Kremlius pranešė apie pokalbį su Trumpu: perspėjo, kas gali sugriauti taikos procesą
Kremlius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėjo Donaldą Trumpą, kad „Tomahawk“ raketų perdavimas Ukrainai pakenks taikos procesui, skelbia „Sky News“.
„Esame pasirengę“: Orbanas laukia Trumpo ir Putino Budapešte
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo įraše platformoje „X“ pasveikino Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino planus susitikti Budapešte, rašo „Sky News“.
Pasak jo, tai – „puiki žinia taiką mylintiems žmonėms visame pasaulyje“.
The planned meeting between the American and Russian presidents is great news for the peace-loving people of the world. We are ready!
— Orbán Viktor (@PM_ViktorOrban) October 16, 2025
Trumpas ir Putinas sutarė surengti derybas Vengrijoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad telefoninio pokalbio su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu metu pasiekta „didelė pažanga“ ir susitarta surengti susitikimą Budapešte.
„Pažanga pasiekta“: Trumpo atstovė praneša apie galimą Putino ir Zelenskio susitikimą
JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad vis dar išlieka galimybė surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio susitikimą. Pasak jos, po D. Trumpo pokalbio su V. Putinu buvo pasiekta pažanga siekiant taikos Ukrainoje, rašo „Sky News“.
Baltieji rūmai: Trumpo ir Putino pokalbis buvo „geras ir produktyvus“, planuoja susitikti Vengrijoje
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas šiandien kalbėjosi telefonu prieš JAV prezidento susitikimą su Volodymyru Zelenskiu, kuris vyks spalio 17 d.
Dar vykstant jųdviejų pokalbiui D. Trumpas socialiniame tinkle „True Social“ paskelbė įrašą, kuriame nurodė, jog „pokalbis yra ilgas ir vis dar tęsiasi“.
JAV prezidentas pažadėjo po pokalbio atskleisti, apie ką kalbėjosi kartu su Rusijos prezidentu.
„Šiuo metu kalbuosi su prezidentu Putinu. Pokalbis yra ilgas ir vis dar tęsiasi. Jo pabaigoje tiek aš, tiek prezidentas Putinas pateiksime informaciją apie jo turinį. Dėkoju už dėmesį šiam klausimui“, – prieš tai rašė D. Trumpas.
Tuo tarpu po pokalbio Baltieji rūmai pranešė, jog pokalbis tarp D. Trumpo ir V. Putino buvo „geras ir produktyvus“, skelbia „Sky News“.
Naujausiame savo „Truth Social“ įraše D. Trumpas skelbė: „Ką tik baigiau labai produktyvų pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prezidentas Putinas pasveikino mane ir Jungtines Valstijas su dideliu pasiekimu – taika Artimuosiuose Rytuose, apie kurią, jo žodžiais, svajota šimtmečius. Tvirtai tikiu, kad sėkmė Artimuosiuose Rytuose prisidės prie mūsų pastangų siekiant užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos.“
„Prezidentas Putinas taip pat padėkojo pirmajai poniai Melanijai už jos įsitraukimą į vaikų reikalus. Jis išreiškė didelį dėkingumą ir pabrėžė, kad šis darbas bus tęsiamas“, – tęsė JAV prezidentas.
Trumpas ir Putinas planuoja susitikti Vengrijoje
„Daug dėmesio skyrėme prekybos tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų klausimams po karo pabaigos. Pokalbio pabaigoje sutarėme, kad kitą savaitę įvyks aukšto lygio mūsų patarėjų susitikimas. Jungtinių Valstijų delegacijai vadovaus valstybės sekretorius Marco Rubio kartu su kitais dar paskirtais atstovais. Susitikimo vieta bus patikslinta vėliau“, – pridūrė jis.
„Prezidentas Putinas ir aš planuojame susitikti sutartoje vietoje – Budapešte, Vengrijoje – kad išsiaiškintume, ar galime užbaigti šį „negarbingą“ karą tarp Rusijos ir Ukrainos. Rytoj Ovaliajame kabinete susitiksiu su prezidentu Zelenskiu, kad aptartume mano pokalbį su prezidentu Putinu ir daugelį kitų klausimų. Manau, kad šiandieninis pokalbis telefonu buvo labai sėkmingas“, – apibendrino D. Trumpas.
Po pasirodymų, nukreiptų prieš Putiną, sulaikyti keli Rusijos muzikantai
Sankt Peterburgo teismas ketvirtadienį už grotų pasiuntė tris Rusijos muzikantus, kurie gatvėje atliko prieš prezidentą Vladimirą Putiną nukreiptą dainą ir susilaukė didelio dėmesio internete.
