Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokie vairuotojų veiksmai yra žalingi ir rizikingi. Nors žemesnė oro temperatūra padeda pasijusti komfortiškiau, tačiau tai vėliau gali virsti rimtais nemalonumais, kurių būtų galima išvengti žinant vos kelias oro kondicionieriaus naudojimo automobilyje taisykles.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sako, kad vairuotojai dažnai persistengia norėdami kuo greičiau atsivėsinti.
„Vairuotojai dažnai įsėda į įkaitusį automobilį ir nori kuo greičiau atsivėsinti, todėl kondicionierių nustato vos ne ties 17 laipsnių. Problema – ne pats atvėsinimas, o tai, kad temperatūra vėliau neperreguliuojama.
Tuomet žmogus ilgą laiką būna aplinkoje, kuri jam tiesiog per šalta, o išlipęs patenka į kaitrą. Tai – didelis stresas organizmui“, – sako pašnekovė.
Anot jos, staigūs temperatūros pokyčiai gali paveikti širdies veiklą ir kraujotaką, ypač jei žmogus serga širdies ligomis arba jautriau reaguoja į karštį. Tai nėra tas pats, kas staigus šuolis į šaltą vandenį, tačiau organizmui tenka panašus krūvis – jis nespėja prisitaikyti prie greitai pasikeitusios aplinkos.
Didžiausia rizika – jautresniems žmonėms
Per didelis temperatūrų skirtumas ypač pavojingas vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir nėščiosioms. Šių žmonių kraujotakos ar termoreguliacijos sistema gali lėčiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, todėl per šaltas automobilio salonas jiems kelia ne tik diskomfortą.
„Tai tie žmonės, kurie negali taip greitai reaguoti kaip sveikas suaugęs. Dėl to būtent jiems per šaltas automobilio salonas gali tapti ne tik diskomforto, bet ir sveikatos problemų priežastimi“, – aiškina specialistė.
Tiesiogiai žmogaus neužkrečia nei šaltas oras, nei pats kondicionierius. Vis dėlto staigus atšalimas, išsausėjusi gleivinė ir bendra organizmo apkrova gali pabloginti savijautą, ypač jei žmogus jau yra jautresnis ar serga kvėpavimo takų ligomis.
„Kondicionierius pats neužkrės žmogaus infekcija. Bet jei dėl staigaus temperatūros kritimo sumažėja atsparumas, organizmas gali nepajėgti apsiginti net nuo tų bakterijų, kurios mums paprastai nekelia problemų“, – pažymi NVSC atstovė.
Kaip saugiai atvėsinti įkaitusį saloną?
Įsėdus į saulėje stovėjusį automobilį, pirmiausia verta trumpam praverti duris ar langus ir išleisti karščiausią orą. Tik tada reikėtų įjungti kondicionierių. Pirmosiomis minutėmis galima pasirinkti stipresnį oro srautą arba trumpam įjungti vidinę oro cirkuliaciją, tačiau salonui atvėsus sistemą reikėtų perreguliuoti.
Specialistės teigimu, salone neturėtų būti pernelyg didelio temperatūrų skirtumo. Jei lauke – apie 30 laipsnių, nereikėtų ilgai važiuoti nusistačius 17 ar 18 laipsnių temperatūrą. Geresnis pasirinkimas – maždaug 23–25 laipsniai, priklausomai nuo žmogaus savijautos ir automobilio salono dydžio.
„Jeigu lauke – 30 laipsnių, nereikėtų nustatyti 17 ar 18. Geriau – 24–25, kad temperatūrų pokyčiai nebūtų drastiški. Po pradinio atvėsinimo verta greitai perreguliuoti sistemą į komfortišką lygį“, – sako I. Taraškevičienė.
Svarbu ir tai, kur nukreipiama oro srovė. Šaltas oras neturėtų ilgai pūsti tiesiai į veidą, kaklą, krūtinę ar vieną kūno vietą. Geriau oro srautą nukreipti į priekinį stiklą, viršutinę salono dalį arba taip, kad vėsa pasklistų tolygiau.
„Kai kalbam apie oro srovę, reikėtų akcentuoti, kad ji padeda išgarinti prakaitą nuo odos paviršiaus – dėl to žmogui pasidaro vėsiau. Bet jeigu ta srovė pučia tiesiai į veidą ar kitą vietą, tai jau nėra gerai. Ji gali būti per stipri, sukelti jautrumą ar net uždegimą“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
Pasak NVSC atstovės, kondicionieriaus nereikia bijoti. Karštą dieną jis padeda išvengti perkaitimo, nuovargio ir prastesnės koncentracijos vairuojant. Svarbiausia – nenaudoti jo kraštutinai.
„Jeigu jaučiate, kad peršalote – padidinkite temperatūrą. Vairuojant svarbiausia – komfortas, bet jis neturi būti pasiektas sveikatos sąskaita“, – pabrėžia specialistė.
Reikia prižiūrėti ne tik save, bet ir pačią sistemą
Automobilio oro kondicionierius – viena tų sistemų, apie kurią dažnas vairuotojas prisimena tik tada, kai ji nustoja vėsinti. Tačiau net ir veikianti sistema gali skleisti nemalonų kvapą, vėsinti silpniau arba dirbti su per didele apkrova.
„Stelauto“ serviso vadovo Sigito Jurkevičiaus teigimu, pirmasis žingsnis užtikrinant sklandų kondicionieriaus veikimą – pasirūpinti, kad oro cirkuliacija automobilyje vyktų be trukdžių.
