Kai 1993 metais italų gamintojas įsiveržė į Vokietijos kėbulinių automobilių čempionatą (DTM), jis akimirksniu sugriovė ten nusistovėjusią tvarką. Prie vairo sėdėjusiam Nicolai Lariniui iškovojus čempiono titulą, kampuotas sedanas su V6 varikliu tapo neatsiejamu auksinės automobilių sporto eros simboliu. Dabar šio legendinio bolido dvasia sugrįžta į gatves, nors ir ne iš pačios „Alfa Romeo“ gamyklos.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Ne modifikacija, o inžinerinis šedevras
Už ambicingo „55-SGT“ projekto vairo stovi nepriklausoma italų kompanija „SGT Automobili“. Kūrėjai iškart pabrėžia, kad tai nėra oficialus „Alfa Romeo“ ar „Stellantis“ koncerno gaminys, o greičiau savarankiška pagarbos duoklė garsiajam lenktynių modeliui. Be to, tai nėra ir tradicinis „Restomod“ projektas, kai tiesiog modernizuojamas senas originalus kėbulas.
Nors techniniu donoru tapo modernioji „Giulia Quadrifoglio“, automobilio aerodinamika, važiuoklė ir išorė buvo perkonstruoti taip radikaliai, kad galutinis rezultatas primena ribotos serijos žiedinių lenktynių prototipą, o ne kasdienį sedaną.
Agresyvių linijų kėbulas nukaltas iš pažangiausių medžiagų: anglies pluošto, kevlaro bei karbotitano (medžiagos, derinančios anglies pluošto lengvumą ir titano tvirtumą).
Daugiau nei penkių metrų ilgio, beveik dviejų metrų pločio ir vos 1,4 metro aukščio automobilis atrodo itin grėsmingai. Nors išoriškai matomi galinių durų kontūrai, tai tik dizaino apgaulė – salone vietos bus tik dviem keleiviams, o visą galinę erdvę užima masyvus saugos lankas.
Ekstremalią aerodinamiką, generuojančią net 460 kilogramų prispaudžiamąją jėgą važiuojant 230 km/val. greičiu, užtikrina didžiulis priekinis oro skirstytuvas, plokščias dugnas, masyvus difuzorius ir trijų dalių galinis sparnas.
750 arklio galių
Techninė dalis niekuo nenusileidžia išvaizdai. Po variklio gaubtu sumontuotas 2,9 litro darbinio tūrio V6 motoras su dviem turbokompresoriais, pasiskolintas iš tos pačios „Giulia Quadrifoglio“.
Pirkėjai galės rinktis iš dviejų versijų. Kasdieniškesnė „Stradale“ modifikacija turės kelis variklio darbo režimus, leisiančius generuoti nuo 530 iki 620 arklio galių. Tuo tarpu ekstremalioji „Trofeo“ versija išvystys net 750 AG ir 800 Nm sukimo momentą.
Visi šie parametrai į ratus bus perduodami per aštuonių laipsnių „ZF“ automatinę pavarų dėžę ir reguliuojamą visų varančiųjų ratų sistemą. Pastaroji leis vairuotojui pasirinkti, ar galią paskirstyti tolygiai visoms ašims, ar visą sukimo momentą nukreipti išskirtinai į galinius ratus.
Sukibimą su asfaltu užtikrins konfigūruojami amortizatoriai, 20 colių „OZ Racing“ ratlankiai ir specialios „Michelin Pilot Sport Cup 2“ padangos. Verta paminėti, kad „Trofeo“ versija bus net visu šimtu kilogramų lengvesnė už „Stradale“ ir galės pasigirti gerokai našesne stabdžių sistema.
Kūrėjai atsisakė visų nereikalingų detalių – interjeras išlaikytas asketiškas ir orientuotas tik į vairavimą. Salone sumontuotas skaitmeninis prietaisų skydelis, sportinės sėdynės, oro pagalve aprūpintas vairas, klimato kontrolė ir visiškai atsisakyta šiuolaikiniams automobiliams būdingo multimedijos ekranų pertekliaus.
Iš viso planuojama pagaminti vos 55 šio unikalaus modelio vienetus, o pirmi dešimt išriedės kaip speciali „Opening Edition“ serija. Nors oficialus kainoraštis dar nėra patvirtintas, automobilių pasaulio užkulisiuose sklando kalbos, kad šio gatvių monstro kaina prasidės nuo pusės milijono eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
