų eurų.  TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas BNS teigė, kad pirmadienį Nacionalinio saugumo komisijos priimtas sprendimas neribotam laikui uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktus abejonių nekelia.

Išlaidos informacijos technologijoms (IT) pasaulyje 2026 metais augs 9,8 proc., po tikėtinų 10 proc. 2025-aisiais, prognozuoja rinkos tyrimų kompanija „Gartner“. „Gartner“ skaičiavimais, kitąmet jos gali viršyti 6 trln. JAV dolerių. Augimą ateinančiais metais kompanijos ekspertai siekia pirmiausia su dirbtinio intelekto technogijų bumu, kurios dėl brangimo didina įmonių išlaidas IT bei skatina finansų srautus į rinką. „Gartner“ prognozuoja, jog išlaidos duomenų centrams šiemet ūgtels 47 proc.

„Luminor“ bankas pranešė pašalinęs elektroninių paslaugų trikdžius ir atnaujinęs veiklą.  „Problema išspręsta, sistemos veikia kaip įprasta“, – Eltai teigė banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Birutė Eimontaitė.  Pirmadienį buvo sutrikusios „Luminor“ banko teikiamos elektroninės paslaugos, pranešta apie galimus sutrikimus jungiantis prie interneto banko bei mobiliosios programėlės.  Taip pat, anot banko, dėl techninių nesklandumų neveikė ir klientų aptarnavimo centras.

Elektros tiekimas sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir dalies Bajorų gyventojams sėkmingai atnaujintas, pranešė Elektros skirstymo operatorius (ESO). Pirmadienį dalis Vilniaus gyventojų liko be elektros. Visgi ESO atstovė Rasa Juodkienė Eltai teigė, jog 13.20 val. elektros tiekimas buvo sėkmingai atstatytas.  Anot jos, elektra buvo dingusi, nes apie 10.40 val. kabelinėje linijoje buvo užfiksuotas gedimas.  ESO atstovės teigimu, per pirmą pusvalandį tiekimas buvo atnaujintas 7–8 tūkst.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje rugsėjį mokėjo Rusijos piliečio Igorio Macaniuko iš dalies valdoma kompiuterių programų kūrėja „Planner5D“ – 18 visą ar ne visą mėnesį dirbusių jos darbuotojų gavo vidutiniškai 38,7 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“, kurios penkių darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 37,9 tūkst.

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) baigė penktąjį europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo nuo Lenkijos sienos iki Jiesios upės Kauno rajone žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapą. Ruožas yra parengtas statyboms pirmadienį pranešė centras. Kalvarijos, Lazdijų ir Marijampolės savivaldybių teritorijose buvo paženklinta beveik 4 tūkst. žemės, miško ir inžinerinių tinklų sklypų, paimamų visuomenės poreikiams.

Situacija dėl kontrabandą iš Baltarusijos nešančių oro balionų nėra nauja, tačiau institucijos šią grėsmę ėmė vertinti griežčiau, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys. „Vienas dalykas, ką svarbu akcentuoti, na, nėra ta situacija nauja, ne vakar mums tuos balionus pirmus pripūtė“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo konservatorių frakcija pirmadienį sakė užsienio reikalų ministras. „Jie čia kartojasi ir kartojasi.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 1 mln. eurų bendrovėms, kurios pasiūlytų, kaip apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo pastarąją savaitę keturiskart Vilniaus oro uosto darbą paralyžavusių oro balionų ir kitų skraidančių objektų. „Skelbsime technologijų ir inovacijų programą, kuriai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriame iki 1 mln.

Lietuvai uždarant sieną su Baltarusija, Užsienio reikalų ministerija (URM) sako, kad tai nepaveiks Kaliningrado tranzito. „Jokie sprendimai, susiję su Kaliningrado tranzitu, šiandienos Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje nebuvo priimti“, – žurnalistams pirmadienį nurodė užsienio reikalų ministro patarėja Kristina Belikova. Nacionalinio saugumo komisija pirmadienį sutarė neterminuotam laikui uždaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktus, tačiau taikyti tam tikras išimtis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 1 mln. eurų bendrovėms, kurios pasiūlytų, kaip apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo pastarąją savaitę keturiskart Vilniaus oro uosto darbą paralyžavusių oro balionų ir kitų skraidančių objektų. „Skelbsime technologijų ir inovacijų programą, kuriai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skiriame iki 1 mln.

