Lietuvoje girtumo prie vairo kultūra įsišaknijusi taip giliai, kad nuo sprendimo rizikuoti neatgraso nei patirtis, nei lenktynininko licencija, nei tūkstantinės žiūrovų minios akivaizdoje vykstančios varžybos.
Neseniai nuskambėjęs „Rally Tauragė“ skandalas, kai iš varžybų dėl girtumo buvo pašalinti net patyrę autosporto meistrai, atvėrė opią piktžaizdę. Jei net profesionalai leidžia sau lenktyniauti neblaivūs, ar dar galime stebėtis, kas vyksta bendro naudojimo keliuose?
10 tūkstančių sulaikytų kasmet
Ralio meistrų nuopuolis Tauragėje tėra mažas lašas didžiulėje jūroje. Policijos departamento atstovų teigimu, neblaivių vairuotojų problema šalyje išlieka kritiška ir jokiu būdu negali būti vertinama kaip išspręsta.
Skaičiai kalba patys už save ir, deja, jie nesikeičia jau daugelį metų. Nepaisant baudų, atimamų teisių, viešo gėdinimo ar konfiskuojamų automobilių, kasmet Lietuvoje sulaikoma apie 10 tūkstančių neblaivių vairuotojų.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis pateikia iškalbingą statistiką: 2021 m. įkliuvo per 10,7 tūkst., 2023 m. – 10,2 tūkst., o 2025 metais pažeidėjų kiekis taip pat siekė beveik 10 tūkst.
Tai reiškia, kad Lietuvos gatvėmis ir keliais kasdien nustatoma beveik po 30 girtų vairuotojų, ir tai – tik tie, kuriuos pavyksta sučiupti.
Tiesa, R. Matonis pastebi vieną teigiamą tendenciją. Dėl neblaivių vairuotojų kylančių eismo įvykių ir juose žuvusiųjų skaičius po truputį mažėja (nuo 26 žuvusiųjų 2021 m. iki 16 žuvusiųjų pastaraisiais metais). Tačiau neblaivių vairuotojų mastas nesitraukia.
„Vien tai, kad per policines priemones ir toliau nustatomas toks reikšmingas neblaivių vairuotojų skaičius, rodo, jog dalis vairuotojų vis dar sąmoningai ignoruoja eismo saugumą ir kelia tiesioginę grėsmę sau bei kitiems“, – teigia R. Matonis.
Svarbiau ne žmogaus gyvybė, o rizika būti sustabdytam
Atrodo sunkiai suvokiama: juk Lietuvoje įpūtus daugiau nei 1,5 promilės gresia baudžiamoji atsakomybė, tūkstantinės baudos ir transporto priemonės konfiskavimas. Kodėl tai neatgraso?
Policijos atsakyme iš esmės pritariama minčiai, kad daliai vairuotojų vairavimas išgėrus vis dar atrodo ne kaip gyvybei pavojingas elgesys, o kaip savotiška ruletė su pareigūnais.
„Dalis vairuotojų vis dar vertina vairavimą apsvaigus ne kaip absoliučiai nepriimtiną elgesį, o tik kaip riziką būti sustabdytam ir nubaustam. Tai rodo ir praktika: asmenys bando išvengti patikrinimo, nesustoja, atsisako tikrintis, naudojasi informacija apie policijos patikras socialiniuose tinkluose arba vairuoja net ir anksčiau netekę teisės vairuoti“, – atvirauja Policijos departamento atstovas.
Kitaip tariant, pasirenkami nuošalesni keliai, kuriamos įvairios „Facebook“ ar „Viber“ grupės, kuriose vairuotojai vieni kitus įspėja apie reidus, lyg policija būtų priešas, trukdantis jiems po vakarėlio grįžti namo.
Kai kurie pažeidėjai peržengia ir paskutines cinizmo ribas. Pasak R. Matonio, pasitaiko atvejų, kai po avarijos vairuotojai pareigūnams aiškina alkoholio vartoję jau po eismo įvykio – esą dėl patirto streso. Tokiu būdu, policijos vertinimu, bandoma išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Be to, R. Matonis pripažįsta, kad situaciją sunkina ir augantis narkotinių medžiagų vartojimas. Tokį apsvaigimą kelyje nustatyti sudėtingiau nei alkoholio atveju, kai pakanka blaivumo patikros alkotesteriu.