„Labai svarbu, kad visos oro padavimo ir išleidimo angos būtų neuždengtos. Rudenį po priekinio stiklo grotelėmis dažnai susikaupia lapų, žiemą – sniego. Jei šios vietos nepatikrinamos, oro srautas tampa netolygus, o tai atsiliepia visai sistemai“, – pabrėžia pašnekovas.
Ne mažiau svarbi ir salono oro filtro būklė. Užsikimšęs filtras mažina oro pralaidumą, todėl sistema turi dirbti intensyviau, o į saloną patenka mažesnis oro srautas. Filtrą rekomenduojama keisti ne rečiau kaip kartą per metus arba kiekvienos techninės priežiūros metu. Jei automobilis dažnai važinėja dulkėtais keliais arba mieste, kur daug taršos, filtrą gali tekti keisti ir dažniau.
Kondicionavimo sistemą sudaro ir kiti jautrūs komponentai: kompresorius, kondensatorius, vamzdeliai, dirželiai, sandarikliai. Pažeidus vieną iš jų, sistemoje gali atsirasti šaltnešio nuotėkis, o tuomet kondicionierius pradeda veikti neefektyviai arba visai nustoja vėsinti.
Kokie požymiai rodo, kad kondicionierius veikia netinkamai?
Pasak S. Jurkevičiaus, vairuotojai neturėtų laukti, kol kondicionierius visiškai nustos veikti. Apie galimą gedimą dažnai įspėja keli aiškūs požymiai.
Sunerimti reikėtų, jei iš ortakių pučiamas oras nėra pakankamai šaltas, nors sistema įjungta visu pajėgumu. Tai gali reikšti šaltnešio trūkumą, nuotėkį arba sistemos valdymo problemą.
Kitas ženklas – silpnas arba netolygus oro srautas. Dažnai dėl to kaltas užsikimšęs salono filtras, tačiau priežastis gali būti ir oro padavimo kanalai arba ventiliatoriaus veikimas.
Nemalonus kvapas salone taip pat neturėtų būti ignoruojamas. Jis gali atsirasti dėl užteršto filtro, drėgmės, nešvarumų ar mikroorganizmų, besikaupiančių ventiliacijos sistemoje.
Įjungus kondicionierių verta atkreipti dėmesį ir į pašalinius garsus. Cypimas, ūžimas ar neįprastas bildesys gali būti susijęs su kompresoriumi, dirželiu, skriemuliais ar ventiliatoriumi.
„Oro kondicionavimo sistema yra sandari ir užpildyta specialiu šaltnešiu, kuris cirkuliuodamas padeda pašalinti šilumą iš salono. Jei sistemoje atsiranda šaltnešio nuotėkis, kondicionierius pradeda veikti neefektyviai, o ilgainiui gali visiškai nustoti vėsinti“, – sako specialistas.
Anot jo, šaltnešio trūkumas pavojingas ne tik dėl prastesnio vėsinimo. Kondicionavimo sistemoje cirkuliuoja ir alyva, reikalinga kompresoriui tepti, todėl ilgai važinėjant su nesandaria sistema galima sulaukti brangesnio remonto.
„Kadangi šaltnešis glaudžiai susijęs ir su kompresoriaus tepimu, jo trūkumas reiškia ir alyvos trūkumą – o tai gali baigtis rimtu sistemos gedimu“, – priduria jis.
Ką vairuotojas gali padaryti pats?
Oro kondicionavimo sistema, kaip ir bet kuri kita automobilio dalis, reikalauja reguliarios priežiūros. Pasak S. Jurkevičiaus, net jei šiltuoju metų laiku kondicionieriaus nenaudojate kasdien, svarbu jį profilaktiškai įjungti bent kartą ar du per mėnesį – 5–10 minučių.
„Tai padeda išvengti sistemos „užsistovėjimo“ ir užtikrina, kad pagrindiniai komponentai būtų tinkamai sutepti“, – paaiškina specialistas.
Vairuojant sudėtingesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui, karštą vasaros dieną velkant sunkią priekabą į įkalnę, rekomenduojama laikinai išjungti kondicionierių. Tai leidžia maksimaliai panaudoti variklio galią ir sumažina apkrovą.
Taip pat svarbu nepiktnaudžiauti vidine oro cirkuliacija. Ilgai važiuojant be vėdinimo arba naudojant tik recirkuliacijos režimą, salone gali pablogėti oro kokybė ir aprasoti langai. Norint greitai atvėsinti saloną, vidinę cirkuliaciją galima trumpam įjungti, bet vėliau ją būtina perjungti į lauko oro padavimą.
„Vairuotojai dažnai pamiršta, kad recirkuliacija skirta trumpam – jei važiuosite ilgai, drėgmė salone pradės kauptis, o oras taps tiesiog nemalonus“, – perspėja S. Jurkevičius.
Jei automobilyje įdiegta „Stop & Start“ sistema, vasarą ją verta išjungti. Ši funkcija išjungia variklį, kai automobilis sustoja, todėl gali sutrikdyti pastovų oro tiekimą – o tai karštą dieną gali sukelti diskomfortą.
Specialistas taip pat pabrėžia, kad, jei po automobiliu pastebite susidariusią balutę – tai ne priežastis nerimauti. Tai tiesiog kondensato perteklius, kuris natūraliai išleidžiamas iš veikiančios sistemos.
Nerimauti reikėtų tuomet, jei skystis turi kvapą, spalvą arba kartu atsiranda kitų požymių: sistema nebevėsina, salone jaučiamas nemalonus kvapas ar girdėti pašaliniai garsai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
