Verslas

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (NTVA) prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad šiemet ženkliai sumažėjo paskutinės minutės kelionių. Jos teigimu, kelionių organizatoriai, planuodami 2025 metų vasaros sezoną, žadėjo kur kas didesnį skrydžių skaičių, tačiau vėliau jis buvo sumažintas.

 Lietuva dalyvaus trečiajame maždaug 150 mln. eurų dydžio Baltijos inovacijų fonde (BIF3) – jos steigimo sutartį Baltijos šalys šiuo metu derina kartu su Europos investicijų fondu (EIF). Tikimasi, kad į Lietuvos įmones fondas investuos ne mažiau kaip 100 mln. eurų – dukart daugiau už šalies įnašą, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skirianti fondui 50 mln. eurų – dukart daugiau nei ankstesniais metais.     Planuojama, kad EIF į fondą investuos iki 75 mln.

Radviliškio rajone veikianti Švedijos kapitalo baldų komponentų gamintoja „Benglita“ numato atleisti 14 darbuotojų. Šiuo metu įmonėje dirba 65 darbuotojai.  Apie tai įmonė pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS sakė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, visi įspėti darbuotojai yra gamybos darbininkai, jie bus atleisti šalių susitarimu. Registrų centro duomenimis, konsoliduotos grupės, kuriai dar priklauso bendrovė „Baldlitas“, pajamos pernai mažėjo 19,8 proc. iki 8,7 mln.

 „Litgrid“ šiaurės Lietuvoje įjungė Mūšos skirstyklą bei 3,4 kilometrų naujų perdavimo linijų, skirtų tranzitui su Latvija. Nauji pajėgumai sustiprins šio regiono elektros perdavimo tinklą, antradienį pranešė operatorė. Pasak „Litgrid“, 330 kilovoltų (kV) įtampos skirstykla Joniškio rajone ir linijos Viskali–Mūša bei Mūša–Šiauliai užtikrins didesnius tarpsisteminius pralaidumus su Latvija bei padidins elektros tiekimo saugumą.

 Bankrutuojanti Kėdainių drabužių siuvimo įmonė „Saguva“ numato atleisti visus 38 darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Kaip BNS teigė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, dauguma atleidžiamųjų žmonių  – 30 – siuvėjai. Darbuotojus atleisti numatoma spalio 3-7 dienomis. Bendrovės kreditoriai rugsėjo 1 dieną nutarė pradėti jos bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Visų kreditorių reikalavimai siekia 29,2 tūkst. eurų, iš jų 24,7 tūkst.

Neseniai pasibaigęs Europos vyrų krepšinio čempionatas dar kartą parodė – šis sportas pagrįstai lyginamas su antrąja Lietuvos religija. 7 iš 10 šalies gyventojų žiūrėjo bent vienas turnyro rungtynes. Tūkstančiai sirgalių jas ne tik stebėjo per televizorių ar kompiuterį, bet ir aktyviai komentavo socialiniuose tinkluose. Tai rodo „Inspired UM“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministerija kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nutarė pratęsti daugiabučių namų modernizavimo kvietimą iki 2026 m. balandžio 1 d. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu rengiama daug investicijų planų, tačiau užtrunka, kol jie patikslinami, kol bendruomenė randa bendrą sutarimą. Turės daugiau laiko įsigilinti Renovacijos kvietimas pratęstas atsižvelgiant į itin didelį parengtų investicinių planų skaičių ir augantį gyventojų susidomėjimą.

Vieną didžiausių Lietuvoje degalinių tinklų valdanti įmonė „Viada LT“ yra atsakinga už paslėptą kaitinamojo tabako reklamą vienoje degalinių, todėl už ją buvo nubausta teisėtai, galutinai nusprendė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugsėjo 17 dieną netenkino „Viados“ prašymo panaikinti 2023-ųjų gruodžio Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) sprendimą ir įmonei skirtą baudą dėl užslėptos kaitinamojo tabako gaminių reklamos.

