Automobilių kultūra

Automobilių pramonėje Europos rinka pelnytai laikoma savotišku brandos egzaminu. Tai viena konkurencingiausių ir sudėtingiausių vietų pasaulyje, kurioje globalios ambicijos dažnai sudūžta į itin specifinių reikalavimų sieną.

Italijoje veikiančios specializuotos automobilių dizaino dirbtuvės ne vieną dešimtmetį puošė pasaulines automobilių parodas išskirtiniais konceptais. Vienas tokių – 1982 metais „Italdesign“ pristatytas modelis „Orca“. Iš pirmo žvilgsnio, automobilis atrodė kaip įprastas penkiaduris hečbekas, tačiau šios koncepcijos esmė buvo rasti tuo metu sunkiai pasiekiamą derinį: sujungti didelę vidinę erdvę su itin pažangia aerodinamika.

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje išlieka itin aktyvi, tačiau kartu ji slepia ir tamsiąją pusę – pasikartojančias istorijas apie nuslėptus defektus, suklastotas ridas ar net neaiškią automobilio kilmę. Pirkėjai, susidūrę su tokia apgaule, dažnai jaučiasi bejėgiai, o kelias į teisybę yra itin sudėtingas. Pirkėjai, įsigiję automobilį su paslėptais defektais, dažnai jaučiasi tapę sukčių aukomis ir nedelsdami kreipiasi į policiją.

Metinis automobilių įteikimas elitinių futbolo klubų žaidėjams visada buvo daugiau nei tik formalumas. Tai – svarbus rinkodaros ritualas. Anksčiau stebėdavome, kaip žvaigždės, demonstruodamos savo (tiesa, gana nuspėjamą) skonį, rikiuodavosi prie galingiausių modelių. Tačiau laikai keičiasi, o kartu su jais – ir šių partnerysčių esmė. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje. Ši tradicija turėjo aiškią ir galingą rinkodaros logiką.

Automobiliai sukurti važiuoti. Tai, regis, aksioma, kuria neabejojama. Vis dėlto kartais pasitaiko išimčių – egzempliorių, kurie peržengia transporto priemonės apibrėžimą ir tampa laiko kapsule, tobulu savo epochos paminklu. Būtent toks likimas ištiko šį 1982-ųjų „Mercedes-Benz 500SL“. Šis automobilis – R107 kartos atstovas. Tikras senojo automobilių gamybos testamento atspindys, serijinėje gamyboje išbuvęs nuo 1971-ųjų iki pat 1989-ųjų.

Projekto „1000 pasaulio stebuklų“ keliautojai, tęsdami savo odisėją po Balkanus, pasiekė Juodkalniją – šalį, kurią vieni vadina gražiausiu pusiasalio perlu, o kiti keiksnoja dėl sunkiai suvokiamos vairavimo kultūros. Ir, panašu, teisūs yra abi pusės. Tai kraštas, kurio gamtos grožis gniaužia kvapą, tačiau vietinių elgesys kelyje priverčia gniaužti vairą.

Sutaupyti nori daugelis žmonių, ir vairuotojai čia – jokia išimtis. Žinoma, nekalbu apie benzingalvius, vairuojančius griausmingais aštuonių cilindrų varikliais apginkluotus modelius. Tačiau didžioji dauguma vairuotojų tiesiog nori kasdien saugiai patekti iš taško A į tašką B ir tam išleisti kuo mažiau pinigų. O dar geriau – kai tai pavyksta padaryti be didesnių pastangų. Tik kaip? Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Automobilių dizaino studija „Pininfarina“ pasaulyje išgarsėjo dėl ilgametės partnerystės su „Ferrari“, tačiau legendiniai italų dizaineriai savo talentą dovanojo kur kas platesniam gamintojų ratui. Ne kartą ant bankroto slenksčio balansavusi įmonė bendradarbiavo su įvairiausiomis markėmis, o kai kurie patys įspūdingiausi kūriniai, ironiška, „Ferrari“ vadovybės buvo atmesti arba skirti kitiems.

