Rusija atakuoja Ukrainą dronais
Vėlyvą ketvirtadienio vakarą Rusija vėl atakuoja Ukrainą, rašo „Kanal 24“. Skelbiama, kad rusai paleido dronus, dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojus.
Perspėjimas Ukrainoje: Rusija atsakomąjį smūgį gali smogti dar šiandien naktį
Ukrainos parlamento narys, nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko sako, kad Rusija ruošia atsakomąjį smūgį Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo laidoje „Espresso“, rašo UNIAN.
Anot jo, kol kas nežinoma, kur smogs Rusija.
„Yra įvairių pranešimų, o žvalgyba informuoja, kad rusai ruošia smūgį, bet nežinoma, kada tai bus. Yra informacijos, kad tai bus šiąnakt“, – sako jis.
Per susitikimą su Merzu Trumpas vėl atsisakė dėl karo kaltinti Rusiją
JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą atsisakė įvardyti Rusiją kaip daugiau nei trejus metus trunkančio karo agresorę ir kurstytoją – priešingai nei jo svečias, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris visą kaltę neabejodamas suvertė Maskvai.
Paklaustas, ar yra pasirengęs Rusijai įvesti dar daugiau sankcijų, D. Trumpas atsakė: „Kai pamatysiu momentą, kad tai nesiliauja, mes būsime labai griežti.“
Tačiau jis pridūrė, kad sankcijomis gali smogti ir Ukrainai.
„Tai gali būti taikoma abiem šalims – tango reikia dviejų“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas taip pat palygino Rusijos karą prieš Ukrainą su dviem vaikais, kurie nekenčia vienas kito ir mušasi žaidimų aikštelėje, sakydamas, kad „kartais geriau leisti jiems kurį laiką pasimušti“.
Vis dėlto F. Merzas aiškiai pasakė, kad Rusija yra agresorė ir karo kurstytoja, o D. Trumpas nebuvo toks vienareikšmiškas.
„Mes esame Ukrainos pusėje“, – sakė F. Merzas, pridurdamas, kad Vokietija ir Europos Sąjunga „stengiasi, kad Ukraina taptų kuo stipresnė“.
Vėliau per spaudos konferenciją F. Merzas, paklaustas, ar sutinka su šia analogija, nekomentavo palyginimo su vaikais, tačiau sakė, kad jis ir D. Trumpas sutinka, jog karas yra blogai.
„Abu sutinkame dėl šio karo ir dėl to, koks šis besitęsiantis karas yra baisus, ir abu ieškome būdų, kaip jį labai greitai sustabdyti“, – sakė jis.
F. Merzas teigė sakęs D. Trumpui, kad JAV prezidentas „yra svarbiausias asmuo pasaulyje, tikrai galintis“ nutraukti karą „darydamas spaudimą Rusijai“.
Jis sakė, kad apie tai kalbėsis vėliau ketvirtadienį, per tiesiogines derybas su D. Trumpu.
Trumpas: „Liūdna dėl to, kas vyksta su Rusija ir Ukraina“
Susitikimo su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jam „liūdna dėl to, kas vyksta su Rusija ir Ukraina“.
Vokietijos kancleris padėkojo JAV prezidentui už priėmimą Baltuosiuose rūmuose ir sako, kad abi šalys turi gerą pagrindą bendradarbiavimui
D. Trumpas toliau pagyrė Vokietiją, sakydamas, kad jo santykiai su šia šalimi bus puikūs.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, D. Trumpas nurodė, kad liūdna dėl to, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos.
Trečiadienį D. Trumpas sakė, kad jo pokalbis telefonu su Vladimiru Putinu buvo „geras“, bet pridūrė, kad jis nepadės pasiekti „greitos taikos“.
JAV paskyrė naują NATO pajėgų Europoje vyriausiąjį vadą
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskyrė amerikiečių generolą naujuoju vyriausiuoju NATO pajėgų vadu Europoje, taip išsklaidydamos nuogąstavimus, kad Vašingtonas gali atsisakyti svarbiausio vaidmens, kurį jis atlieka nuo pat aljanso įkūrimo laikų.
Oro pajėgų generolą Alexusą Grynkewichą paskyrė JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir patvirtino 32 NATO sąjungininkės, sakoma JAV gynybos departamento ir NATO pareiškimuose.
Ukrainos URM: Putinas turėtų liautis verkšlenti dėl smūgių oro uostams ir pradėti derybas
Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė komentarą, kuriame atsakė į Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino skundus dėl pražūtingų smūgių Rusijos strateginei aviacijai.
„Atsakydami į Rusijos diktatoriaus skundus pabrėžiame, kad Rusija vėl painioja priežastis ir pasekmes, juodą ir baltą“, – pažymėjo ministerija, primindama, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja keliomis rezoliucijomis yra pripažinusi Rusiją šalimi, vykdančia agresiją prieš Ukrainą ir pažeidžiančia JT Chartiją.