Kinijos automobilių rinka, ypač elektromobilių segmentas, demonstruoja įspūdingą augimą, tačiau vienam iš Vokietijos pramonės flagmanų tai menka paguoda. „Mercedes-Benz“ susiduria su rimtais iššūkiais savo svarbiausioje rinkoje: per antrąjį 2025 m. ketvirtį pardavimai čia krito 19 proc. Pagrindinė problema – markė nesugeba įsitvirtinti sparčiausiai augančiame elektromobilių segmente. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Ilgesnis gyvenimas leidžia daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis, pasimėgauti kasdieniais džiaugsmais ar sužinoti ką nors naujo. Kita vertus, lietuviams ilgiau gyvenant, mėnesinės jų pajamos gali ir sumažėti. Bent jau tiems gyventojams, kurie kaupia pensiją II pakopos fonduose ir juos sukaups pakankamai, kad nusipirktų vadinamąjį pensijų anuitetą. T.y. tam tikrą priedą prie įprastinės pensijos. Seimas neseniai pakeitė Pensijų kaupimo įstatymą.

Nors dokumentų pametimas dažnai atrodo kaip atsitiktinė smulkmena, realybė kiek kitokia. Vien per 2025 m. sausio–rugpjūčio mėnesius dėl pamesto, pavogto ar sugadinto transporto priemonės registracijos liudijimo į „Regitrą“ kreipėsi net 14 947 asmenys. Pernai tokių atvejų per 12 mėnesių fiksuota 19871. Tai rodo, kad prarasti ar kitaip netekti šio dokumento pasitaiko kur kas dažniau, nei galima būtų manyti.

Nesvarbu ar gyvenate nuosavame name, ar daugiabutyje, su kaimynais neišvengiamai tenka susidurti kiekvieną dieną. Nepaisant to, kad dažniausiai kaimynų santykiai apsiriboja pasisveikinimu laiptinėje ar kieme, neretai pasitaiko ir tokių istorijų, kai kyla konfliktai ar nesutarimai, kurie tampa rimtu išbandymu kantrybei.  Nepaisant to, kad vieni kaimynai gali būti geri bičiuliai, padedantys kasdienėse situacijose, kiti tampa tikru galvos skausmu.

Prekybos ir pramogų centrų vystymo bei valdymo bendrovė „Akropolis Group“ pirmadienį pasirašė kredito sutartį su „Swedbank“ dėl 110 mln. eurų kredito, kuris kartu su bendrovės nuosavomis lėšomis bus naudojamos įsigyti 100 proc. bendrovės „Galio Group“ akcijų. Apie tai „Akropolis Group“ pranešė per Vilniaus „Nasdaq“ biržą. Pranešime rašoma, kad suteiktas kreditas sudarys kiek mažiau nei pusę sandorio kainos.

Baltieji rūmai pirmadienį pranešė, kad technologijų milžinė „Oracle“ ruošiasi perkvalifikuoti ir užtikrinti JAV versijos „TikTok“ algoritmo saugumą pagal susitarimą dėl Kinijos valdomos programėlės veiklos Amerikoje pardavimo. Susitarime numatyta, kad į JAV bendros įmonės sistemą bus įkelta „TikTok“ turinio rekomendavimo algoritmo kopija, žurnalistams sakė aukštas pareigas einantis Baltųjų rūmų pareigūnas.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo steigti specialų gynybos fondą, į kurį gyventojai galėtų investuoti iš pensijų fondų atsiimtas lėšas. Anot jos, sukūrus tokį investicijų įrankį būtų sušvelninamas ekonominis svyravimas ir didinamas krašto apsaugos finansavimas.

JAV farmacijos milžinė „Pfizer“ įsigis vaistų nuo nutukimo ir širdies ligų gamintoją „Metsera“ už 4,9 mlrd. JAV dolerių (4,17 mlrd. eurų), pirmadienį pranešė abi bendrovės. Šiuo sandoriu „Pfizer“ siekia išplėsti savo produktų asortimentą ir įžengti į milžinišką bei toliau augančią vaistų nuo nutukimo rinką.

