Įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje, manau, jau išsprendė amžinąją „vištos ir kiaušinio“ dilemą (kas turi atsirasti pirmiau – elektromobiliai ar stotelės). Dabar vietų įsikrauti yra tiek, kad jų užtektų ir gerokai didesnėms elektra varomo transporto gretoms, nei turime šiuo metu.
Straipsnio autorius – Dainius Jakas
Ką rodo statistika?
„Via Lietuva“ duomenys rodo, kad viešųjų įkroviklių skaičius mūsų nedidelėje valstybėje jau perkopė 5 tūkst. O kur dar daugybė įkrovimo vietų, kurias gyventojai turi įsirengę namuose ar kurias užtikrina darbovietės?
Kad būtų lengviau palyginti, pateiksiu dar vieną skaičių: Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m. balandžio pabaigoje Lietuvoje iš viso veikė 741 degalinė.
Taigi, elektromobilių vairuotojai jau sunkiai galėtų skųstis prastesnėmis sąlygomis nei vidaus degimo variklius turinčių automobilių savininkai.
Ypač, turint omenyje, kad tradiciniais degalais varomų transporto priemonių skaičius Lietuvoje siekia apie 1,7 mln., o varomų tik elektra arba iš tinklo įkraunamų hibridų bendras kiekis dabar priartėjo prie 50 tūkst.
Dalis įkrovimo įrangos netgi tampa nepastebima, bet neatsiejama miestų bendrosios infrastruktūros dalimi. Specializuotų įkrovimo centrų modelis tampa vis labiau pastebimas prie pagrindinių kelių, kur vyrauja sparčiojo įkrovimo stotelės, o miestuose daugėja įvairių sprendimų, geriausiai įsiliejančių į konkrečią aplinką – parduotuvių aikšteles, apšvietimo stulpus ar vietas greta populiarių paslaugų.
Šioje įvairovėje vairuotojams jau net nėra paprasta susigaudyti, be to, nauji įkrovikliai pradeda veikti pačiose įvairiausiose vietose kone kiekvieną savaitę. Laimei, sekti informaciją apie įkrovimo infrastruktūrą elektromobilių savininkams padeda išmaniosios technologijos – gamintojų programėlės, kaip antai „Kia Connect“, „FordPass“ ar „Tesla“.
Šios specializuotos programėlės leidžia vairuotojams nuotoliniu būdu stebėti įkrovimo procesą, pašildyti saloną ar valdyti užraktus, tačiau turi ir daugiau reikšmingų funkcijų, padedančių sumaniai spręsti įkrovimo klausimus.
Etiketo iššūkis
Taigi infrastruktūros plėtra sparčiais žingsniais pasivijo ir jau pralenkė elektra varomų transporto priemonių paklausos augimą. „Regitros“ statistika rodo, kad per metus elektrinių automobilių skaičius Lietuvoje paaugo maždaug 53 proc. ir šis tempas stabilizavosi. Jį pranoksta tik naujų elektromobilių pardavimo augimas, kuris pernai viršijo 80 proc.
Dabar miestuose vairuotojams nebereikia važiuoti į specialią vietą tam, kad papildytų energijos atsargas. Įkrovimas vyksta, kol mes dirbame, pietaujame ar ilsimės pačiose įvairiausiose vietose.
Tačiau glaudus infrastruktūros susiliejimas su miesto aplinka atnešė naujų, anksčiau mažiau pastebėtų iššūkių.
Kadangi įkrovimo prieigos dabar yra visur, atsirado pagunda jas traktuoti tiesiog kaip patogias stovėjimo vietas. Vairuotojai prijungia laidą, o įkrovus bateriją iki 100 proc., automobilis toliau stovi užimdamas infrastruktūrą bei neleisdamas ja naudotis kitiems eismo dalyviams.
Tinklo operatoriai 2026 metais nebegali sau leisti tokios prabangos, todėl šiandien daugelyje įkrovimo tinklų populiarėja prastovos mokesčiai.
Tai reiškia, kad vos tik jūsų elektromobilio įkrovimo sesija baigiasi, pradedamas skaičiuoti papildomas laiko mokestis, kuris dažnai būna gerokai didesnis nei kainuoja pati elektros energija.
Prastovos mokestis tapo naujuoju finansiniu baubu tiems, kurie dar neprisitaikė prie pasikeitusių elektromobilių etiketo taisyklių ir nemoka planuoti savo laiko.
Padeda technologijos
Čia atsiskleidžia modernių technologijų privalumai. Problemą galima spręsti visiškai atsisakant spėliojimų ir pasikliaujant išmaniaisiais įrankiais. Pavyzdžiui, naudojantis minėta „Kia Connect“ programėle galima paprastai išspręsti bent keletą viešojo įkrovimo praktinių klausimų.
Pirmiausia, artėjant prie kelionės tikslo joje galima realiuoju laiku matyti aplinkines įkrovimo stoteles ir jų užimtumą. Tai reiškia, kad nebereikia sukti ratų aplink biurų pastatą ieškant laisvo apšvietimo stulpo su integruotu lizdu arba parduotuvės su stovėjimo aikštelėje įrengtu krovikliu.
Dar svarbesnis aspektas yra pats įkrovimo proceso stebėjimas. Prijungus automobilį galima ramiai tvarkyti savo reikalus. Nereikia nuolat dirsčioti į laikrodį ar bandyti mintyse apskaičiuoti, kada baterija pasieks optimalią 80 proc. ribą.
Pats elektromobilis viską atlieka už vairuotoją, o programėlė informuoja, kai įkrovimas artėja prie pabaigos arba pasiekia nustatytą įkrovimo lygį.
Tuomet išmaniajame telefone pasirodo pranešimas, o vairuotojas gali tiksliu metu atjungti elektromobilį ir užleisti įkrovimo vietą kolegai nerizikuodamas gauti baudos. Taip ne tik išvengiama prastovos mokesčių, bet ir parodoma pagarba kitiems elektromobilių vairuotojams.
Ši evoliucija rodo, kad mes perėjome į visiškai naują elektromobilių eksploatavimo etapą. Nuvažiuojamo atstumo baimė, kuri taip stipriai kamavo pirmuosius elektromobilių pirkėjus, liko praeityje. Ją pakeitė racionalesnis poreikis efektyviai valdyti savo laiką ir resursus.
Šiandien geras elektromobilis yra ne tik tas, kuris turi talpią bateriją, bet tas, kuris sklandžiai integruojasi į kasdienį gyvenimą, nesukelia vairuotojui papildomų rūpesčių ir padeda išspręsti bet kokias buitines situacijas. Svarbiausia – drąsiai naudotis įrankiais, gamintojų suteikiamais būtent elektra varomų modelių vairuotojams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