Ministerija akcentavo, kad Chartijos 51 straipsnyje aiškiai numatyta neatimama teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną ginkluoto užpuolimo prieš JT valstybę narę atveju, nenustatant teritorinių šios teisės taikymo apribojimų. Tai reiškia, kad smūgiai į teisėtus taikinius – karinius objektus Rusijos teritorijoje – yra leistina apsaugos nuo agresorės priemonė, visų pirma saugant civilius gyventojus nuo Rusijos raketų ir dronų teroro.
„Taip pat verta pažymėti, kad karo lėktuvai buvo jautrūs smūgiams ir dėl to, kad jie buvo pripildyti degalų ir apginkluoti dar vienai atakai prieš Ukrainos miestus ir bendruomenes, mūsų vaikų, civilių ir kariškių žudymui“, – priduriama komentare.
Kyjivas taip pat įspėjo nelyginti Ukrainos ir Rusijos veiksmų, nes Rusija yra agresorė, įvykdžiusi neteisėtą ir neišprovokuotą puolimą, o Ukraina yra šalis, kuri ginasi nuo agresijos.
Užsienio reikalų ministerija taip pat pažymėjo, kad Ukraina griežtai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų, smogia į teisėtus karinius taikinius ir vengia civilių aukų. Rusija, priešingai, atakuoja daugiausia civilius gyventojus ir stengiasi kuo labiau padidinti civilių aukų skaičių.
Diplomatai primena, kad Ukraina prieš tris mėnesius sutiko visiškai ir besąlygiškai nutraukti ugnį, ir šis susitarimas tebėra aktualus. Tuo pat metu Rusija atkakliai atsisako nutraukti ugnį, tęsia agresiją ir terorą, taip pat kelia ultimatumus, užuot žengusi efektyvius žingsnius taikos link.
„Taigi V. Putinui reikia liautis verkšlenti dėl Ukrainos smūgių jo karo lėktuvams ir vietoj to sutikti bent su 30 dienų paliaubomis, atsisakyti nerealistinių ultimatumų, nustoti slapstytis nuo susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pradėti geranoriškas derybas, kad būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika. Ukraina yra tam pasirengusi. Tik Rusija vilkina laiką ir ieško pretekstų tęsti karą“, – teigia Ukrainos URM.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį sakė telefonu kalbėjęs Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, taip pat ir apie Ukrainos atakas prieš Rusijos aerodromus, ir pavadino šį pokalbį „geru“, bet ne tokiu, kuris leistų greitai pasiekti taiką. Pasak D. Trumpo, V. Putinas tvirtai pareiškė, kad „turės atsakyti“ į Ukrainos atakas prieš Rusijos aerodromus.
Zelenskis apie dvigubą rusų smūgį Chersonui: „Visiškai nesveiki padarai“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo dvigubą rusų smūgį Chersonui.
Žinutę jis paskelbė savo „Telegram“ kanale.
„Chersonas. Regioninės valstybės administracijos pastatas. Rusijos kariai jį visiškai sunaikino. Du smūgiai iš lėktuvų bombomis. Tai buvo tikslingi smūgiai, neatsitiktiniai. Jie neturi jokios karinės prasmės. Jie atvirai griauna gyvenimus. Tai visiškai nesveiki padarai.
Reikia jėgos, kad priverstų juos nustoti griauti ir žudyti. Ir visiems pasaulyje aišku, kas turi tokią jėgą, bet iki šiol jos nenaudoja vardan taikos. Deja, nenaudoja“, – žinutėje rašo V. Zelenskis.
Rusams apšaudžius Chersoną žuvo civilis
Rusijos pajėgoms apšaudžius Ukrainos Chersono miestą, žuvo 32 metų civilis. Tai feisbuke pranešė Chersono srities policija.
Okupantai, pasak policijos, surengė kombinuotą ataką prieš Pietų Ukrainos miestą. Priešas panaudojo keturias sklendžiančias bombas, artileriją ir dronus.
Policijos duomenimis, be to, trys 33, 44 ir 68 metų vyrai buvo sužeisti. Rusų bombos vėl krito ant srities valstybinės administracijos pastato. Taip pat apgadinta gyvenamųjų namų ir automobilių.
Lula apie derybas su Putinu: Laikas pamiršti karo beprotybę
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sakė keletą kartų kalbėjęs su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, norėdamas paraginti jį pradėti taikos derybas ir „pamiršti karo beprotybę“.
Tai I. Lula pasakė ketvirtadienį kalbėdamas kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.
„Mačiau, kad Trumpas tviteryje rašė, jog kalbėjosi su Putinu ir tas jų pokalbis nebuvo labai vykęs. Aš pats sakiau Putinui, kad laikas pamiršti šią karo beprotybę. Karas nepadeda nieko sukurti – priešingai, jis naikina. Jei jis nori derėtis dėl taikos, tai turėtų derėtis dėl taikos“, – kalbėjo Brazilijos prezidentas, pridurdamas, kad sprendimą turi priimti „atsakinga šalis“.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad apie galimybes užbaigti karą kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir priminė, kad abi šalys yra parengusios bendrą pasiūlymą.