Vis dažniau įvykstant tragiškoms avarijoms, kyla vis daugiau klausimų dėl eismo saugumo – ar visi vairuotojai iš tiesų pajėgūs sėsti prie vairo? Kiekviena tokia nelaimė nepalieka abejingų ir verčia svarstyti, nuo kokio amžiaus ar sveikatos būklės vairuoti jau nebereikėtų.

Perspektyva, kad palūkanų normos JAV toliau mažės, iki rekordinio lygio kilstelėjo aukso kainą. Pirmadienį Londono biržoje Trojos uncija (apie 31,1 gramo) kainavo 3 tūkst. 719,95 JAV dolerio – ir tai yra naujas rekordas. Lyginant su penktadieniu, taurusis metalas pabrango maždaug 34 doleriais. Kaina buvo rekordinė ir skaičiuojant eurais – 3 tūkst. 166,98 euro. Mėnesio viduryje JAV Centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą ir užsiminė, kad palūkanos iki metų pabaigos mažės dar du kartus.

Bankai, kredito unijos ir kitos mokėjimo įstaigos nuo spalio 9 dienos prieš pervesdami lėšas privalės tikrinti, ar gyventojai bei įmonės lėšas perveda tikrajam sąskaitos savininkui.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pasirašė trejų metų bendradarbiavimo sutartį su atsinaujinančių energijos išteklių kilmės garantijų registro paslaugų teikėja „Grexel Systems Oy“. Skelbiama, kad naujasis registras pradeda veikti rugsėjo 22 dieną.

Pastarąją savaitę, daugiausia dėl išaugusios vėjo elektrinių generacijos, didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 44 proc. Sekmadienį taip pat buvo fiksuota viena mažiausių elektros kainų šiemet – 5,34 Eur/MWh. Pasak Lietuvos energetikos agentūros (LEA), mažesnės kainos buvo fiksuotos tik tris birželio dienas ir vieną rugpjūčio dieną. Agentūros duomenimis, didmeninė elektros kaina Lietuvoje dėl regione išaugusios vėjo elektrinių generacijos rugsėjo 15–21 dienomis sumažėjo 44 proc.

Pirmadienį minint Tarptautinę dieną be automobilio, sostinėje kursuojantis viešasis transportas miesto gyventojus ir svečius veš nemokamai. Kaip pranešė savivaldybės įmonė „Judu“, šią dieną keliauti nemokamai bus galima visais sostinės autobusais, troleibusais bei elektriniais laivais. „Darnus judėjimas – tai daugiau nei kelionės būdas. Tai sąmoningas pasirinkimas, kuriuo kiekvienas prisidedame prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos.

Latvija rengiasi vieniems metams – nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30-osios – sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą duonai, pienui, kiaušiniams ir šviežiai paukštienai. Šiems produktams bus taikomas 12 proc. PVM tarifas, vietoj standartinio 21 proc. tarifo. Sumažinus PVM pagrindiniams maisto produktams, biudžeto pajamos 2026 metais sumažės 15 mln. eurų, o 2027 metais – 16,4 mln.

Kitąmet pensijos gali augti daugiau nei dešimtadaliu – tokią iniciatyvą pristatė prezidentas Gitanas Nausėda. Po pateikimo Seime tam pritarta, laukia svarstymo ir priėmimo stadijos. Anot buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų maždaug 20 eurų.