Kasdienės spūstys Kauno gatvėse – skaudi realybė daugeliui miestiečių. Tačiau šiuo metu visas vairuotojų pyktis ir nekantrumas sutelktas į vieną tašką – Milikonių kalną. Jau kurį laiką besitęsianti šios gyvybiškai svarbios arterijos, jungiančios centrą su tankiai apgyvendintu Šilainių mikrorajonu, rekonstrukcija kelia ne tik kasdienius nepatogumus, bet ir nerimą dėl ateities.

Kinijos technologijų milžinės „Xiaomi“ ambicingas žingsnis į automobilių rinką aptemdytas dar viena tragedija. Pirmadienio naktį Čengdu mieste po avarijos užsiliepsnojus „Xiaomi SU7“ sedanui, žuvo jo 31 metų vairuotojas. Aplinkiniai desperatiškai bandė išgelbėti vyrą, tačiau jiems nepavyko atidaryti automobilio durelių ar išdaužti lango. Šis incidentas, jau antras panašus per kelis mėnesius, kelia rimtų klausimų dėl „Xiaomi“ automobilių saugumo sistemų patikimumo kritinėse situacijose.

Kiekvieną rudenį dešimties narių „Lietuvos metų automobilio“ komisija priima sprendimus, kurie nulemia prestižiškiausio titulo likimą. Tarp ilgamečių šios komisijos narių, mačiusių kone visą konkurso raidą nuo pat pirmųjų dienų – Renaldas Gabartas. Ką reiškia matyti automobilių evoliuciją beveik tris dešimtmečius? Būtent ši patirtis suteikia R. Gabarto įžvalgoms svorio.

Žinoma moteris, dviejų vaikų mama, atlikėja ir nuomonės formuotoja Gabrielė Grygolaitytė-Vasha TV3 laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ prabils apie patirtį, kuri daugelį nupurto – vairavimo egzaminą „Regitroje“. Nors pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, laidoje atlikėja užtikrintai sakys, jog keliuose jaučiasi tvirtai ir paaiškins, kodėl pyptelėti kitiems – kartais neišvengiama.

Jei negali padėti saviškiams laimėti, visada gali pakišti koją varžovams. Būtent tokia, atrodytų, absurdiška logika vis dažniau vadovaujamasi kovoje dėl automobilių pramonės ateities. Kadangi elektromobiliai vidaus degimo varikliams pralaimi nuvažiuojamo atstumo ir „įkrovimo“ greičio srityse, „žaliųjų idėjų“ šalininkai pasiūlė naują, radikalų sprendimą. Jie siūlo dirbtinai sulėtinti degalų pylimo greitį degalinėse.

Automobilių ridos klastojimas – sena kaip ir pats automobilis praktika, dažniausiai asocijuojasi su nesąžiningais perpardavinėtojais, siekiančiais dirbtinai padidinti automobilio vertę. Tačiau kas nutiktų, jei žaidimo taisyklės būtų apverstos aukštyn kojomis, o sukčiumi taptų ne pardavėjas, o pats klientas? Būtent toks, atrodytų, tobulai suplanuotas, bet apmaudžiai žlugęs bandymas apgauti automobilių saloną, neseniai buvo demaskuotas, rašo portalas „Currently.

Daugiau nei metus nuo teisingumo besislapsčiusio ir iš Didžiosios Britanijos policijos atvirai socialiniuose tinkluose tyčiojusios „TikTok“ žvaigždės drama pasiekė atomazgą. Praėjusį penktadienį, grįžęs į Jungtinę Karalystę, buvo suimtas Harrisonas Sullivanas, internete geriau žinomas kaip HSTikkyTokky, pranešė BBC.

Rudenį Lietuvos kelius apgaubus rūkui, vairuotojai pasidalina į dvi stovyklas. Į tuos, kurie priešrūkinių žibintų nenaudoja net ir esant pieno tirštumo miglai, ir tie, kurie be gailesčio jais degina akis kitiems vairuotojams, nors rūkas seniai išsisklaidęs. Tiesa, kaip įprasta, yra kažkur per vidurį, tačiau norint ją rasti, reikia ne aklai laikytis įstatymo raidės, o vadovautis paprasčiausiu sveiku protu.