„Mes su Kinija parengėme dokumentą – 13 besivystančiųjų šalių pasiūlymą įsteigti bičiulių grupę sprendimui rasti. Lankiausi Kinijoje, kur aptarėme šį klausimą“, – paaiškino jis.
I. Lula pastebėjo, kad paskiau su V. Putinu telefonu kalbėjosi dar sykį, „norėdamas pasakyti, kad labai svarbu jam asmeniškai dalyvauti derybose“.
Tuo pat metu Brazilijos prezidentas sakė apgailestaująs, kad JT Saugumo taryba nesugeba daryti poveikio tvarkai pasaulyje.
„Deja, JT yra politiškai silpna ir neturi pakankamų demilitaristinių galių. Nors Brazilija nuolat stengiasi stiprinti savo atstovavimą JT Saugumo taryboje“, – pridūrė jis.
„Ukrinform“ pranešė, kad Brazilijos prezidentas I. Lula ketina paraginti V. Putiną dalyvauti Turkijoje įvyksiančiose derybose su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Rusija vėl praneša apie sprogimą geležinkelyje
Praėjus kelioms dienoms po dviejų išpuolių prieš Rusijos geležinkelį, rusų institucijos vėl pranešė apie sprogimą ant bėgių. Prieš pravažiuojant traukiniui, Voronežo srityje buvo detonuotas sprogmuo, paskelbė Federalinė saugumo tarnyba (FST). Tyrimų komitetas pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl teroro.
Prieš tai su Ukraina besiribojančios srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tinkle „Telegram“ pareiškė, kad vienoje geležinkelio atkarpoje pietuose buvo sustabdyti keli traukiniai. Vieno traukinio mašinistas esą pastebėjo nedidelius pažeidimus. Vėliau A. Gusevas tai susiejo su Rusijos karu Ukrainoje. „Dar kartą pabrėžiu, kad priešas naudoja metodus, kurių tikslas yra įbauginti civilius gyventojus, nes jis negali pademonstruoti reikšmingų laimėjimų mūšio laukė“, – rašė gubernatorius.
Savaitgalį sugriuvus tiltams taip pat su Ukraina besiribojančiose Briansko ir Kursko srityse nuo bėgių nulėkė keleivinis ir prekinis traukiniai. Brianske per incidentą žuvo septyni žmonės, dešimtys buvo sužeisti. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino Ukrainą teroru. Tyrimų komitetas abu incidentus įvertino kaip teroro aktus. Ukraina savo sąsajų su šiais išpuoliais, priešingai nei su atakomis prieš karinius aerodromus Rusijoje, nepatvirtino.
„Reuters“: Rusija remontuos ukrainiečių dronų apgadintus karo lėktuvus
Rusų karo lėktuvai per birželio 1 d. Ukrainos dronų ataką buvo apgadinti, bet ne sunaikinti ir bus pilnai suremontuoti, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
Ukraina savo smūgių taikiniais buvo pasirinkusi Sibire ir tolimojoje šiaurėje esančius aerodromus, kuriuose stovi sunkieji Rusijos bombonešiai – jos strateginių branduolinių pajėgų dalis.
Jungtinių Valstijų vertinimu, per antskrydį buvo smogta iki 20 karo lėktuvų ir maždaug 10 iš jų buvo sunaikinta, pranešė du oficialūs JAV asmenys – šis skaičius yra beveik perpus mažesnis nei tas, kurį nurodė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau už ginklų kontrolės diplomatiją atsakingas S. Riabkovas valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė: „Kaip gynybos ministerijos atstovai jau yra nurodę, technika, apie kurią kalbame, nebuvo sunaikinta – tik apgadinta. Ji bus pilnai suremontuota“.
Kol kas neaišku, kaip greitai Rusijai pavyktų suremontuoti arba pakeisti apgadintus orlaivius naujais – ir ar apskritai ji gali tai padaryti, turint omenyje, kad technologijos yra sudėtingos, kai kurie orlaiviai buvo sukonstruoti dar sovietmečiu, o Rusijos galimybes apsirūpinti svarbiais komponentais varžo Vakarų įvestos sankcijos.
Ekspertų teigimu, po Ukrainos dronų antskrydžio komerciniais palydovais darytose nuotraukose matyti apgadinti rusiški strateginiai bombonešiai „Tu-95“ bei ilgojo nuotolio bombonešiai „Tu-22 Backfire“, iš kurių Rusija leisdavo raketas į Ukrainą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį telefonu kalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir sakė, kad Maskva turės reaguoti į šiuos antpuolius. Apie tai pranešė pats D. Trumpas.