R. Matonio teigimu, kontroliuoti šiuos pažeidėjus darosi vis sunkiau, nes policijos pajėgumai nėra neriboti, o neblaivūs vairuotojai dažniausiai į kelius išrieda tuomet, kai kontrolė yra sudėtingiausia – naktį, savaitgaliais, nuošalesnėse vietovėse.
Pašnekovas pabrėžia, kad vienkartinės informacinės kampanijos ar „formalių sankcijų griežtinimas“ neduoda laukiamo rezultato, jei pažeidėjas nejaučia bausmės neišvengiamumo.
„Vien bauda ar teisės vairuoti atėmimas ne visada pakeičia elgesį. Svarbu taikyti elgesio keitimo, priklausomybių prevencijos, gydymo ar technines kontrolės priemones, pavyzdžiui, alkoblokus.
Kol dalis asmenų tai vertins kaip „klaidą“, vien policijos kontrolė problemos neišspręs“, – apibendrina R. Matonis, pabrėždamas, kad valstybei būtinas kur kas stipresnis sveikatos, švietimo ir socialinių institucijų bendradarbiavimas.
Eismo saugumas – tik simptomas
Policijos pareigūnų įžvalgoms antrina ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Šios institucijos atstovų teigimu, naivu tikėtis, kad gatvėse staiga dings neblaivūs vairuotojai, kol visuomenėje nesikeis požiūris į patį alkoholį.
„Vairavimas apsvaigus yra ne tik eismo saugumo, bet ir visuomenės sveikatos problema. Sprendimą sėsti prie vairo išgėrus lemia ne vien individualus pasirinkimas – jam įtakos turi visuomenėje vyraujančios normos, aplinkinių požiūris į alkoholio vartojimą, rizikos suvokimas ir aplinkinių tolerancija tokiam elgesiui“, – tvirtina NTAKD atstovė viešiesiems ryšiams Auksė Kontrimienė.
Anot departamento atstovės, teisinės sankcijos (baudos, teisių atėmimas) yra būtinos kaip atgrasymo priemonė, tačiau jos negali pasiekti ilgalaikio elgesio pokyčio, jei pažeidėjas turi rizikingo alkoholio vartojimo įpročių ar priklausomybės problemų.
„Vien informacinės kampanijos ar baudos retai pakeičia tokių žmonių elgesį. Šioms grupėms reikalingos tikslinės intervencijos – motyvacinės konsultacijos, elgesio keitimo programos, priklausomybės gydymo paslaugos.
Taip pat svarbu dirbti su socialine aplinka, kurioje toks elgesys vis dar toleruojamas“, – pabrėžia A. Kontrimienė.
Jaunimas geria mažiau
Nors NTAKD teigia, kad pastaraisiais metais visuomenėje po truputį stiprėja nuostata, jog vairuoti išgėrus yra nepriimtina, departamento pateikti alkoholio vartojimo statistikos duomenys atskleidžia nerimą keliančius paradoksus ir griauna senus stereotipus.
Visuomenėje įprasta manyti, kad didžiausią grėsmę keliuose kelia neatsakingas jaunimas. Tačiau statistika rodo visiškai priešingą paveikslą. Tarp jaunuolių (15–34 m.) alkoholio vartojimo dažnis ir kiekiai stabiliai mažėja, o visiškų abstinentų gretos šioje amžiaus grupėje auga (pavyzdžiui, per pastarąsias 30 dienų alkoholio nevartojusių jaunų moterų skaičius išaugo nuo 34 proc. iki 59 proc.).
Tačiau kita medalio pusė – 35–64 metų gyventojų segmentas. Tai darbingo amžiaus, dažniausiai automobilius vairuojantys žmonės. Tyrimų duomenimis, kasdien arba beveik kasdien alkoholį vartojančių šios amžiaus grupės vyrų skaičius nuo 2004 m. ne tik nesumažėjo, bet netgi išaugo (nuo 4,1 proc. iki 5,8 proc.). Padidėjo ir bent kartą per savaitę geriančiųjų gretos – tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
Dar vienas iškalbingas faktas – lyginant su 2021 metais, Lietuvoje sumažėjo žmonių, kurie niekada vienu metu nėra suvartoję didelio alkoholio kiekio (šešių ir daugiau standartinių alkoholio vienetų).