Atliekų tvarkytojams numatoma skirti 27 mln. eurų ES paramos plastiko ir tekstilės atliekų perdirbimo įrangai įsigyti. Tekstilės atliekų perdirbimo pajėgumams plėsti bus skirta 10,2 mln. eurų, o plastiko atliekų perdirbimo pajėgumams plėsti – 16,8 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija.  Anot jos, tikimasi, kad investicijos padės spręsti didėjančio tekstilės atliekų kiekio bei nepakankamo jų tvarkymo problemą.

Vokietijos verslo nuotaikos šį mėnesį kiek pagerėjo, tačiau kanclerio Friedricho Merzo žadamo „reformų rudens“ vertinimai išlieka skeptiški, rodo pirmadienį paskelbti atidžiai stebimi naujausi reguliarių tyrimų duomenys. Šalies pirmaujančio ekonominių tyrimų instituto „Ifo“ Miuchene skaičiuojamas verslo pasitikėjimo indeksas, pagrįstas apytikriai 9 tūkst. pramonės, statybų, prekybos ir paslaugų sektoriaus įmonių vadovų apklausomis, per pastarąjį mėnesį paaugo nuo 87,7 iki 88,4 punkto.

Dėl meteorologinių balionų antplūdžio ne kartą laikinai veiklą sustabdyti turėję Vilniaus ir Kauno oro uostai spalį patyrė daugiau kaip 81 tūkst. eurų siekiančius nuostolius. „Skaičiuojame bendrus nuostolius –  per visą spalio mėnesį oro uostai preliminariai patyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų nuostolių – iš jų beveik 67 tūkstančiai per praėjusią savaitę“, – Eltai raštu komentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Lina Beišienė.

Vyriausybei siūlant nekoreguoti ankstesnės valdžios sudaryto tabako ir alkoholio akcizų didinimo plano, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, jog dėl šių akcizų spartesnio didinimo dar bus tariamasi, kad būtų atliepti koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lūkesčiai.

Elektros tiekimas sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir dalies Bajorų gyventojams sėkmingai atnaujintas, pranešė Elektros skirstymo operatorius (ESO). Pirmadienį dalis Vilniaus gyventojų liko be elektros. Visgi ESO atstovė Rasa Juodkienė Eltai teigė, jog 13.20 val. elektros tiekimas buvo sėkmingai atstatytas.  Anot jos, elektra buvo dingusi, nes apie 10.40 val. kabelinėje linijoje buvo užfiksuotas gedimas.  ESO atstovės teigimu, per pirmą pusvalandį tiekimas buvo atnaujintas 7–8 tūkst.

Praėjusią savaitę išaugus vėjo jėgainių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje sumažėjo 38 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 78 eurus už MWh. „Praėjusią savaitę dėl įvairių remontų, testų ir ribojimų Baltijos šalių elektros rinkos veikė neįprastomis sąlygomis.

Lietuvos darbo rinka išlieka itin kontrastinga – vieni darbuotojai vos suduria galą su galu, o kiti per mėnesį uždirba tiek, kiek vidutinis šalies gyventojas per metus. Naujausi „Sodros“ duomenys atskleidžia, kad kai kurios įmonės moka itin didelius atlyginimus, viršijančius ir 30 tūkst. eurų prieš mokesčius. Rugsėjį didžiausius atlygius visą mėnesį dirbusiems darbuotojams Lietuvoje išmokėjo technologijų, finansų, transporto, prekybos, energetikos ar žemės ūkio pramonės bendrovės.

„Citadele“ bankas ir nacionalinis plėtros bankas ILTE pasirašė sutartį, pagal kurią verslui bus užtikrintas papildomas 125 mln. eurų paskolų portfelis. Kaip pirmadienį pranešė „Citadele“ bankas, paskolos bus garantuotos pagal valstybės finansuojamą priemonę „Portfelinės garantijos 3“, skirtą smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV). „Papildoma garantijos suma leis suteikti daugiau paskolų tiek didesniems, tiek ir mažiems verslams, kurie dažnai neturi pakankamo užstato.

Iš Baltijos šalių labiausiai taupo Lietuvos gyventojai – 23 proc. jų reguliariai atideda daugiau nei dešimtadalį savo pajamų, rodo naujausia apklausa. Banko „Luminor“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijoje per mėnesį dešimtadalį pajamų sutaupo 14 proc. gyventojų, o Estijoje – 17 proc. gyventojų. „Lietuvos gyventojai ne tik geriau kaupia finansinį rezervą, bet ir atsakingai planuoja savo ateitį.