Skaičiuojama, kad Rusija turi maždaug 67 strateginius bombonešius, įskaitant 52 „Tu-95“, NATO vadinamus „Bear-H“, ir 15 „Tu-160“, dar žinomų „Blackjack“ vardu. Leidinyje „Bulletin of the Atomic Scientists“ nurodoma, kad iš jų karinėse operacijose greičiausiai naudojami 58 orlaiviai.
Be to, Rusija turi 289 nestrateginius naikintuvus ir bombonešius, tarp kurių – „Tu-22“, „Su-24“, „Su-34“ ir „MiG-31“, rašoma leidinyje. Rusija neatskleidė, kurie orlaiviai nukentėjo per antskrydį, tačiau pranešė, kad Ukrainos taikiniu tapo penkios oro bazės.
Rusai dar kartą smogė Chersonui: sugriautas administracijos pastatas
Rusijos pajėgos surengė antrą smūgį Chersono srities administracijai, praneša UNIAN ir „Pravda Gerashchenko“. Pastatas buvo iš esmės sunaikintas.
„Informacija apie nukentėjusiuosius tikslinama“, – cituojamas srities karinės administracijos vadovas Aleksandras Prokudinas.
Vietos valdžios institucijos kiek anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad Rusija smogė keturiomis aviacinėmis bombomis Chersonui, kurios smarkiai apgadino savivaldybės pastatą ir sužeidė du žmones.
Šaltiniai: nors viešai to nesako, Trumpas žavisi Ukrainos operacija „Voratinklis“
JAV prezidentui Donaldui Trumpui, anot žiniasklaidos pranešimo, padarė įspūdį plataus masto Ukrainos dronų ataka prieš Rusijos karinius objektus praėjusį savaitgalį. Jis neoficialiuose pokalbiuose operaciją „Voratinklis“ pavadino „stipria“ ir „kieta“, rašo žinių portalas „Axios“, remdamasis šaltiniais iš prezidento aplinkos.
Kartu D. Trumpas esą pareiškė susirūpinimą, kad šios atakos dar labiau apsunkins jo paliaubų misiją.
Rūpestingai suplanuota operacija prieš strategiškai svarbiausias Rusijos karinių oro pajėgų bazes rodo, kad Ukraina turi rankose daugiau „kozirių“ nei manė D. Trumpas, komentavo „Axios“.
Rusai aviacinėmis bombomis smogė Chersonui: pataikė ir į savivaldybės pastatą
Vietos valdžios institucijos pranešė, kad Rusija smogė keturiomis aviacinėmis bombomis Chersonui, kurios smarkiai apgadino savivaldybės pastatą ir sužeidė du žmones.
Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas pasidalino užfiksuotais vaizdais po išpuolio, kuriuose matyt, kad trūksta administracinio pastato dalies.
„Pro šią vietą praskrido keturios KAB“, – rašė jis, pavartodamas ukrainietišką frazę, reiškiančią slankiąsias bombas – modifikuotus sovietinių laikų šaudmenis, talpinančius iki 1 500 kg sprogmenų.
Po apšaudymo bombomis sekė miesto šturmas
Išpuolio metu taip pat apgadintos 3 švietimo įstaigos ir medicinos centras. Pranešama, kad mažiausiai trys žmonės buvo sužeisti.
Po antskrydžio okupantai pradėjo miesto šturmą – centro apšaudymą iš tankų ir artilerijos, o tada į atakos vietą bepiločius vaizdo stebėjimo aparatus.
Vėliau patys rusai suskubo dalintis filmuota medžiaga internete.
Išpuolis įvyko netrukus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas atsakys į Ukrainos operaciją „Voratinklis“, po to, kai abu lyderiai vakar apie valandą ir 15 minučių kalbėjosi telefonu.
D. Trumpas pabrėžė, kad V. Putinas jam „labai tvirtai“ pasakė, kad Rusija „turės atsakyti“ į įžūlią Ukrainos dronų ataką praėjusį savaitgalį, per kurią buvo sunaikinta didelė dalis Maskvos bombonešių lėktuvų parko, ir kad Ukrainoje „nedelsiant nebus taikos“ .
NATO susitarė dėl didžiausios ginklavimosi programos per dešimtis metų
NATO šalys susitarė dėl didžiausios persiginklavimo programos nuo Šaltojo karo laikų, naujienų agentūrai „dpa“ ketvirtadienį pranešė su derybomis susipažinę šaltiniai.
Programoje numatyta ateinančiais metais smarkiai didinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Rusijai toliau keliant didelę grėsmę Vakarų kariniam aljansui.
NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte teigimu, pagrindinės prioritetinės sritys yra ilgojo nuotolio ginklų sistemos, oro gynyba ir mobiliosios sausumos pajėgos.
Persiginklavimo programoje nustatyti konkretūs skirtingų karinių pajėgumų tikslai. Atskiroms NATO šalims yra aiškiai nurodoma, koks artimiausioje ateityje turėtų būti jų indėlis į jungtinį atgrasymą ir gynybą.