Pasak NTAKD, nors bendras vartojančiųjų skaičius mažėja, tačiau tų, kurie vienu prisėdimu suvartoja didelį jo kiekį, gretos pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo.
Tai padeda suprasti, kodėl vairavimas po alkoholio vartojimo išlieka toks sunkiai išraunamas reiškinys. Jeigu žmogaus aplinkoje didelis alkoholio kiekis per vieną vakarą nelaikomas pavojingu elgesiu, rizika tą pačią naktį ar kitą rytą sėsti prie vairo taip pat gali būti nuvertinama.
Politinės valios trūkumas
Kaip ir policija, NTAKD pabrėžia, kad norint suvaldyti šią girtumo kultūrą keliuose, reikalingos ilgalaikės ir kompleksinės priemonės. Tačiau atsakomybė čia krinta ne tik ant valstybės pečių. Departamento atstovai atviri: „Svarbus ne tik valstybės, bet ir tėvų vaidmuo, nes prevencija prasideda šeimoje... Tėvai yra pavyzdys vaikams.“
Negana to, ten, kur valstybė iš tiesų galėtų padėti, dažnai pritrūksta drąsos. Paklausta, ar departamento siūlomos priemonės randa atgarsį valdžios koridoriuose, NTAKD atstovė pripažįsta, kad procesai stringa.
„Dalis siūlymų buvo įgyvendinta, tačiau ne visos rekomendacijos sulaukė politinio palaikymo arba buvo įgyvendintos visa apimtimi. Pažanga priklauso ne tik nuo ekspertinių rekomendacijų, bet ir nuo politinių sprendimų, finansavimo galimybių bei visuomenės palaikymo“, – priduria A. Kontrimienė.
Baudos – vienos griežtesnių Europoje
Vertinant, kokių veiksmų šioje situacijoje imasi Susisiekimo ministerija, aiškėja, kad kardinalių teisinių pokyčių nenumatoma. Ministerijos atstovai pabrėžia, kad momentinių sprendimų šiai problemai nėra, o numatytos bausmės Lietuvoje jau ir taip yra vienos griežčiausių.
„Teisinis reglamentavimas bei numatytos sankcijos už vairavimą apsvaigus Lietuvoje jau dabar yra vienos griežtesnių Europoje“, – rašoma tv3.lt redakcijai atsiųstame atsakyme.
Susisiekimo ministerijos atstovai taip pat primena, kad per pastarąjį dešimtmetį valstybė jau ėmėsi esminių žingsnių: sugriežtino baudžiamąją atsakomybę (nuo 1,5 promilės), įteisino automobilių konfiskavimą ir įvedė alkoblokų programą. Tiesa, pastaroji priemonė šiuo metu taikoma kaip savanoriška alternatyva pažeidėjams, norintiems anksčiau atgauti teisę vairuoti, o ne kaip privalomas saugiklis visiems sulaikytiems neblaiviems vairuotojams.
Laukia kultūrinio lūžio
Vietoj naujų ribojimų ar kontrolės mechanizmų, Susisiekimo ministerija akcentuoja pačios visuomenės atsakomybę. Institucijos vertinimu, šiandien kovoje su neblaiviais vairuotojais labiausiai trūksta visuotinio požiūrio pasikeitimo.
„Ministerijos vertinimu, šiandien labiausiai trūksta kultūrinio lūžio – nulinės tolerancijos visuomenėje. Vairavimas apsvaigus privalo būti vertinamas ne kaip asmeninė rizika, o kaip absoliučiai nepriimtinas ir visuomenei pavojingas poelgis“, – rašoma tv3.lt pateiktame atsakyme.
Ministerija pabrėžia, kad lemiamas vaidmuo čia tenka vairuotojo aplinkai: „Draugai, šeimos nariai ar kolegos turi fiziškai neleisti išgėrusiam žmogui sėsti prie vairo, o toks poelgis turi būti laikomas socialiai gėdingu ir absoliučiai nepriimtinu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