Tris dienas smukusios naftos kainos dėl geopolitinės įtampos Europoje ir naujų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai perspektyvos pirmadienį patraukė aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pirmadienio ryte ūgtelėjo 0,59 proc. iki 67 JAV dolerių už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,6 proc. iki 62,7 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

 Lietuvoje veikianti termovizorinius optinius prietaisus kurianti aukštųjų technologijų grupė „Yukon Group“ galutinai likvidavo Rusijos įmonę „Mezon-A“, pirmadienį pranešė bendrovė.  Jos teigimu, nuo 2022 metų Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios grupė sustabdė Rusijoje veikusios bendrovės veiklą ir nutarė ją likviduoti. „Dabar šis prieš trejus metus prasidėjęs pasitraukimo procesas užbaigtas ir teisiniu požiūriu“, – teigiama pranešime.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupės“  žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ Latvijoje pradėjo 72,5 megavatų (MW) galios antrojo Stelpės saulės parko komercinę veiklą. Pasak bendrovės, elektrinė įrengta Bauskės savivaldybėje esančiame 85 hektarų plote ir yra sudaryta iš 121 tūkstančio saulės modulių.  Investicijos į šį projektą, įskaitant įsigijimo kainą ir statybų išlaidas, turėtų siekti iki 54 mln. eurų.

Gaminantiems vartotojams, norintiems įsirengti elektros kaupiklius namuose, bus skiriama dar 7,6 mln. eurų parama, pirmadienį pranešė Energetikos ministerija. Pasak laikinojo ministro Žygimanto Vaičiūno, skirti papildomą finansavimą nuspręsta dėl didelio gyventojų aktyvumo anksčiau prašant šios paramos. „Gyventojų susidomėjimas kaupimo įrenginiais rodo, kad tai yra vienas svarbiausių žingsnių stiprinant savo energetinį savarankiškumą.

Prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos žinomo verslininko Ivano Paleičiko iš dalies valdomoje nuostolingoje Trakų rajono vaivorykštinių upėtakių auginimo bendrovėje „FishNet“. „Ikiteisminis tyrimas pradėtas balandžio mėnesį (...) gavus informacijos apie galimas nusikalstamas veikas“, – komentare BNS teigė tyrimui vadovaujanti Šiaulių apygardos prokuratūra.

Europos elektromobilių rinkoje, kurioje dar visai neseniai karaliavo „Tesla“, išgyvena esminę transformaciją. Pirmosios 2025 metų pusės pardavimų duomenys rodo aiškią tendenciją: tradiciniai Europos gamintojai, vedami įspūdingai atsigavusios „Volkswagen“ grupės, atsikovojo prarastas pozicijas, o „Tesla“ ir dauguma Kinijos prekių ženklų praranda pagreitį. Dar 2023-iaisiais „Tesla Model Y“ tapo pirmuoju elektromobiliu, užėmusiu perkamiausio automobilio sostą Europoje.

Kitąmet laukiantys pensijų kaupimo pokyčiai ir toliau kelia nemažai diskusijų. Specialistai pabrėžia, kad permainos turės neišvengiamų pasekmių. Vieni kalba apie tai, kad gyventojai gaus daugiau pasirinkimo laisvės ir galės patys nuspręsti, kaip panaudoti savo pinigus, kiti atkreipia dėmesį, kad ši „laisvė“ iš tikrųjų gali reikšti mažesnes pensijas ateityje ir dar didesnę finansinę riziką.

Lietuvoje sutrikusią judėjimo funkciją turintiems asmenims mokamos lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, nors būtų geriau, kad visi būtume sveiki ir to nereikėtų. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga primena, kad negalią turintiems asmenims automobilio įsigijimo kompensacija nuo šių metų siekia 4480 eurų. O štai norintiems savo automobilį techniškai pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, kompensacijos dydis nuo šių metų siekia iki 8960 eurų.

Bet kurio namo fasadą galima vadinti jo šeimininko vizitine kortele. Stilius, spalvos, akcentai, medžiagos – tai šeimininko išraiškos būdas, jo finansinio statuso rodiklis, ir požiūris į gyvenimą. Per kelis pastaruosius dešimtmečius fasadai Lietuvos statybose pasikeitė iš esmės.  „Statybų gido“ tinklalaidės epizode nuspręsta panagrinėti, kokie fasadų apdailos sprendimai dabar statybose yra dažniausi, kuo jie vieni nuo kitų skiriasi, kokios jų stipriosios ir silpnosios pusės.