Būtinieji pajėgumai buvo nustatyti pagal naujuosius gynybos planus, kuriuos rengiant buvo atsižvelgiama į žvalgybos tarnybų vertinimą, kad, nepaisant besitęsiančio Maskvos karo Ukrainoje, Rusija jau po kelerių metų galėtų būti pasirengusi užpulti vieną iš NATO sąjungininkių.
Ukraina atims pensijas iš kolaborantų ir išdavikų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, ribojantį pensijų mokėjimą asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, visuomenės saugumu, taika, žmoniškumu ir tarptautine teisine tvarka.
Pagal naująjį įstatymą asmenys, nuteisti už kolaboravimą, gaus pensijas, ne didesnes už minimalaus gyvenimo išmoką nedarbingiems žmonėms, šiuo metu ji siekia 2361 griviną (maždaug 60 JAV dolerių).
Šis apribojimas bus taikomas nuteistiesiems ir atliekantiems bausmę už veiksmus smurtiniu būdu griauti konstitucinę santvarką, užgrobti valstybės valdžią, pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą, finansuoti tokius veiksmus ar mėginti pakeisti valstybės sienas.
Tai bus taikoma ir asmenis, nuteistiems už išdavystę, kolaboravimą, pagalbą valstybei agresorei, sabotažą, šnipinėjimą arba trukdymą teisėtai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių dalinių veiklai. Be to, visi, anksčiau gavę specialiąją pensiją, pavyzdžiui, valstybės tarnautojo, kariškio ar prokuroro, atlikę bausmę neteks šios išmokos.
Ukrainos parlamentas priėmė šį įstatymą už jį balsavus 244 įstatymų leidėjams, dabar jį pasirašė prezidentas.
Kremlius: Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš oro pajėgų bazes
Maskva spręs, kaip ir kada atsakyti į Ukrainos atakas prieš rusų oro pajėgų bazes, ketvirtadienį pareiškė Kremlius, patvirtindamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas JAV lyderiui Donaldui Trumpui pasakė Rusiją keršysiant.
"(Atsakysime) taip ir tada, kaip ir kada atrodys tinkama mūsų kariškiams“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Maskvos atsaką į ukrainiečių dronų sekmadienio atakas prieš branduolinį ginklą nešti galinčius lėktuvus aerodromuose toli Rusijos teritorijoje.
Rusija paskelbė Britų tarybą nepageidaujama organizacija
Rusija ketvirtadienį uždraudė Britų tarybą (British Council), paskelbdama ją nepageidaujama organizacija ir pavadindama Londoną pasaulinės krizės architektu bei karų kurstytoju.
Rusijos ir Jungtinės Karalystės (JK) santykiai buvo itin prasti dar iki Maskvos 2022 metų vasarį pradėtos didelio masto invazijos į Ukrainą – juos apkartino virtinė šnipinėjimo ir kišimosi skandalų, įskaitant 2018-ųjų bandymą JK teritorijoje nunuodyti buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį.
Rusijos generalinė prokuratūra apkaltino Britų tarybą bandymu propaguoti JK interesus „prisidengiant anglų kalbos mokymu“ ir „LGBT judėjimo“, kurį Rusija yra uždraudusi kaip esą ekstremistinį, rėmimu.
„Įgyvendinami įvairūs projektai siekiant sistemingai diskredituoti Rusijos Federacijos vidaus ir užsienio politiką“, – sakoma pareiškime.
Maskva nepageidaujamomis yra paskelbusi dešimtis Vakarų remiamų organizacijų. Šis statusas reiškia draudimą veikti Rusijoje ir galimas ilgas laisvės atėmimo bausmes žmonėms, dirbantiems tokioms organizacijoms.
Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad saugumo tarnyba FSB, kuri sakė pateikusi įrodymų minimam sprendimui, pavadino JK „pagrindiniu pasaulinių krizių šaltiniu, provokatore ir karų kurstytoja“.
„Londonas organizuoja perversmus, silpnina ne tik savo geopolitinius priešus, bet ir savo artimiausius sąjungininkus, kiršina vienas šalis su kitomis ir trukdo išspręsti kruvinus konfliktus, kuriuos sukėlė“, – sakoma FSB pareiškime, kurį citavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Didžioji Britanija yra viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų.
Valdant prezidentui Vladimirui Putinui Rusija daug metų varžė nepriklausomą pilietinę visuomenę, uždrausdama organizacijas ir persekiodama kitaminčius. Ši kampanija, kurią smerkia teisių gynėjų grupės ir Vakarai, suintensyvėjo Rusijai užpuolus Ukrainą.
Sureagavo į netikėtą Rusijos pareiškimą: „Iš pelenų, turbūt, gaminami“
Ukrainos atakos metu Rusijos orlaiviai buvo apgadinti, bet nesunaikinti, ir jie bus atkurti, interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
„Minėta įranga, kaip teigė ir Gynybos ministerijos atstovai, buvo ne sunaikinta, o sugadinta. Ji bus atkurta", – sakė Sergejau Lavrovo dešinioji ranka.