Popmuzikos grupė „Stoptime“ atlikdavo grupių, žinomų dėl savo nepritarimo karui Ukrainoje, dainas. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip jie Sankt Peterburgo gatvėse groja dešimtims žmonių – kai kurie iš jų dainuoja kartu, taip reikšdami kitokią nuomonę, o tai yra retas reiškinys Rusijoje.
Nuo tada, kai 2022 m. vasario mėnesį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija sustiprino jau kelis dešimtmečius vykdomą susidorojimą su žmogaus teisėmis ir žodžio laisve.
Ketvirtadienį Sankt Peterburgo teismas skyrė 18-metei vokalistei Dianai Loginovai, būgnininkui Vladislavui Leontjevui ir gitaristui Aleksandrui Orlovui trumpalaikes 12–13 dienų laisvės atėmimo bausmes „už viešosios tvarkos sutrikdymą“, suorganizavus „masinį mažiausiai 70 žmonių susibūrimą“.
„Šio renginio metu atsirado neigiami padariniai, konkrečiai buvo sutrikdytas pėsčiųjų eismas“, – tinkle „Telegram“ pažymėjo teismas.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, dainininkės D. Loginovos atžvilgiu taip pat atliekamas tyrimas dėl tariamo „kariuomenės diskreditavimo“ – pagal šį kaltinimą gresia griežtesnė bausmė, o Maskva nuolat juo naudojasi, kad nutildytų kitokią nuomonę reiškiančius asmenis.
Pagal tokius kaltinimus buvo teisiami tūkstančiai žmonių, o keli šimtai buvo pasiųsti į kalėjimą. Beveik visi Rusijos opozicijos veikėjai šiuo metu yra kalėjime arba egzilyje, o vieša valdžios institucijų ar karo kritika šioje šalyje skamba retai.
„Ukrenergo“: visoje Ukrainoje nutrauktas elektros energijos tiekimas
Ukrainoje antrą dieną iš eilės visoje šalyje buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, ketvirtadienį pranešė valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“.
„Dėl sudėtingos padėties energetikos sistemoje visose Ukrainos srityse įvesti neplaniniai elektros energijos atjungimai“, – sakoma „Ukrenergo“ išplatintame pranešime.
Artėjant žiemai, Rusija suintensyvino smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir geležinkelių tinklui, sukėlusi nuogąstavimus, kad, prasidėjus šalčiams, milijonai žmonių gali likti be elektros.
Trečiadienį „Ukrenergo“ taip pat pranešė apie elektros energijos tiekimo nutraukimą daugelyje šalies vietovių.
Budanovas: ukrainiečių smūgiai naftos gamykloms Rusijai kenkia labiau nei sankcijos
Ukrainos smūgiai naftos perdirbimo gamykloms padarė didesnę žalą Rusijos ekonomikai nei tarptautinės sankcijos.
Tai kalbėdamas Kyjivo tarptautiniame ekonomikos forume pareiškė Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Tiesą pasakius, mūsų smūgiai padarė didesnį poveikį nei sankcijos. Tai tiesiog matematinė tiesa. Tiesioginiais veiksmais padarėme daug didesnę žalą Rusijos Federacijai nei bet kokiais iki šiol įvestais ekonominio poveikio svertais. Tai taip pat nemaloni tiesa, kuri leidžia daryti išvadą, kad, akivaizdu, to nepakanka“, – sakė jis.
Pasak CŽV vadovo, dabartinių sankcijų spaudimo Rusijai nepakanka, kad Maskva būtų priversta pakeisti savo politiką.
„Ir jei viskas toliau vyks taip, kaip dabar, tai neturės pakankamo poveikio, kad pakeistų Rusijos Federacijos pasaulėžiūrą. Tačiau kartu su tuo, ką mes darome, tai duos ir jau duoda rezultatų“, – pridūrė K. Budanovas.
Kaip praneša „Ukrinform“, spalio 16 d. naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai.
„Kalbuosi su Putinu“: Trumpas pažadėjo netrukus atskleisti detales
Savo platformoje „Truth Social“ JAV prezidentas paskelbė įrašą: „Pokalbis tęsiasi, jis ilgas, ir aš, kaip ir prezidentas Putinas, pranešiu jo turinį, kai jis bus baigtas.“
Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbis įvyko dieną prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Vašingtone, kur jis, kaip tikimasi, ragins perduoti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“.
„Politico“: Zelenskis ir Trumpas rytoj aptars Ukrainos perėjimą į puolimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis spalio 17 d. susitikime aptars Ukrainos perėjimą į puolimą mūšio lauke, skelbia „Politico“.
JAV prezidentas jau paskelbė, kad Kyjivas nori pereiti į puolimą.
„Jie nori pereiti į puolimą. Aš priimsiu sprendimą šiuo klausimu, bet jie norėtų pereiti į puolimą“, – sakė D. Trumpas.