Atrodytų, tai buvo tobula slėptuvė – specialiai sukonstruota ertmė variklio skyriuje, nepastebima net ir įgudusiai akiai. Tačiau Ukrainos muitininkams Porubnės-Sireto pasienio punkte su Rumunija pavyko demaskuoti vieną įžūliausių pastarojo meto kontrabandos bandymų. Sename „Mercedes-Benz“ automobilyje jie aptiko beveik milijoną JAV dolerių grynaisiais. Automobilių kontrabandininkų pasaulyje egzistuoja klasikiniai apgaulės triukai.

Artėjant žiemai ir planuojant keliones automobiliu po Europą, svarbu atsiminti – tai, kas priimtina Lietuvoje, kaimyninėje šalyje gali užtraukti didžiulę baudą. Žieminių padangų taisyklės skirtingose Europos valstybėse skiriasi kardinaliai. Vienur jos privalomos griežtai nustatytomis datomis, kitur – tik esant žiemiškoms sąlygoms, kurias dažnai interpretuoja pats policijos pareigūnas.

32 700 kilometrų per 20 parų. Tai reiškia, kad kiekvieną dieną, tris savaites be pertraukos, jis turėjo įveikti daugiau nei 1600 kilometrų. Būtent tokį, sunkiai protu suvokiamą, ištvermės žygį motociklu atliko keliautojas Aidas Bubinas, taip pasiekdamas naują Lietuvos rekordą ir geriausią šalies rezultatą pasaulinėje „Geležinio užpakalio“ asociacijoje. „Geležinis užpakalis“ (angl.

Įsivaizduokite, kad galite grįžti laiku atgal ir užeiti į 1974-aisiais veikusį „Toyota“ automobilių saloną. Tai ne muziejus ir ne kino filmo dekoracija. Tokia vieta iš tiesų egzistuoja Kipro sostinėje Nikozijoje, tačiau patekti į ją beveik neįmanoma. Tai – automobilių Pripetė, laiko kapsulė, kurioje visiškai nauji, pirkėjų taip ir nesulaukę automobiliai stovi jau 51 metus. Šią neįtikėtiną istoriją pasauliui atskleidė olandų fotografas, kuriam pavyko gauti leidimą patekti į uždraustą zoną.

Kadaise aukštesnės klasės automobilių gamintojai negamino mažų hečbekų, o masėms skirtų automobilių kūrėjai nedrįsdavo mesti pirštinės „Audi“, BMW ar netgi „Mercedes-Benz“. Tačiau būtent tokios ambicijos ir inžinerinės drąsos simboliu tapo 1989 metais debiutavęs „Citroën XM“ – automobilis, kurio komfortui prilygti negalėjo beveik niekas.

Automobilių restauravimo ir modernizavimo specialistai „Gunther Werks“ vėl sudrebino „Porsche“ entuziastų pasaulį. Prestižinėje Monterėjaus automobilių savaitėje jie pristatė ne vieną, o du naujus šedevrus. Pirmasis – tai duoklė vienam rečiausių ir geidžiamiausių visų laikų „Porsche“ modelių, 964 kartos „Flachbau“ (liet. „plokščia nosis“). Šis modelis įgavo modernų pavidalą ir daugiau nei 1000 arklio galių.

Jeigu bent kartą keliavote į Austriją, puikiai žinote, kad norint naudotis gana gerai išplėtotu greitkelių tinklu, iš pradžių reikia įsigyti ant priekinio stiklo klijuojamą lipduką-vinjetę. Vis dėlto, nuo šiol teks pratintis prie naujos sistemos. Austrijos greitkelių valdytoja ASFINAG oficialiai patvirtino, kad nuo 2027 metų vasario 1 dienos klijuojamų vinječių bus visiškai atsisakyta, o sistema taps skaitmeninė. 2026-ieji bus paskutiniai metai, kai dar bus galima įsigyti klasikinį lipduką.

Į Lietuvos rinką veržiantis naujiems automobilių gamintojams iš Kinijos, vairuotojai viliojami ilga garantija, gausia komforto įranga ir patrauklia kaina. Tačiau draudikai perspėja, kad vairuotojai turėtų įvertinti ne tik tai.  Šiuo metu Lietuvoje oficialiai galima įsigyti kelių kiniškų markių automobilius. Tarp jų – BYD, Great Wall Motors, Lynk & Co, MG ir Xpeng, tačiau tikėtina, kad artimiausioje ateityje jų gretos išsiplės. Kaip ir norinčių juos įsigyti.