Dėl pastebėtų deformacinio pjūvio pažeidimų Česlovo Radzinausko tilte, magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai nuo pirmadienio įvedami trumpalaikiai eismo ribojimai, praneša bendrovė „Via Lietuva“. „Via Lietuva“ informuoja eismo dalyvius, kad dėl pastebėtų deformacinio pjūvio pažeidimų Česlovo Radzinausko tilte, esančiame magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (5,34 km), nuo pirmadienio planuojami trumpalaikiai eismo ribojimai kryptimi nuo Marijampolės link Kauno“...

Valstybės nuolat susiduria su iššūkiu – kaip subalansuoti biudžetą ir rasti papildomų lėšų viešosioms paslaugoms, socialinėms išmokoms ar skoloms padengti. Ekonomikai svyruojant, o išlaidoms augant, valdžios dažnai ieško naujų šaltinių pajamoms padidinti. Dažniausiai tokių paieškų rezultatas – nauji ar pakoreguoti mokesčiai. Vienos šalys renkasi didinti pridėtinės vertės mokestį, kitos – apmokestina turtą, kapitalą ar siekia didesnio indėlio iš turtingiausių gyventojų.

Paskirtojo žemės ūkio ministro Andriaus Palionio manymu, jei Seimas nuspręstų atidėti 2027 m. įsigaliosiantį kailinių žvėrelių ūkių draudimą, tai galėtų būti nesąžininga jau fermas uždariusių verslininkų atžvilgiu. Anot jo, reiktų galvoti ne apie įsigaliosiančio draudimo atidėjimą, o apie deramų kompensacijų verslui užtikrinimą.

Lietuvos laukia kainų šokas ir ekonominės pagirios – tokias niūrias prognozes piešia ekonomistai. Ruošdamiesi kitąmet numatytoms antrosios pensijų pakopos pinigų dalyboms, ekspertai perspėja apie besipučiantį vartojimo ir kainų burbulą, kuris neišvengiamai sprogs po trejų metų.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Dėl antrosios pensijų pakopos reformos valdžią kritikuojantys ekonomistai ragina ruoštis tam, kas nutiks po jos.

Prasidėjus karui Ukrainoje, geopolitinis neapibrėžtumas paveikė ir jūrinio susisiekimo sektorių – sudėtinga situacija tarptautinėje rinkoje įtakos turėjo ir investicijoms bei krovos srautams, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Vis dažniau galima išgirsti, kad lietuviai turi arba planuoja turėti banko sąskaitą užsienyje. Vieniems tai atrodo kaip patogus finansinis sprendimas, suteikiantis daugiau saugumo ar lankstumo, kiti tokį žingsnį vertina skeptiškai, įžvelgdami galimus piktnaudžiavimo atvejus. Vis dėlto duomenys rodo, kad tūkstančiai lietuvių jau yra atidarę sąskaitas įvairiose šalyse, o jose laikomos nemažos sumos pinigų.

Porsche“ reaguodama į mažesnę, nei tikėtasi, prabangių elektromobilių paklausą, bendrovė pranešė atidedanti kai kuriuos elektrinius projektus ir pratęsianti populiarių modelių su vidaus degimo varikliais gamybą. Šis skaudus, bet pragmatiškas sprendimas bendrovei trumpuoju laikotarpiu kainuos milijardus. „Porsche“ kartu buvo priversta drastiškai sumažinti savo 2025 metų pelno prognozes. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Lietuvoje iš politikų lūpų jau ne pirmąjį kartą skamba pasiūlymai trumpinti darbo dienų savaitę. Tačiau ekonomistai tokias idėjas vertina neigiamai ir sako, kad tokios kalbos liūdina. Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias. Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.