Rusijos žurnalistas, kritikuojantis Kremliaus režimą ir Vladimirą Putiną, Aleksandras Nevzorovas išjuokė šį pareiškimą.
„Lavrovo pavaduotojas mano, kad lėktuvai gaminami iš pelenų“, – „Telegram“ rašė jis ir pridėjo nuotrauką, kurioje matomi pelenais virtę rusų kariniai lėktuvai.
Ukrainiečiai „Telegram“ kanaluose taip pat juokėsi: „Ar padangos taip smarkiai degė?“
Ukraina atakavo rusų karinius lėktuvus
Ukrainos operacijos „Voratinklis“ metu pataikyta į 20 Rusijos karinių orlaivių, iš kurių apie 10 buvo sunaikinta, praneša „Reuters“, remdamasi dviejų JAV pareigūnų informacija.
Tai yra dvigubai mažiau, nei pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kuri teigė, kad išpuolio metu buvo pataikyta į 41 rusų lėktuvą.
Birželio 1 d. Ukrainos saugumo tarnyba Rusijos teritorijoje surengė operaciją „Voratinklis“. Dronai kilo iš sunkvežimių netoli agresorės šalies aerodromų ir atakavo priešo orlaivius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad operacijai buvo ruoštasi daugiau kaip pusantrų metų. SBU vadovas Vasilis Maliukas pažymėjo, kad tarp atakuotų orlaivių buvo Tu-160, Tu-22M3, Tu-95MS ir tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvas A-50.
Nausėda: Rusijos nesustabdžius Ukrainoje, ji „mirtį sės“ ir kitur
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva rems Ukrainą iki pergalės, apimančios visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą.
Anot šalies vadovo, nesustabdžius Kremliaus puolimo Ukrainoje, Rusija „mirtį sės“ ir kitose šalyse.
„Ukrainos kariai, tarp jų ir lietuviai savanoriai, kovoja už laisvę, kuri mums – bendra. Ukrainiečių valia priešintis gina ir mus čia, Lietuvoje. Šią valią Rusija siekia palaužti bet kokia kaina“, – skaitydamas metinį pranešimą ketvirtadienį Seime šakė G. Nausėda.
„Žiaurūs išpuoliai prieš gyventojus, moterų ir vaikų žudynės – joks atsitiktinumas. Rusija tai darė vakar, daro šiandien, darys rytoj. Mirtį sės ir už Ukrainos ribų, jei tik nebus sustabdyta. Štai kodėl vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų – visokeriopa pagalba Ukrainai. Remsime ją tiek, kiek tik reikės – iki pergalės, kuri apimtų visų okupuotų teritorijų sugrąžinimą“, – pridūrė jis.
Pentagono vadovas: NATO sąjungininkės negali priklausyti nuo JAV
JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė NATO sąjungininkėms, kad gynybos klausimu jos negali priklausyti tik nuo Vašingtono, ir paragino jas susitarti dėl išlaidų, kurios prilygtų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Mūsų žinia ir toliau bus aiški. Tai atgrasymas ir taika per jėgą, bet tai negali būti priklausomybė. Tai negali būti ir nebus priklausomybė nuo Amerikos tokiame pasaulyje, kuriame kyla daug grėsmių“, – Briuselyje rengiamame susitikime su NATO kolegomis sakė P. Hegsethas.
„Bloomberg“: JAV nesuteiks oro apsaugos Europos „atgrasymo pajėgoms“ Ukrainoj
JAV atsisako suteikti oro gynybos priemonių, kurios padėtų „atgrasymo pajėgoms“, kurias Jungtinės Karalystės ir Prancūzija planuoja dislokuoti Ukrainoje po karo, praneša „Bloomberg“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Teigiama, kad Europos sąjungininkai per diskusijas su savo kolegomis amerikiečiais padarė išvadą, kad prezidentas Donaldas Trumpas nesuteiks garantijų, kurių jos siekė, kad būtų paremta Europos vadovaujamą „norinčiųjų koalicija“.
Per Rusijos dronų ataką Odesos srityje sunaikinta gydymo įstaiga, meno klubas, mokykla
Naktį į birželio 5-ąją Rusija smogiamaisiais dronais smogė į Bilhorodo-Dnistro rajoną Odesos srityje, sugriovė gydymo įstaigą, vaikų ir jaunimo kūrybos centrą, apgriovė licėjaus pastatą.
Odesos regioninės karinės administracijos viršininkas Olehas Kiperis „Telegram“ kanale pranešė, kad per antskrydį buvo sugriauta ir užsiliepsnojo vietos klinika, sunaikintas vaikų ir jaunimo kūrybos centras, licėjaus pastatas buvo iš dalies sugriautas ir sudegė.