Leidinys taip pat pažymi, kad V. Zelenskis ir D. Trumpas aptars „Tomahawk“ raketų ir priešlėktuvinės gynybos sistemos tiekimą.
„Mes tikrai galime pereiti į puolimą – viskas priklauso nuo ginklų, kuriuos gausime, ir patvirtinto plano“, – leidiniui komentavo aukštas Ukrainos pareigūnas.
„Meduza“: Kremlius „Tomahawk“ pristatymą Ukrainai gali paversti pretekstu eskalacijai prieš Vakarus
JAV prezidentui Donaldui Trumpui prakalbus apie galimybę Ukrainai pristatyti jos ilgai prašytų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Meduza“ atkreipia dėmesį, kad JAV, ko gero, neturės galimybių atsiųsti ukrainiečiams karine prasme reikšmingo šių raketų kiekio.
Pasak straipsnio autorių, „Tomahawk“ pristatymas būtų labiau politinis JAV prezidento gestas, kuris didelio karinio poveikio neturėtų. „Meduza“ straipsnyje taip pat paaiškinama simbolinė šių raketų reikšmė kelių pastarųjų dešimtmečių istorijoje ir kodėl Kremlius taip aštriai reaguoja į Ukrainai atsivėrusią galimybę jų pagaliau sulaukti. Anot jų, Maskva D. Trumpo sutikimą jų duoti ukrainiečiams gali paversti pretekstu staigiam eskalacijos su Vakarais sustiprinimui.
D. Trumpas svarsto, žada klausti Maskvos, susitiks su V. Zelenskiu
Spalio 12 d. D. Trumpas žurnalistams pareiškė svarstantis galimybę tiekti Kyjivui „Tomahawk“ raketas, jei Kremlius atsisakys nutraukti karą su Ukraina.
Kalbėdamas žurnalistams lėktuve „Air Force One“ pakeliui į Artimuosius Rytus, sekmadienį vakare D. Trumpas sakė, kad aptars šį klausimą su Maskva ir paklaus: „Ar jie (Rusija – ELTA) nori, kad „Tomahawk“ imtų skristi link jų? Nemanau.“
„Jei šis karas nebus sureguliuotas, nusiųsiu jiems „Tomahawk“, – žadėjo D. Trumpas, apibūdinęs šias raketas kaip „neįtikėtiną“ ir „labai puolamąjį“ ginklą.
„Ir, tiesą sakant, Rusijai to nereikia“, – sekmadienį pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare pareiškė, kad penktadienį Vašingtone numatyti jo pokalbiai su JAV prezidentu gali priartinti karo su Rusija pabaigą.
„Tokie dalykai kaip (...) „Tomahawk“ gali padėti sukurti ilgalaikį pagrindą taikai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Didžiausias raketų „Tomahawk“ nuotolis – 2,5 tūkst. kilometrų – teoriškai leistų Ukrainai smogti tokiems taikiniams, kaip naftos perdirbimo gamyklos, net ir azijinėje Rusijos dalyje.
„Bloomberg“: Ukraina pateikė JAV pasiūlymą mainais už karinę pagalbą
Ukraina ėmėsi netikėtos taktikos siekdama užsitikrinti JAV paramą. Pasak „Bloomberg“, Kyjivas pasiūlė Vašingtonui dalytis pažangiomis dronų technologijomis ir patirtimi gynybos srityje mainais už amerikietiškus ginklus bei energetinius išteklius. Ekspertai teigia, kad toks žingsnis gali tapti nauju etapu JAV ir Ukrainos strateginėje partnerystėje.
Rengiamas skubus Trumpo ir Putino pokalbis: gali įvykti net šiandien
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas šiandien kalbėsis prieš JAV prezidento susitikimą su Volodymyru Zelenskiu, kuris vyks spalio 17 d., praneša naujienų agentūra „Axios“.
Kaip pažymi „Axios“, V. Putinas ir D. Trumpas aptars karą Ukrainoje.
Lenkijos ministras: Briuselyje susitarta išplėsti tarptautinę karinę mokymo bazę Ukrainos kariams
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas-Kamišas) pranešė, kad Briuselyje pasiektas susitarimas išplėsti tarptautinę karinę mokymo bazę Ukrainos kariams.
Trečiadienį Lenkijos gynybos ministras dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.
Susitikimo metu buvo aptartos gynybos išlaidos, paramos Ukrainai klausimai, taip pat vadinamosios Europos Sąjungos (ES) „dronų sienos“ kūrimas ir operacija „Rytu sargybinis“, skirta stiprinti saugumą NATO rytiniame flange.
W. Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Lenkija kartu su Baltijos šalimis, Norvegija, Danija, Švedija, Islandija ir Suomija susitarė dėl bendro karinio mokymo centro Ukrainos kariams plėtros.