Kiekvieną rudenį automobilių entuziastų akys krypsta į vieną svarbiausių Lietuvos automobilių rinkos įvykį – „Lietuvos metų automobilio“ rinkimus. Už sudėtingo vertinimo proceso stovi dešimties narių komisija, o tarp jų – ir vienas iš pačio konkurso pamatinių akmenų, automobilių žurnalistas Linas Butkus. Būdamas vienas iš konkurso steigėjų, Linas Butkus į automobilių vertinimą žvelgia su išskirtine patirtimi ir aiškiai suformuluota filosofija.

Kelkraštyje stovintis policijos automobilis su mirksinčiais švyturėliais – kone kasdienis vaizdas Lietuvos keliuose. Ir tuo stebėtis nereikėtų. Vien per aštuonis šių metų mėnesius pareigūnai užfiksavo daugiau nei 340 tūkstančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dalis jų baigiasi būtent vairuotojo sustabdymu.

Prasidėjus rudens padangų keitimo sezonui, servisų ir parduotuvių laukia apgultis, o pamiškių ir pakelių – nauja senų padangų banga. Specialistai primena: netinkamoje vietoje išmestos padangos yra ne tik gamtos teršimas, bet ir garantuota, šimtus eurų siekianti bauda. Laimei, Lietuvoje veikia trys paprasti ir nemokami būdai, kaip atsikratyti senomis padangomis civilizuotai. Iš pirmo žvilgsnio, sena padanga – tik gumos gabalas.

Tas pats automobilis, du skirtingi vardai. Tai – automobilių pramonėje dažnai naudojama praktika, kurią, tikėtina, būtų galima pavadinti geriausia tinginystės išraiška. Iš tiesų, kas gali būti paprasčiau, nei paimti jau sukurtą produktą, pakeisti jo logotipą ir kelias smulkias detales, ir paleisti į rinką kaip visiškai naują modelį? Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Praverti langą, perjungti žemesnę pavarą ir paspausti akceleratorių. Jei turite sportišką ar modifikuotą automobilį, šis ritualas įvažiuojant į tunelį jums puikiai pažįstamas. Būtent šiai, tikriems benzingalviams suprantamai aistrai, duoklę atidavė garsi britų išmetimo sistemų gamintoja „Milltek“, sudariusi geriausią akustiką turinčių Europos tunelių sąrašą. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

„Volvo“ markės inžineriniu ir technologiniu flagmanu turėjęs tapti „EX90“ vis dažniau sulaukia kritikos iš žmonių, kurie skubėjo juos įsigyti. Tačiau dabar lojalus markės gerbėjas Vickenas Kanadjianas, susidūręs su nesibaigiančiais EX90 gedimais, pradėjo viešą nepasitenkinimo kampaniją – sukūrė specialią svetainę, kurioje dokumentuoja visus gedimus. Galiausiai jis padavė „Volvo“ į teismą.

Dirbtinis intelektas bei robotai – šiuo metu „ant bangos“ esančios temos. O kaip tai gali paveikti elektromobilių savininkų ateities perspektyvas? Elektromobilių technologijos sparčiai tobulėja, o kartu su elektriniu mobilumu plečiasi ir susijusios paslaugos. Dalis jų padės spręsti kasdienius vairuotojų rūpesčius, dalis – bus tiesiog malonūs „nice to have“ tipo sprendimai, iš kurių kiekvienas galės atsirinkti sau patogius ar tinkamus. Straipsnio autorius – Dainius Jakas.

Vienintelis dalykas, jungiantis automobilį su keliu – padangos. Ši sena taisyklė tampa dar svarbesnė kalbant apie elektromobilius. Nors išoriškai jos atrodo identiškai, specialiai elektromobiliams sukurtos padangos savo konstrukcija ir savybėmis fundamentaliai skiriasi. Pasirinkus netinkamas, rizikuojama ne tik greitesniu dilimu ir mažesniu nuvažiuojamu atstumu, bet ir saugumu. Elektromobiliai padangoms kelia keturis pagrindinius iššūkius, kurių neturi įprasti automobiliai.