Kol kas pranešimų apie aukas nėra. Atakos padarinius šalina gelbėjimo tarnybos, teisėsaugininkai dokumentuoja dar vieną nusikaltimą, kurį rusai padarė prieš civilius gyventojus Odesos srityje, sakė O. Kiperis.
Trečiadienį rusai surengė masišką dronų ataką prieš Odesą, buvo sužeistas civilis.
Operacijos „Voratinklis“ metu sunaikinta mažiau Rusijos lėktuvų, nei pranešė Ukraina – „Reuters“
Ukrainos operacijos „Voratinklis“ metu pataikyta į 20 Rusijos karinių orlaivių, iš kurių apie 10 buvo sunaikinta, praneša „Reuters“, remdamasi dviejų JAV pareigūnų informacija.
Tai yra dvigubai mažiau, nei pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), pagal kuriuos birželio 1 d. buvo pataikyta į 41 rusų lėktuvą.
Zelenskis apie Putino nebaudžiamumą: pasaulis dalijasi su juo atsakomybe
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į Donaldo Trumpo įrašą apie jo skambutį Vladimirui Putinui, pareiškė, kad pokalbiai su Rusijos prezidentu neduoda jokių rezultatų, nes jis jaučiasi „nebaudžiamas“.
„Daugelis kalbėjosi su Rusija įvairiais lygiais. Tačiau nė vienas šių pokalbių neatnešė patikimos taikos ir net nesustabdė karo. Deja, Putinas jaučiasi nebaudžiamas. Net ir po visų siaubingų Rusijos atakų jis, kaip pranešama, rengia dar daugiau vadinamųjų „atsakų“, – socialiniame tinkle pareiškė V. Zelenskis.
„Tai reiškia, kad sulig kiekvienu nauju smūgiu, su kiekvienu diplomatijos delsimu Rusija parodo vidurinį pirštą visam pasauliui – visiems, kurie vis dar nesiryžta didinti spaudimo“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jo teigimu, būtent Rusija turėtų siekti taikos, Maskva turi pajusti, kad karas brangiai kainuoja ir didžiausią kainą turi sumokėti agresorė.
V. Zelenskis pabrėžė, kad nuo 2025 m. pradžios Rusijos kariuomenė puolė Ukrainą panaudodama beveik 27 700 aviacijos bombų, beveik 11 200 dronų „Shahed“ ir beveik 9 tūkst. kitų tipų smogiamųjų bepiločių orlaivių, daugiau nei 700 raketų, įskaitant balistines.
„Toks yra Rusijos smūgių tempas, ir jie sąmoningai nustato tokį tempą nuo pat pirmųjų didelio masto karo dienų. Rusija pertvarkė visą savo valstybę, visuomenę ir ekonomiką, kad galėtų masiškai ir nebaudžiamai žudyti žmones kitose šalyse", – pridūrė prezidentas.
Zelenskis: jie dalijasi su juo atsakomybe
V. Zelenskis sakė, kad jei pasaulis silpnai reaguoja į V. Putino grasinimus, jis tai interpretuoja kaip pasirengimą užmerkti akis į jo veiksmus.
„Kai jis nejaučia jėgos ir spaudimo, o jaučia silpnumą, jis visada daro naujus nusikaltimus. Tokį požiūrį jis vertina kaip tylų leidimą naujiems žiaurumams, naujiems smūgiams, naujoms žudynėms“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Ukraina labai dėkinga visiems pasaulyje, kurie mėgina sustabdyti šį karą ir Rusijos atakas, visiems, kurie sako žudikui, kad jis bus patrauktas atsakomybėn.
„Jei galingieji nesustabdo Putino, vadinasi, jie dalijasi su juo atsakomybe. O jei jie nori jį sustabdyti, bet negali, Putinas nebelaiko jų galingais“, – sakė V. Zelenskis.
D. Trumpas trečiadienį pareiškė, kad telefonu kalbėjosi su V. Putinu, ypač apie Ukrainos surengtus dronų smūgius Rusijos aerodromuose. JAV prezidentas sakė, kad pokalbis buvo „geras“, bet ne toks, kuris atvestų į greitą taiką.
Pentagonas keičia prioritetus: Ukrainai skirta priešlėktuvinė sistema nukreipta JAV pajėgoms Rytuose
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija nusprendė Ukrainai skirtą pagrindinę priešlėktuvinės gynybos technologiją, nukreipti JAV pajėgoms. Tai rodo silpnėjantį Pentagono įsipareigojimą Kyjivo gynybai, rašo „The Wall Street Journal“, cituoja UNIAN.
„Praėjusią savaitę Pentagonas informavo Kongresą, kad specialūs detonatoriai, skirti raketoms, kurias Ukraina naudojo Rusijos bepiločiams lėktuvams numušti, dabar skiriami JAV oro pajėgų daliniams Artimuosiuose Rytuose“, – nurodoma leidinyje.