Gynybos ministras taip pat nurodė, kad Briuselyje pasirašytas susitarimas numato Lenkijos karių dalyvavimą bepiločių orlaivių operacijų mokymuose, kuriems vadovaus instruktoriai iš Ukrainos.
W. Kosiniakas-Kamyszas pridūrė, kad kartu su kolega iš Ukrainos Denysu Šmyhaliu pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo siekiama dar labiau gilinti bendradarbiavimą tarp Kyjivo ir Varšuvos gynybos pramonės.
„Turime išnaudoti savo įmonių potencialą, kad sukurtume tvirtus mūsų saugumo pamatus“, – pareiškė Lenkijos ir Ukrainos gynybos ministrai.
Kremlius perspėja Vašingtoną dėl „Tomahawk“ raketų: „Mūsų kariuomenė žino, ką daryti“
Rusija perspėja dėl „naujo eskalacijos lygio“ – Kremlius teigia, kad „padarys viską“, jog apsaugotų savo saugumą, jei Jungtinės Valstijos perduos Ukrainai ilgojo nuotolio „Tomahawk“ raketas. Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono auga išvakarėse prieš Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimą Baltuosiuose rūmuose.
Generalinis štabas: Rusija toliau verbuoja karius iš Šiaurės Korėjos operacijoms Sumų regione
Rusijos kariuomenės vadovybė toliau naudojasi kariais iš Šiaurės Korėjos, kad šie padėtų rusams vykdyti operacijas Sumų regione, kuriame Maskvos armija po nesėkmingų puolamųjų veiksmų yra patyrusi didelių gyvosios jėgos nuostolių.
Rusijos balistinės raketos smogė Ukrainos poligonui: pranešama apie aukas
Rusijos pajėgos smogė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo padaliniui, esančiam toli nuo fronto linijos. Per ataką, surengtą balistinėmis raketomis, pranešama apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, nepaisant taikytų saugumo priemonių. Smūgio vietoje dirba gelbėjimo ir medicinos tarnybos.
Apie tai pranešė Pietų operatyvinis štabas socialiniame tinkle „Facebook“.
Pažymima, kad šį rytą per masinį kombinuotą puolimą rusai dviem balistinėmis raketomis smogė vienam iš Ukrainos sausumos pajėgų mokymo padalinių. Šis padalinys dislokuotas atokioje ir palyginti ramioje šalies dalyje, rašo „Unian“.
„Dėl priešo smūgio, nepaisant įspėjimo, evakuacijos į slėptuvę ir kitų saugumo priemonių, visiškai išvengti nuostolių nepavyko. Vietoje dirba atitinkamos skubios pagalbos tarnybos“, – teigiama pranešime.
Sužeistiesiems skubiai teikiama visa reikalinga medicininė pagalba.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu dėl šio įvykio karinę patikrą atlieka karo teisėtvarkos tarnyba.
„Reiškiame nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabas: Ukrainos pajėgos netoli Pokrovsko naikina tūkstančius rusų karių
Pokrovsko pakraščiuose ir aplinkinėse gyvenvietėse Ukrainos pajėgos neutralizuoja tūkstančius rusų užpuolikų – tuo tarpu pačiame mieste tebesitęsia kovos su priešo diversinėmis ir žvalgybinėmis grupuotėmis.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Prie Pokrovsko fronto vyksta Ukrainos gynybinė operacija. Miesto prieigos tampa dar vienu dideliu Rusijos kariuomenės kapinynu. Priemiesčiuose ir netoliese esančiose gyvenvietėse likviduojami tūkstančiai priešo karių, o pačiame Pokrovske tęsiasi kova su rusų diversinėmis grupuotėmis, kurios bando įsitvirtinti mieste.
Vladimiras Putinas: Rusija yra viena didžiausių naftos gamintojų, nepaisant „nesąžiningo“ spaudimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis tebėra viena didžiausių naftos gamintojų pasaulyje, nepaisant to, ką jis pavadino „nesąžininga“ antikonkurencine praktika.
„Rusija ir toliau išlieka viena iš pirmaujančių naftos gamintojų, nepaisant to, kad prieš mus naudojami nesąžiningos konkurencijos mechanizmai“, – sakė V. Putinas energetikos forume Maskvoje.
Taip jis kalbėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) raginant šalis nebepirkti iš Maskvos rusiškos naftos dėl jos invazijos į Ukrainą.
Trečiadienį D. Trumpas sakė, kad Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) jam pažadėjo, jog Naujasis Delis nustos pirkti rusišką naftą, ir pridūrė, kad spaus Kiniją pasekti Indijos pavyzdžiu.
Indija nei patvirtino, nei paneigė, kad keičia savo politiką šiuo klausimu, o Kinija gynė rusiškos naftos pirkimą kaip teisėtą.
