Ar Lietuvoje egzistuojanti vairuotojų rengimo sistema išleidžia į gatves savarankiškam eismui pasiruošusius žmones, ar tik mechaniškai „Regitros“ egzaminą išlaikiusius vairuotojus?
Kol vairavimo instruktoriai skambina pavojaus varpais ir pirštais bado į gilumines sistemos spragas, atsakingos valstybinės institucijos problemos nemato.
Sistema orientuota ne į saugumą, o į teisių gavimą
Kasdien su jaunaisiais vairuotojais dirbantys mokytojai jaučia, kad situacija keliuose tik prastėja. Vairavimo mokytojų gildijos vadovas Mindaugas Vilkickas sako, kad dabartinė vairuotojų rengimo sistema Lietuvoje orientuota ne į saugų savarankišką vairavimą, o vien tik į egzamino išlaikymą.
„Visuomenėje susiformavo požiūris, kad „Regitra“ yra kažkokia biurokratinė kliūtis, kurios egzaminus reikia kažkaip įveikti, kad gauti teisę vairuoti. Sąmoningai norinčių išmokti, deja, nėra dauguma“, – konstatuoja M. Vilkickas.
Pasak jo, Vairavimo mokytojų gildija jau dešimtmetį rašo valdžios institucijoms, teikia siūlymus dėl vairuotojų rengimo kokybės, tačiau yra ignoruojama.
Negana to, pašnekovas teigia, kad dėl LTSA atmestino požiūrio daromi pakeitimai tik blogina kokybę, o Susisiekimo ministerija esą daugybę metų buvo tik pasyvi šių „nesąmonių“ stebėtoja.
Savarankiškas mokymasis – tiesus kelias į rizikos nesuvokimą?
Viena didžiausių problemų, kurią mato instruktoriai, yra valstybės sprendimas leisti pradedantiesiems vairuotojams B kategorijos teorijos egzaminui „Regitroje“ ruoštis savarankiškai.
Anot M. Vilkicko, šiandien per 99 proc. kandidatų į „Regitrą“ ateina pasirengę patys, o tai reiškia viena – jie nesiklauso paskaitų apie saugų eismą, o tik mechaniškai iškala atsakymus testams internete.
„Taigi, savarankiškai pasiruošusieji normaliai nieko nei išgirsta, nei žino apie greičio pasekmes, alkoholio poveikį, keleivių spaudimą, norą pasirodyti ar emocijų valdymą prie vairo. Per praktinio vairavimo pamokas fiziškai nebėra galimybių sistemingai mokiniui išaiškinti rizikų kelyje ir jo atsakomybės“, – atskleidžia Gildijos vadovas.
Paradoksalu, tačiau siekiant gauti C (sunkvežimių) ar D (autobusų) kategorijas, teorijos mokytis privaloma net ir turint didžiulę patirtį, tuo tarpu nepatyrę jaunuoliai lengvųjų automobilių taisykles gali mokytis namuose, taip praleisdami svarbiausią etapą – situacijų vertinimo ir rizikos suvokimo formavimą.
Nereikia atvažinėti valandų – reikia išmokti
Teorinės žinios – tik viena medalio pusė. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, būsimi vairuotojai vairavimo mokykloje privalo atlikti mažiausiai 30 valandų praktinio mokymo kursą.
Tačiau M. Vilkickas teigia, kad žmonės skirtingi – vieniems to galbūt ir užtenka, bet daugumai reikia kur kas daugiau.
„Sąmoningo mokymosi (o ne atvažinėjimo) valandų turi būti mažiausiai dvigubai daugiau, nei privaloma dabar. Bet kai atsakingos institucijos reikalauja, kad mokinys tik atvažinėtų privalomas valandas, tai tą ir turime. Daugeliu atvejų klientai lieka nepatenkinti tais instruktoriais, kurie linkę išreikalauti tinkamo rezultato“, – atvirauja jis.
Nors Lietuvoje yra penki specialūs autodromai, šiuo metu vairavimo mokyklos nėra įpareigotos ten mokyti jaunų vairuotojų. Tačiau, kaip pabrėžia instruktorių atstovas, problema yra net ne įgūdžiai, o suvokimas.