Popiežius Leonas XIV trečiadienį telefonu paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per diskusijas dėl karo Ukrainoje padaryti „taikai palankų gestą“, pranešė Vatikanas.
Popietinio pokalbio, pirmojo nuo tada, kai Leonas tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, metu „popiežius paragino Rusiją padaryti taikai palankų gestą (ir) pabrėžė dialogo svarbą siekiant užmegzti pozityvius šalių ryšius ir ieškoti konflikto sprendimo būdų“, teigė Vatikanas.
Vladimiras Putinas pokalbyje teigė, kad nori taikos, pasiekiamos diplomatijos keliu, pranešė Kremlius.
Tačiau V. Putinas taip pat sakė, kad „Kyjivo režimas (siekia taikos) eskaluodamas konfliktą ir imdamasis diversijos veiksmų prieš civilinę infrastruktūrą Rusijos teritorijoje“, teigiama pareiškime.
Per pokalbį telefonu V. Putinas „patvirtino savo interesą siekti taikos politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, nurodė Kremlius ir apibūdino pokalbį kaip konstruktyvų.
Jis tai padarė „pabrėždamas, kad norint galutinai, teisingai ir visapusiškai išspręsti krizę, būtina pašalinti giliai įsišaknijusias jos priežastis“.
Naktinė Rusijos ataka Charkivui: sužeista mažiausiai 17 žmonių
Ukrainos Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas „Telegram“ pranešė, kad per praėjusios nakties rusų dronų ataką Charkive buvo sužeista 17 žmonių.
Nurodoma, kad tarp sužeistųjų yra vaikų ir kad per ataką nukentėjo daugiabučių.
Apie tai pranešama po savaitgalį Ukrainos įvykdytos dronų atakos prieš Rusijos bombonešius, dėl kurios rusų prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų.
Po Putino grasinimų keršyti rusai atakavo gyvenamuosius namus: tarp žuvusiųjų – kūdikis
Per Rusijos bepiločių orlaivių smūgius Šiaurės Ukrainos Prylukų mieste žuvo penki žmonės, tarp jų – vienerių metų vaikas, o dar šeši buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė vienas Ukrainos pareigūnas.
„Pranešta apie penkis žuvusius žmones, įskaitant dvi moteris ir vienerių metų vaiką, kurie buvo rasti po griuvėsiais“, – tinkle „Telegram“ parašė Černihivo srities pareigūnas Viačeslavas Čausas ir kartu pridūrė, kad šeši žmonės patyrė sužalojimų ir buvo hospitalizuoti.
„Per sprogimus gyvenamojoje zonoje buvo apgadinti namai“, – nurodė jis.
Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo sunaikinta didelė Rytų ir Pietų Ukrainos dalis, o milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
Ukraina ėmėsi atsakomųjų veiksmų Rusijos teritorijoje ir savaitgalį surengė dramatišką bepiločių orlaivių ataką prieš Rusijos karines oro bazes, sunaikindama milijardų dolerių vertės strateginius bombonešius.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad sieks atkeršyti už Kyjivo ataką, ir, regis, atmetė galimybę nutraukti ugnį ar surengti tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Trumpas: Putinas keršys Ukrainai
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, o pokalbį pavadino „geru“. Taip pat pridėjo, kad V. Putinas tvirtai pareiškė, kad „turės atsakyti“ į Ukrainos operaciją „Voratinklis“.
„Aptarėme Ukrainos įvykdytą išpuolį prieš Rusijos prisišvartavusius lėktuvus [operacija „Voratinklis“], taip pat įvairius kitus abiejų pusių išpuolius“, – „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
JAV prezidentas tikino, kad tai buvo „geras pokalbis“, tačiau ne tas, dėl kurio „iš karto būtų sudaryta taika“.
„Prezidentas V. Putinas vis dėlto pasakė, ir labai tvirtai, kad turės atsakyti į neseniai įvykdytą išpuolį prieš aerodromus“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
.jpg)
Trumpas: Putino atsakas Ukrainai nebus gražus
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad Vladimiro Putino atsakas į Ukrainos operaciją „Voratinklis“ nebus „gražus“, rašo „Sky news“.
„Jie įsiveržė giliai į Rusiją, ir jis (Putinas – red. past.) man tiesiog pasakė, kad mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik atsakyti, ir tai tikriausiai nebus gražu“, – sako jis.
„Man tai nepatinka, aš sakiau, kad to nedarykite, jūs neturėtumėte to daryti, turėtumėte sustabdyti“, – teigia jis.
D. Trumpas sako, kad tarp abiejų pusių yra „daug neapykantos“, bet išlieka optimistiškas dėl galimybės pasiekti paliaubų susitarimą.
Jis mini paliaubas tarp Indijos ir Pakistano ir sako: „Norėčiau, kad galėtume padaryti tą patį su Ukraina ir Rusija“.
„Kada nors tai įvyks, tikiu tuo“, – priduria jis.