D. Trumpas apkaltino Kiniją ir Indiją, kad jos pirkdamos naftą finansuoja karą Ukrainoje, taip pat pareikalavo, kad Europos sąjungininkės nedelsiant nutrauktų naftos pirkimą iš Rusijos.
Ukrainoje atsirado karinio ombudsmeno institucija
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė Olhą Rešetylovą (Kobylynską) Ukrainos karine ombudsmene. Atitinkamas dekretas paskelbtas Ukrainos prezidento interneto svetainėje.
Kitu dekretu O. Kobylynska buvo atleista iš ankstesnių – prezidento įgaliotinės karių ir jų šeimų narių teisių apsaugos klausimais – pareigų.
Kaip primenama prezidento interneto svetainėje, Olha Rešetylova (Kobylynska) tapo pirmąja Ukrainos istorijoje karine ombudsmene.
„Kalbama apie realią mūsų karių teisių apsaugą. Svarbu, kad tai būtų jaučiama visuose Ukrainos gynybos pajėgų lygmenyse: mes darome tai, kas stiprina kariuomenę, ir darome tai, kas stiprina karius mūsų kariuomenėje“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pažymima, kad šiuo metu vyksta karinio ombudsmeno tarnybos kūrimo darbai. Prezidentas šių metų rugsėjo 19 d. pasirašė dekretą dėl jos įsteigimo, taip pat patvirtino jos įstatus.
Kaip jau pranešė „Ukrinform“, šių metų rugsėjo 17 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada antruoju svarstymu priėmė Karinio ombudsmeno įstatymą.
Karinio ombudsmeno pareiga bus vykdyti civilinę priežiūrą, kaip užtikrinamos kariškių, rezervistų ir šauktinių, dalyvaujančių mokymuose ar specialiuose susirinkimuose, teritorinės gynybos savanorių būrių narių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės, tarnaujančių Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, Valstybinėje specialiojoje transporto tarnyboje, Nacionalinėje gvardijoje, taip pat policijos pareigūnų, dalyvaujančių kovinėse operacijose karo padėties metu, teisės.
Karinį ombudsmeną skiria Ukrainos prezidentas penkerių metų kadencijai su teise eiti pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Rusijoje – ukrainiečių smūgis: atakuota svarbi naftos gamykla
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos smogė Saratovo naftos perdirbimo gamyklai Rusijoje, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Saratovo naftos perdirbimo gamykla yra viena seniausių Rusijos naftos perdirbimo įmonių. Anksčiau buvo žinoma kaip „Krekingo“ gamykla, priklauso naftos bendrovei „Rosneft“.
Naftos perdirbimo apimtis 2020 m. – 7,2 mln. tonų, 2023 m. – 4,8 mln. tonų.
Įmonė užsiima Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikių tenkinimu.
Ukrainiečiai jau smogė šiam objektui lygiai prieš mėnesį, 2025 m. rugsėjo 16 d.
Liapsusas kaip reikiant: rusai pametė aviacinę bombą, vos nesusprogdino aerodromo
Rusijos bombonešis numetė bombą Engelse, skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“. Nukentėjusiųjų nėra.
Rusija smogė į Ukrainos dujų įrenginius
Ketvirtadienio rytą Rusija smogė į dujų įrenginius Rytų Ukrainoje, per dar vieną didelio masto bombardavimą sutrikdė elektros energijos tiekimą aštuoniuose regionuose, didindama spaudimą Ukrainos energetikos tinklui.
2022 m. Ukrainą užpuolusi Maskva per visą karą kiekvieną žiemą puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą, Kyjivas priverstas įvesti avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus ir importuoti energiją iš užsienio.
„Smūgiai ir sunaikinimas įvyko keliuose regionuose vienu metu. Sustabdytas daugelio kritiškai svarbių įrenginių veikimas“, – sakoma dujų bendrovės „Naftogaz“ generalinio direktoriaus Serhijus Koreckio pranešime.
Ukrainos energetikos tinklo operatorė po ketvirtadienio smūgių paskelbė apie avarinius elektros energijos tiekimo sutrikimus aštuoniuose regionuose.
„Šį rudenį rusai kiekvieną dieną puola mūsų energetikos infrastruktūrą“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 320 dronų ir 37 raketas, buvo numušti 283 dronai ir penkios raketos. Pranešime sakoma, kad atakos daugiausia buvo nukreipti į Charkivo sritį šiaurėje ir rytinę Poltavos sritį, ten buvo uždaryta dujų gamybos įmonė, pranešė didžiausias šalies privatus energijos tiekėjas DTEK.
Ankstesniuose žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad dėl pastarųjų Rusijos smūgių buvo sustabdyta apie 60 proc. Ukrainos dujų gamybos, o dėl atakų prieš elektrines elektros tiekimas nutrūko šimtams tūkstančių šalies gyventojų.