Aplinkos ministerija parengė pataisas, numatančias skirti 16,8 mln. eurų plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtrai. Anot jos, parama galės pasinaudoti atliekų tvarkytojai, norintys sukurti arba atnaujinti plastiko atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo įrangą. Vienam pareiškėjui planuojama skirti iki 6 mln. eurų paramą. Projekto veiklos turės būti įgyvendintos iki 2028 metų lapkričio pabaigos.

Kalendorinis rugsėjis į miestų gatves sugrąžino ir spūstis. Tiesa, retas susimąsto, kad kartais žalias šviesoforo signalas gali neužsidegti ir dėl pačių vairuotojų daromos klaidos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič komentavo, kad sostinėje, kaip ir daugelyje kitų didmiesčių, spūsčių problema yra pastebima. „Transporto priemonių kiekis miesto gatvėse didėja.

Valstybinių numerio ženklų esminė paskirtis yra užtikrinti, kad transporto priemonės būtų lengvai atpažįstamos eisme. Tačiau daliai vairuotojų tai ne tik lentelės automobilio priekyje ir gale. Tokiose šalyse, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai, valstybiniai numeriai yra statuso simbolis. Svetur neretai nutinka ir taip, kad numerio ženklai būna brangesni net už patį automobilį. 2023 m. balandžio mėn.

Nusprendę kitąmet padidinti pajamų mokesčius gyventojams, pabranginti centrinį šildymą ir pakeisti nekilnojamojo turto mokestį, dabar valdantieji jau grasina didesniais mokesčiais ir bankams. Tariasi, ką apmokestinti – bankų pelną ar taip pat bankams pelną nešančius gyventojų indėlius. Valdantieji taip pat tariasi kitąmet padvigubinti konservatorių sumažintą pirkimo grynaisiais pinigais ribą ir kaip įsteigti valstybinį banką, kuris atimtų dalį rinkos iš komercinių bankų.

Nuo kitų metų įsigalios ne vienas mokestinis pakeitimas. Vienas jų nukreiptas į saldintus nealkoholinius gėrimus. Ekonomistai pripažįsta, kad mokestinė našta galiausiai nuguls ant pirkėjų pečių. O tuo metu rinkos dalyviai lieja pyktį – esą dėl naujų pakeitimų laukia chaosas. Neseniai Seimas priėmė Akcizų įstatymo pakeitimus. Jais įtvirtinta nauja tvarka, kad nuo kitų metų visi nealkoholiniai saldinti gėrimai būtų apmokestinami akcizais.

Jau ilgokai kuriame vadinamąją gerovės valstybę, bet kuo toliau kuriame, tuo daugiau laužoma iečių dėl jos principų, teigia TV3 Žinių „Dienos komentaro“ vedėjas, žurnalistas Vladimiras Laučius. Apie atlyginimų augimą, Lietuvos regionus, keturių dienų darbo savaitę ir ar žmonėms reikia ilgesnių atostogų, žurnalistas diskutavo kartu su ekonomistu Romu Lazutka.

Kitąmet įsigalios nauji pakeitimai dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifų. Jie palies ir visus su individualia veikla dirbančius darbuotojus. Ekspertai sako, kad nauji pokyčiai įneš sumaišties, o ar į biudžetą bus įnešama dar daugiau pinigų – neaišku. Seimas dar birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc. Naujoji tvarka neabejotinai palies ir iš individualios veiklos pajamas gaunančius gyventojus.

Dėl pavasario šalnų, o vėliau ir liūčių, šiemet obuolių derlius kaip niekad mažas ir skurdus. Todėl ūkininkai ir prekybininkai nesivaržo už obuolius reikalauti net 50 proc. didesnės kainos nei pernai. Pirkėjai vietoj obuolių jau dairosi į bananus ir persikus. Šiemet brangūs ne tik obuoliai – ypač išaugo lietuviškų pomidorų, kopūstų ir bulvių kainos. Pomidorai, palyginti su pernai, pabrango pusantro karto, kopūstai ir supakuotos bulvės – trečdaliu.