„Gatvės nėra lenktynių trasos, kur būtų reikalingi išimtiniai specialūs įgūdžiai, o vien technikos mokymas be supratimo, kaip saugiai vairuoti, padėtų paruošti dar daugiau vairuotojų, linkusių rizikuoti savo elgesiu kelyje ir įsivaizduojančių, kad suvaldys slystantį automobilį. Nesuvaldys...
Todėl esamoje infrastruktūroje saugiomis sąlygomis turėtų būti parodoma, kas nutinka su automobiliu, kai vairuotojas jo nebesuvaldo, ir mokoma esmių esmės – kaip vairuoti, kad į tokias situacijas apskritai nepakliūtum.
Svarbiausia yra suvokimas, kas gali įvykti, kuomet peržengiamos kritinės ribos, ir gebėjimas pagal savo turimus gebėjimus prie tų ribų net nepriartėti. Ne kažkokie specialūs gebėjimai, o gebėjimas teisingai vertinti eismo situacijas ir neįsivelti į pavojingas – štai kas svarbiausia“, – aiškina M. Vilkickas.
Paklaustas, kokių esminių klaidų daro ką tik teises gavę vairuotojai, specialistas vardina elementaraus suvokimo stoką: nesigaudymą situacijose, netinkamą greičio vertinimą, per staigų stabdymą ar netgi be priežasties lėtą važiavimą, taip sukuriant pavojų kitiems.
Be to, Vairavimo mokytojų gildijos atstovas taip pat pritaria idėjai, kad po kelių mėnesių savarankiško vairavimo jauniesiems vairuotojams turėtų būti privalomas papildomas mokymo etapas, kaip tai daroma kai kuriose Vakarų Europos šalyse.
Niekaip saugus eismas nerūpi?
„Žuvis pūva nuo galvos. Viskas prasideda nuo valstybės bei ją atstovaujančių ir valstybės vardu vienoje ar kitoje srityje veikiančių institucijų požiūrio, veikimo ar neveikimo.
Ar valstybei reikia, kad į kelius ir gatves išvažiuotų tinkamai parengti vairuotojai? Iki dabar, nuosekliai, metai po metų, pokyčiai po pokyčių, atėjo atsakymas, kad valstybei to nereikia. Nes jeigu to iš tiesų reikėtų, būtų kitas valstybės bei ją atstovaujančių institucijų požiūris ir veikimas. Deja, vis dar to nėra“, – pabrėžia vairavimo mokytojų gildijos vadovas.
Kaip vieną naujausių institucijų požiūrio pavyzdžių jis pateikia neseniai vykusį susitikimą su Susisiekimo ministerijos vadovybe: „Dar praeitą pirmadienį susitikime su Susisiekimo ministerijos vadovybe Gildija pristatė situaciją ir paprašė netvirtinti naujų Aprašų projektų, bet po trijų dienų LTSA patvirtino pačios ministerijos taip kritikuotos buvusios LTSA vadovybės idėjinius projektus, kurie savo turiniu ne tik nestiprins šio proceso, bet dar labiau ignoruoja mokymo rezultatų konkretumą.“
M. Vilkickas taip pat neslepia apmaudo matydamas ir Seimo narių iniciatyvas iš esmės keisti pagrindinį eismo saugos įstatymą.
„Pagal pateikiamus siūlymus akivaizdu, kad šiuo metu eismo sauga valstybėje rūpinasi visi, išskyrus tuos, kuriems pagal įstatymą privalu tai daryti“, – apibendrina jis.
„Regitros“ egzaminas – tik pagrindas
Pasak „Regitros“ Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto bei Tarptautinės vairuotojų egzaminavimo komisijos CIECA eksperto Roberto Litvaičio, vairavimo praktikos egzaminas tikrina tik bazinių asmens įgūdžių kompleksą.
„Praktinio egzamino išlaikymas reiškia, kad vairuotojas yra pasiekęs pakankamą kompetencijos lygį, leidžiantį jam savarankiškai dalyvauti eisme ir tobulėti praktikuojant vairavimo įgūdžius. Natūralu ir suprantama, kad pradedančiųjų įgūdžių lygis dar nėra toks pat kaip jau įgudusių vairuotojų. Būtent todėl šiai integracijai į eismą yra skirtas 2 metus trunkantis pradedančiojo vairuotojo statusas“, – aiškina R. Litvaitis.