Kremlius tvirtina, kad jo pajėgos neva taikosi tik į karinius objektus.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas praėjusiais metais išdavė dviejų aukščiausių Rusijos armijos pareigūnų arešto orderius dėl atakų prieš Ukrainos energetikos objektus ir teigė, jog tai yra „karo nusikaltimas“.
Kyjivas prašo sąjungininkių daugiau oro gynybos sistemų, kad apsaugotų ypatingos svarbos infrastruktūrą, ir rengia atsakomuosius smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Piešia nykų scenarijų Rusijai: jei Trumpas priims šį sprendimą, Putino lauktų rimti iššūkiai
JAV Karo tyrimų institutas (ISW) įvertino, ką Rusijai reikštų JAV sprendimas siųsti Ukrainai „Tomahawk“ raketas.
Zelenskis ruošiasi pas Trumpą: „Mes padarėme savo namų darbų dalį“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad penktadienį Vašingtone numatyti jo pokalbiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gali priartinti karo su Rusija pabaigą.
„Kaip tik Jungtinės Valstijos turi galimybę padaryti tokią globalią įtaką“, – kalbėjo V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Numatyta darbotvarkė esą labai turininga.
„Prieš susitikimą su D. Trumpu mes padarėme savo namų darbų dalį – tiek karinę, tiek ekonominę“, – teigė Ukrainos vadovas.
Susitikimą su D. Trumpu rengia į JAV jau nuvykusi Ukrainos delegacija. Būta pokalbių su JAV ginklų ir energetikos įmonėmis.
„Tokie dalykai, kaip „Patriot“ (oro gynybos sistemos) ir „Tomahawk“ (sparnuotosios raketos), gali padėti sukurti ilgalaikį pagrindą taikai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukraina daugiau kaip pusketvirtų metų priešinasi Rusijos agresijai. Penktadienį V. Zelenskis Baltuosiuose rūmuose susitiks su D. Trumpu. Viena pagrindinių temų turėtų būti Kyjivo pageidaujamos amerikietiškos sparnuotosios raketos „Tomahawk“.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 tūkst. 80 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų spalio 16 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 127 tūkst. 300 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 tūkst. 80 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 tūkst. 261 (+2) priešo tanką, 23 tūkst. 384 (+9) šarvuotas kovos mašinas, 33 tūkst. 713 (+42) artilerijos sistemų, 1 tūkst. 520 (+0) daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, 1 tūkst. 227 (+0) oro gynybos sistemas, 427 (+0) karo lėktuvus, 346 (+0) sraigtasparnius, 70 tūkst. 437 (+416) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 3 tūkst. 859 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 64 tūkst. 468 (+139) automobilius ir degalų cisternas, 3 tūkst. 977 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Susidūrusios su Rusijos grėsme NATO ir ES stengiasi stiprinti gynybą nuo dronų
NATO ir Europos Sąjunga (ES) trečiadienį ieškojo būdų, kaip sustiprinti apsaugą nuo dronų, Europai stengiantis atremti Rusijos keliamą grėsmę po virtinės oro erdvės pažeidimų.
Didelio atgarsio sulaukę incidentai Lenkijoje ir Estijoje paskatino Europos pareigūnus imtis aktyvių veiksmų siekiant užtaisyti žemyno gynybos spragas.
NATO pradėjo naują karinę misiją rytinių sienų saugumui stiprinti, tačiau ji turi vytis, stengdamasi pasinaudoti Ukrainos patirtimi, kad galėtų atremti Maskvos keliamą dronų pavojų.
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) sakė, kad NATO dabar „testuoja integruotas sistemas, padėsiančias mums aptikti, sekti ir neutralizuoti oro grėsmes“, skirtas naudoti rytiniame flange.
Karinis aljansas iniciatyvos imasi tuo metu, kai pati ES svarsto apie „dronų sienos“ sukūrimą, kad būtų galima kovoti su šia grėsme.
ES trečiadienį ministrams pristatė veiksmų planą, kuris, kaip ji tikisi, bus patvirtintas kitą savaitę vyksiančiame lyderių susitikime.
Briuselis nori, kad šis projektas pradėtų veikti iki 2027 metų pabaigos, tačiau kai kurios ES šalys jį skeptiškai vertina, baimindamosi, kad blokas kišasi į NATO veiklą.
„Mes nedubliuojame NATO atliekamo darbo; iš tiesų mes vieni kitus papildome“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
Ši iniciatyva yra vienas iš kelių pavyzdinių ES gynybos projektų, kuriais siekiama iki 2030 metų paruošti bloką galimai Maskvos atakai.
Pradinis tikslas buvo sustiprinti valstybes prie rytinių ES sienų, tačiau vėliau jis buvo išplėstas, reaguojant į incidentus, per kuriuos neatpažinti dronai pastebėti keliose valstybėse toliau į vakarus.