Į Balkanų pusiasalį išsiruošę keliautojai Audrius ir Alma Sutkai verčia pirmąjį savo kelionės puslapį. Pirmoji stotelė – Bosnija ir Hercegovina. Pasak projekto „1000 Pasaulio stebuklų“ autorių, tai – neįtikėtinų kontrastų šalis: joje vis dar ryškios giluminės politinės takoskyros ir matyti karo randai, tačiau kartu ji stebina keliautojus iš Lietuvos itin mažomis kainomis ir nuoširdžiu vietinių gyventojų šiltumu.

Kadaise 300 km/val. greitis atrodė kaip nepasiekiama svajonė, o 500 arklio galių buvo išskirtinai superautomobilių teritorija. Tačiau technologijų progresas yra negailestingas ir stulbinantis. Šiandien mes gyvename eroje, kurioje 800 arklio galių riba iš mitinio skaičiaus virto nauju etalonu, privalomu bilietu į išrinktųjų klubą.

Nors orai pamažu vėsta, automobilių entuziastų varikliai dar neatšalo. Šiltajam metų laikui artėjant į pabaigą, automobilistų bendruomenė ruošiasi paskutiniam dideliam susibūrimui – spalio 12-ąją Jonavoje vyksiančiam „Lithuanian Streets“ sezono uždarymui, kuriame netrūks nei įspūdingų automobilių, nei pramogų. Aktyvus automobilių kultūros sezonas Lietuvoje skaičiuoja paskutines savaites, o tai reiškia, kad artėja metas paskutinį kartą šiemet suburti bendraminčius.

„Scania“ vardas daugeliui asocijuojasi su patikimais vilkikais ir santūriu skandinavišku dizainu. Tačiau už šio civilinio fasado slypi daugiau nei šimtmetį trunkanti partnerystė su kariuomenėmis – istorija, kuri prasidėjo nuo vieno sunkvežimio ir išaugo iki tūkstantinių užsakymų NATO šalims, įskaitant istorinę Baltijos valstybių gynybos modernizacijos sutartį. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Esame įpratę manyti, kad elektromobiliai, supaprastinus jų apibrėžimą, – tai tokios transporto priemonės, kurias reikia įkrauti elektros energija, kad jos nuvežtų mus iš taško A į tašką B. Tačiau vis daugiau elektra varomų automobilių gali tapti ir energijos donorais kitiems įrenginiams, ar net nedidelėmis energijos kaupimo stotelėmis.

162 šalys, netikra kelionių agentūra „Pravalturas“ ir dabar – išskirtinis automobilis. Vienas charizmatiškiausių Lietuvos laidų ir renginių vedėjų Vytautas Mikaitis laidoje „Gazas dugnas. Šou“ prabilo apie savo transporto priemones, kurios ne kartą sukėlė šypsenų ir nuotykių. Į studiją užsukęs Vytautas Mikaitis prisipažino – jo gyvenimas pilnas spalvų ir staigmenų. Keliautojas, vedėjas ir šmaikštuolis juokėsi, kad netikėtai atrado turintis tris automobilius, nors pats to nė nenumatė.

Nors automobilių pasaulyje vis labiau dominuoja automatinės pavarų dėžės, mechaninė pavarų dėžė tikriems entuziastams išlieka vairavimo malonumo simboliu. Tačiau tarp mechaninių pavarų dėžių gerbėjų sklando du terminai, kurie dažnai painiojami, nors neturi nieko bendro nei su šunimis, nei vienas su kitu. Tai – „dog box“ ir „dog leg“. Vienas apibūdina brutalų mechanizmą, kitas – protingą pavarų perjungimo schemą.

Dar 2016 metais Elonas Muskas pažadėjo, kad „Tesla“ automobiliai netrukus galės savarankiškai, be jokio vairuotojo įsikišimo, pervažiuoti Jungtines Valstijas. Praėjo devyneri metai, o šis pažadas vis dar neįgyvendintas. Vis dėlto, du „Tesla“ entuziastai nusprendė įrodyti, kad technologija jau yra pasiruošusi ir leidosi į kelionę. Deja, jų svajonė subliuško itin greitai ir skausmingai – avarija įvyko nuvažiavus vos 100 kilometrų.