Ekspertas pastebi, kad pradedančiajam vairuotojui dar sunku sinchroniškai stebėti aplinką ir kartu valdyti automobilį – tam reikalingas laikas. Dažniausiai egzaminuose koją pakiša netinkamas eismo vertinimas: eismo pirmenybės, greičio pasirinkimo, atstumo laikymosi klaidos.
Nors pavojaus ir rizikos suvokimas yra kritiškai svarbus, R. Litvaitis pažymi, kad patikimai tai patikrinti vis dar yra iššūkis visai Europai.
„Europos komisija atkreipė dėmesį į pavojaus suvokimo tikrinimų aktualumą, tačiau reikšmingų pakeitimų neįvedė. Dažnai šie svarstymai pakrypsta nuo vairavimo link bendrosios asmenybės brandos, raidos ypatybių bei vertybinio pamato, kuriame asmuo formavosi“, – teigia „Regitros“ atstovas.
LTSA pokyčių neplanuoja
Visai kitokį požiūrį į susidariusią situaciją demonstruoja Lietuvos transporto saugos administracija. tv3.lt portalui atsiųstame komentare tvirtinama, kad dabartinė vairuotojų rengimo sistema suteikia visus būtinus pagrindus saugiam dalyvavimui eisme.
LTSA nesutinka su teiginiu, jog mokyklos ruošia tik „Regitros“ egzaminui, ir teigia, kad pasirengimas egzaminui bei ruošimasis realiam vairavimui nėra ir neturėtų būti skirtingi dalykai.
„Egzaminas nėra skirtas patikrinti konkretaus maršruto išmokimą – jo metu vertinamas gebėjimas saugiai vairuoti, pastebėti rizikas ir priimti sprendimus. Tinkamai parengtas vairuotojas turi būti pasirengęs ir saugiai išlaikyti egzaminą, ir savarankiškai dalyvauti eisme“, – rašoma tv3.lt pateiktame LTSA atsakyme.
Nors LTSA tikina, kad reikalavimų jaunų vairuotojų rizikos valdymui griežtinti neplanuoja, nes dabartinė tvarka laikoma pakankama, pačios institucijos atsakyme matyti vienas svarbus niuansas.
„Vairuotojų mokymo kurso turinį bei konkrečią šių temų apimtį ir mokymo metodus nustato pačios vairavimo mokyklos“, – rašoma LTSA atsakyme ir kartu priduria, kad kursas privalo atitikti bendrus Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo reikalavimus.
Kitaip tariant, valstybė nustato bendrą kryptį, bet didelė dalis praktinio įgyvendinimo priklauso nuo konkrečios vairavimo mokyklos ir instruktoriaus požiūrio. Todėl kas realiai užtikrina, kad greičio, alkoholio, nuovargio, emocijų ar rizikingo elgesio temos nebūtų tik įrašytos į programą, bet iš tiesų būtų išsamiai išaiškintos būsimam vairuotojui – neaišku.
Ekstremalaus vairavimo pamokos padarytų meškos paslaugą?
Komentuodama Vairavimo mokytojų gildijos pritarimą privalomoms pamokoms autodromuose su slidžiomis dangomis, LTSA pateikia priešingą argumentą. Institucijos teigimu, remiantis tarptautine praktika, toks mokymas jauniems vairuotojams gali sukurti tik dar didesnį pavojų.
„Pavyzdžiui, Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad pernelyg didelis dėmesys automobilio valdymo įgūdžiams ekstremaliose situacijose gali sukurti perteklinį pasitikėjimą savo gebėjimais, o tai dalį jaunų vairuotojų skatina dažniau rizikuoti.
Praktika parodė, kad veiksmingiau mokyti būsimus vairuotojus išvengti situacijų, kuriose automobilis praranda stabilumą, nei ugdyti įsitikinimą, kad tokias situacijas visada galima sėkmingai suvaldyti“, – pabrėžia LTSA atstovai.