„Iš tikrųjų kiekvienai valstybei narei aišku, kad dronai gali atskristi iš bet kur“, – sakė K. Kallas.
„Tai yra susiję su visomis valstybėmis narėmis, ne tik tomis, kurios yra rytiniame flange“, – pažymėjo ji.
„Rusija turi sumokėti“
NATO ne tik siekė spręsti galimas grėsmes sau, bet ir mėgino paremti dabartinę Ukrainos kovą su Rusija.
M. Rutte teigė, kad dar apie 10 NATO šalių įsipareigojo prisidėti prie JAV schemos, pagal kurią sąjungininkės moka už amerikietiškus ginklus Ukrainai.
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas (Pitas Hegsetas) griežtai paragino daugiau šalių prisidėti prie šios schemos.
„Atėjo laikas visoms NATO šalims žodžius paversti veiksmais, – sakė Pentagono vadovas. – Jokių mėgėjų gauti dykai.“
Vašingtonas priartėjo prie Kyjivo pozicijos, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) praradus kantrybę dėl Rusijos lyderio Vladimiro Putino ir apkaltinus jį taikos pastangų vilkinimu.
„Jei artimiausiu metu nebus kelio į taiką, Jungtinės Valstijos kartu su savo sąjungininkais imsis būtinų veiksmų, kad Rusija sumokėtų kainą už tęsiamą agresiją“, – tvirtino P. Hegsethas.
„Jei turime žengti šį žingsnį, JAV karo departamentas yra pasirengęs atlikti savo vaidmenį taip, kaip tai gali padaryti tik Jungtinės Valstijos“, – pridūrė jis.
Ukrainos rėmėjai derybas surengė D. Trumpui svarstant galimybę tiekti Kyjivui tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“.
Kremlius perspėjo Vašingtoną dėl tokio žingsnio, tačiau D. Trumpas gali būti pasirengęs leisti Ukrainai smogti toli Rusijos teritorijoje, kad būtų galima spausti V. Putiną siekti taikos.
Ukrainos gynybos ministras Denysas Šmyhalis pareiškė, jog Kyjivas tikisi, kad bendra pagal JAV iniciatyvą skirta suma kitais metais pasieks 12–20 mlrd. JAV dolerių (10–17 mlrd. eurų).
Jis teigė, kad Kyjivas siekia iš rėmėjų 2026 metais gauti apie 60 mlrd. dolerių (51 mlrd. eurų) paramą savo kariuomenei.
D. Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Rusija ruošiasi antram etapui, jau matyti ženklai „netoli mūsų sienų“, perspėja Suomijos ministras
Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanen įspėjo, kad net ir po karo Ukrainoje pabaigos Rusija vis dar kels grėsmę Europai, rašo CNN.
„Rusija tikrai stiprina savo karines pajėgas, ruošdamasi antrajam galimos agresijos etapui... po karo Ukrainoje NATO kyla reali grėsmė“, – sako jis.
A. Hakkanen kaip to įrodymus vardija Rusijos karinių pajėgų modernizavimą ir kariuomenės stiprinimą „netoli mūsų sienų“.
Rusijoje skamba uždrausta daina prieš Putiną: šimtai jaunų žmonių susirinko protestui
Protestuojantys šimtai jaunų rusų antradienio vakarą susirinko Sankt Peterburgo centre ir atliko uždraustą dainą, kurioje kritikuojamas šalies prezidentas Vladimiras Putinas, skelbia „TVP World“.
Minia prisijungė prie mieste grojančių gatvės muzikantų ir kartu dainavo dainą „Kooperatyvinis gulbių ežeras“, kuri buvo uždrausta 2025 m. gegužę, kai Sankt Peterburgo teismas paskelbė šį kūrinį „ekstremistiniu“.
TATENA: Zaporižios AE bus „netrukus“ suremontuota
JT branduolinės priežiūros institucijos vadovas Rafaelis Grossi trečiadienį sakė, kad tikisi, jog „netrukus“ prasidės remonto darbai, skirti atkurti elektros energijos tiekimą Zaporižios atominei elektrinei Ukrainoje.
Nuo 2022 m. kovo Rusijos pajėgų okupuotas objektas rugsėjo 23 d. dešimtą kartą atsijungė nuo tinklo – tai ilgiausias išorinio elektros energijos tiekimo nutraukimas nuo karo pradžios.
„Toliau konsultuojuosi su Rusija ir Ukraina, kad šie darbai galėtų prasidėti artimiausiomis dienomis“, – sakoma Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo pranešime.
Didžiausią Europoje atominę elektrinę dabar maitina atsarginiai dyzeliniai generatoriai, o „elektros linijų remontas reikalingas abiejose fronto linijos pusėse, per kelis kilometrus nuo objekto“, sakė R. Grossi.