Lietuvos banko sprendimu nuo kitų metų rugpjūčio 1 d. pradinis įnašas skolinantis pirmam būstui bus 10 proc. vietoje iki šiol galiojusios minimalios 15 proc. ribos. NT ekspertų teigimu, tai – naujakuriams itin reikšmingas ir rinkoje pastebimus pokyčius tikrai lemsiantis sprendimas, kuris, tikėtina, turės įtakos ir būsto kainoms.

Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas, kai daugelis iš mūsų lanko artimųjų kapus, policija kviečia sutikti ramiai. Šiuo laikotarpiu keliuose padaugėja automobilių, todėl svarbu pasirūpinti savo ir kitų saugumu. Šalies apskričių policijos pareigūnai visą Vėlinių savaitgalį dirbs sustiprintu režimu – prie didžiausių kapinių reguliuos eismą, padės vairuotojams, patruliuos kapinių prieigose ir užtikrins viešąją tvarką.

Ieškodami naujų būdų, kaip patekti į gyventojų sąskaitas ir išvilioti pinigų, sukčiai apsimeta realiomis verslo bendrovėmis ir jų vardu siūlo dirbti nuotoliu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose fiksuojama informacija, neva didžiausias šalies draudikas „Lietuvos draudimas“ siūlo darbą internetu, mokėdamas valandinius įkainius.

Po pasikartojančių ir oro uostus staiga paralyžiuojančių incidentų klausimas jau turėtų kilti ne tik apie keleivių nepatogumus ar tarnybų veiklą. Tai klausimas apie šalies patikimumą. Jei nesugebame užtikrinti stabilumo net čia, kyla abejonių, ar galime būti patikimi vykdydami ilgalaikius investicinius projektus. Ką noriu pasakyti: tokie incidentai ne tik trikdo skrydžius – jie ilgainiui žaloja mūsų reputaciją.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) jau anksčiau skelbė, kad pernai daugiau kaip 200 gyventojų buvo suteiktas Garbės donoro vardas. O dėl to padidėjo ir jų gaunamos pensijos dydis. Kaip jau anksčiau skelbė NKC atstovai, visi šie asmenys nuo 1997 m. bent 40 kartų neatlygintinai aukoję kraujo, gali pretenduoti į II-ojo laipsnio pensiją, šiuo metu siekiančią beveik 150 eurų. Siekiant gauti šį vardą bei didesnę pensiją, kraujas visus kartus turi būti aukotas neatlygintinai.

Didžiausias lauko ekranų tinklas Baltijos šalyse OWEXX šįkart išsamiau pristato lauko ekranus Šiauliuose – ryškią, aukštos kokybės, plačiai auditorijai matomą reklamos mediją ketvirtajame pagal dydį Lietuvos mieste. Lauko ekranai Šiauliuose yra įrengti didelio užimtumo gatvėse – ten, kur matomumas – optimalus. OWEXX lauko ekranai Šiauliuose: matomumas, kokybė, tvarūs sprendimai Daugiau nei 100 tūkst.

Baigus pirmo etapo Tarandės tunelio šalia Vilniaus, magistralėje Vilnius–Panevėžys, statybos darbus pradedamas antras jų etapas, pranešė bendrovė „Via Lietuva“. Todėl nuo pirmadienio keičiasi eismo tvarka – eismas abiem kryptimis vyks automagistralės dešine puse (kryptimi nuo Vilniaus link Panevėžio) dviem susiaurintomis juostomis ir nebus nukreipiamas į lygiagrečiai esantį vietinį kelią, kuriuo eismas vyko iki šiol. Dėl eismo saugumo bus įrengti gulekšniai, skiriantys transporto kryptis.

Tarp lietuvių dažnai yra girdima frazė, kad „mūsų pinigai priklauso bankams“. Ir iš dalies tai yra tiesa – atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos Lietuvoje daugeliu atvejų privalo būti mokami pavedimu, o išsigryninti savo pinigų gyventojai laisvai negali – už tai reikia susimokėti. Be kita ko, ne visi moka ar gali pinigus išsigryninti, nes, pvz., arti nėra jokio bankomato.  „Aš savo juodu darbu užsidirbu tuos pinigus, bet net negaliu jų pačiupinėti. Viskas nuteka bankams.