Dėl šios priežasties LTSA nenumato įvesti privalomo mokymo uždaruose poligonuose – didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas prevencijai: saugaus greičio pasirinkimui ir atstumo laikymuisi.
Vairavimo mokykla neatstos tėvų
Paklausus, ar po panašių tragiškų avarijų Lietuvoje planuojami vairuotojų rengimo programų pakeitimai, LTSA atsakė kategoriškai: šiuo metu reikalavimų keisti neplanuojama, nes dabartinė tvarka yra pakankama. Joje jau numatyta, kad mokiniai turi gebėti įvertinti alkoholio, nuovargio, greičio ir emocijų įtaką.
Institucijos vertinimu, vien griežtesni reikalavimai ar ilgesnis praktinio mokymo laikas savaime neužtikrintų saugesnio pradedančiųjų elgesio. LTSA atsakomybę už eismo kultūrą iš dalies perkelia pačiai visuomenei ir, visų pirma, šeimai.
„Vairavimo mokyklų galimybės per ribotą mokymo laiką yra objektyviai ribotos. Jos suteikia techninius automobilio valdymo įgūdžius ir KET taisyklių žinias, tačiau vertybinį pamatą – atsakomybę ir rizikos suvokimą – vaikas atsineša iš šeimos ir bendrojo ugdymo. Jei tėvai visada segasi diržą, saugiai ir atsakingai vairuoja, vaikas tai priima kaip normą. Eismo saugumo įpročiai turi būti formuojami nuo mažens, dar sėdint automobilio kėdutėje“, – teigiama institucijos atsakyme.
Ministerija deklaruoja prioritetus, bet atsakomybę permeta LTSA
Jei instruktoriai baksnoja į ydingą sistemą, „Regitra“ pripažįsta, kad išleisti vairuotojai dar tik mokosi vairuoti, o LTSA teigia, kad viskas veikia gerai, kokią poziciją užima už visą šią sistemą atsakinga Susisiekimo ministerija?
Savo atsakyme tv3.lt redakcijai ministerija nurodė: „Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad vairuotojų mokymo procese prioritetas būtų teikiamas ne formaliam testų išlaikymui, o realių rizikų kelyje valdymui. Mokymų metu svarbu ugdyti psichologinį pasirengimą bei gebėjimą identifikuoti rizikas (nuovargį, neblaivumą ar greitį) dar prieš sėdant prie vairo.“
Susisiekimo ministerija taip pat akcentavo, kad Lietuvoje jau dabar galioja viena griežtesnių Europoje pradedančiųjų vairuotojų priežiūros sistemų – 2 metų bandomasis laikotarpis, nulinė promilių tolerancija ir greičio ribojimai. Institucijos teigimu, tai „veikia kaip efektyvus saugiklis, disciplinuojantis jaunus vairuotojus.“
Paprašius patikslinti šiuos teiginius ir įvertinti instruktorių išsakytas pastabas, tv3.lt redakcija ministerijai uždavė papildomus klausimus.
Buvo prašoma įvertinti instruktorių teiginius, kad mokymo sistema labiau orientuota į egzaminų išlaikymą. Taip pat teirautasi, ar nemanoma, jog savarankiškas teorijos mokymasis gali lemti nepakankamą rizikų kelyje suvokimą, ir ar nesvarstoma grąžinti privalomo teorijos kurso. Be to, prašyta nurodyti, kokiais konkrečiais duomenimis grindžiamas dabartinės sistemos efektyvumas, bei įvertinti ministerijos atsakomybę reaguojant į sektoriaus atstovų kritiką dėl LTSA priimamų sprendimų.
Į šiuos klausimus ministerija pateikė trumpą atsakymą.
„Kaip minėjome, vairuotojų mokymo tvarką bei kokybinius reikalavimus nustato ir reguliuoja Lietuvos transporto saugos administracija, todėl dėl papildomų bei detalesnių komentarų prašome kreiptis tiesiogiai į LTSA specialistus“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
Redakcijai pasiteiravus, ar tai reiškia, jog Susisiekimo ministerija nesiima papildomų iniciatyvų gerinti vairuotojų parengimą ir šią atsakomybę perleidžia LTSA, atsakymo iš ministerijos nesulaukėme.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