TATENA teigimu, branduolinė sauga tebebuvo „išlaikyta“: šeši sustabdyti reaktoriai ir toliau efektyviai aušinami, o radiacijos lygis išlieka normalus.
Netoli Enerhodaro miesto, esančio prie Dniepro upės, branduolinė jėgainė yra netoli fronto linijos. Vietoje esanti TATENA komanda „toliau praneša apie karinę veiklą įvairiais atstumais nuo objekto“.
Šeši reaktoriai, kurie iki karo gamino apie penktadalį Ukrainos elektros energijos, buvo išjungti Maskvai užėmus elektrinę.
Tačiau elektrinei reikia elektros, kad būtų palaikomos aušinimo ir saugos sistemos, siekiant išvengti katastrofos.
Spalio pradžioje Maskva tvirtino, kad padėtis Zaporižioje „kontroliuojama“, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė susirūpinimą.
Maskva ir Kyjivas ne kartą keitėsi priekaištais, kad atakuojant objektą kyla branduolinės katastrofos pavojus, ir kaltino vieni kitus dėl naujausio elektros tiekimo sutrikimo.
„Nė vienai pusei branduolinė avarija nebūtų naudinga, todėl nuolat palaikau su jomis ryšį, kad būtų sudarytos sąlygos greitai atkurti tiekimą“, – sakė M. Grossi.
Triukšminga naktis Rusijoje: griaudėjo sprogimai, teko riboti oro uostų darbą
Bent septyniuose Rusijos regionuose naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo neramu, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Rusų pareigūnai, institucijos ir rusų žiniasklaida pranešė, kad Volgogrado srityje degė elektros pastotė, keliuose oro uostuose buvo įvesti apribojimai, dalis gyvenviečių liko be elektros.
Markas Rutte pašiepė Rusiją: „Nereikia pervertinti“
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pašiepė Rusiją, skelbia UNIAN. Jis paragino nepervertinti Rusijos galimybių, rašo UNIAN.
M. Rutte pabrėžia, kad NATO yra 25 kartus didesnis už Rusiją. Bendras NATO ekonomikos dydis yra 50 trilijonų, palyginti su 2 trilijonais Rusijos.
„Ji nėra didesnė už Teksaso valstiją, nėra didesnė už bendrą Nyderlandų ir Belgijos ekonomiką, žinoma, atsižvelgiant į branduolinį potencialą. Todėl aš jos visiškai nelyginčiau su Belgija ir Nyderlandais. Bet, akivaizdu, kad nereikia pervertinti Rusijos galimybių.
Mes žinome, kad jų naikintuvų pilotai nėra labai įgudę valdyti šiuos lėktuvus, o jų kapitonai nežino, kaip nuleisti inkarą, atsižvelgiant į viską, ką jie sukuria jūros dugne“, – komentuoja jis.
Trumpas atskleidė apie ką kalbės su Zelenskiu: jie nori pradėti puolimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, komentuodamas būsimą susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė, kad Ukraina nori pereiti į puolimą. Apie tai jis kalbėjo komentuodamas žiniasklaidai Baltuosiuose rūmuose, rašo UNIAN.
„Mes su juo kalbėsime apie karą. Ir mes kalbėsime apie tai, kad, kaip suprantu, jie nori pereiti į puolimą. Aš priimsiu sprendimą šiuo klausimu. Bet jie nori pereiti į puolimą – jūs tai žinote. Ir mums teks priimti sprendimą“, – sako D. Trumpas.
V. Zelenskis ir D. Trumpas turėtų susitikti penktadienį.
D. Trumpas taip pat paragino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nustoti žudyti ukrainiečius ir rusus. Anot jo, Rusija karo metu prarado 1,5 milijono žmonių, daugiausia karių.
„Jie turėjo laimėti šį karą per pirmąją savaitę, o dabar jis tęsiasi jau ketvirtus metus“, – pridūrė D. Trumpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Taip pat geriausiai Ukrainą palaikantis komentatorius bus apdovanotas piniginiu prizu.
Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną, kur rytoj susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, rašo „Sky News“.
Jis sako, kad Ukraina „tikisi, kad impulsas, kuris padėjo užbaigti terorą Artimuosiuose Rytuose, padės užbaigti karą su Rusija“.
Kalbėdamas po to, kai Trumpas patvirtino, kad greitu metu susitiks su Vladimiru Putinu Budapešte, Zelenskyis sako, kad „stiprybės ir teisingumo kalba neišvengiamai veiks prieš Rusiją“.
Jis taip pat užsiminė, kad Rusija „skuba atnaujinti dialogą tik išgirdusi apie „Tomahawk“ raketas“ – tai nuoroda į artėjantį Vašingtono sprendimą, ar suteikti Kyjivui prieigą prie tolimojo nuotolio raketų, ar ne.