Daugelis automobilių entuziastų puikiai pažįsta kampuotų formų, avangardišką „Citroën BX“ – vieną ryškiausių 9-ojo dešimtmečio simbolių. Tačiau retas žino, kad šio prancūzų bestselerio DNR šaknys slypi ne Prancūzijoje, o beveik pamirštame britų-turkų projekte „Reliant FW11“, kurį dar 1977 metais sukūrė legendinis dizaineris Marcello Gandini.

Daugelį metų Lietuvos automobilių rinkoje karaliavo skirtingi dyzeliniai modeliai. Atrodė, kad tai – amžinas ir nepajudinamas pasirinkimas, tačiau šiandien situacija pasikeitė neatpažįstamai. Modernūs benzininiai varikliai savo efektyvumu beveik pasivijo dyzelinius analogus. Patys dyzeliai, nors ir išlieka ilgesnių distancijų čempionais, yra vis labiau apkraunami sudėtingomis ir brangiomis taršos mažinimo sistemomis.

Viena brangiausiai kainuojančių klaidų, kurią gali padaryti naujas elektromobilio savininkas Lietuvoje – galvoti, pavyzdžiui, apie universalų nemokamą parkavimą. Nors Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, skatina perėjimą prie mažiau taršių elektromobilių, būtent kasdieninių privilegijų naudojimasis gali kelti daugiausiai painiavos.

Automobilių pasaulį pasiekė liūdna žinia. Būdamas 76-erių, rugsėjo 20-ąją, mirė legendinis japonų automobilių dizaineris Tsutomu „Tomas“ Matano. Nors per savo karjerą jis prisidėjo prie daugybės modelių, automobilių istorijoje jo vardas visų pirma bus siejamas su vienu kūriniu – „Mazda MX-5“, populiariausiu rodsteriu pasaulyje. T. Matano ir jo vadovaujama komanda devintajame dešimtmetyje sukūrė ne tik automobilį, bet ir fenomeną.

Artėjant žiemai ir padangų keitimo sezonui, Vokietijos automobilių klubas ADAC pristato didžiausio savo istorijoje žieminių padangų testo rezultatus. Šiemet bandymų metu išryškėjo akivaizdūs lyderiai, galintys užtikrinti maksimalų saugumą bet kokiomis sąlygomis. Tačiau tyrimas atskleidė ir nerimą keliančią tendenciją: beveik pusė iš 31 bandymuose testuotų padangų ADAC specialistai nerekomenduoja.  Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.

Spalio 4-ąją Vilniuje baigsis aktyvusis japoniškų automobilių sezonas. Tradiciniame „JapMeet“ susitikime, kurį organizuoja „JDM LT“ komanda, entuziastai ne tik išlydės šiltąjį metų laiką, bet ir gaus vertingų patarimų, kaip paruošti savo automobilius artėjančiai žiemai. Renginys – atviras ir nemokamas visiems.

Projekto „1000 pasaulio stebuklų“ autoriai Audrius ir Alma Sutkai vėl kelyje. Šį rudenį keliautojų duetas leidosi į kelių mėnesių kelionę po Balkanų šalis, o jų namais šios ekspedicijos metu tapo specialiai paruoštas „Land Rover Defender“ visureigis. Maršrute – Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Kosovas, Šiaurės Makedonija ir Albanija.

Per kiek daugiau nei tris dešimtmečius stebint, kaip transporto sektorius kinta, tapo akivaizdu – šiandien automobilių vertinimo kriterijai nebėra vien variklio galia, degalų arba elektros sąnaudos ar kėbulo tipas. Dabar daugybė vairuotojų įdėmiau nagrinėja įrangos sąrašą, o laikas praleistas skaitant brošiūras tik auga. Tačiau ne veltui.

Greitasis elektromobilių baterijų įkrovimas dažnai skamba kaip viliojantis gamintojų pažadas: „nuo 10 iki 80 proc. savo elektromobilį galite įkrauti vos per 20 minučių ar net mažiau“. Tačiau, išbandęs dešimtis elektromobilių, žinau vieną paprastą taisyklę – šis pažadas išpildomas tik tada, kai prie greitojo įkroviklio atvykusio elektromobilio, baterija yra tinkamos temperatūros.