Verslas

Kiekvieną šeštadienio rytą TV6 eteryje rodoma laida apie automobilius šį kartą dėmesį sutelkė į naudotą „Škoda Scala“ hečbeką. Kuo jis įdomus ir ar tai gali būti pats universaliausias pasirinkimas lietuviams, ieškantiems įperkamo, patikimo ir praktiško hečbeko?  Priklausymas milžiniškai „Volkswagen“ grupei tokiems gamintojams kaip „Škoda“ suteikia unikalią privilegiją: galimybę naudotis bendru „sandėliu“ ir iš gausybės komponentų sukurti itin konkurencingą produktą.

Latvijos ir Švedijos politikai, artėjant parlamento rinkimams, žada stabdyti maisto brangimą mažindami pridėtinės vertės mokesčius. To paties reikalauja ir dalis Lietuvos pirkėjų. Tačiau socialdemokratai šią nuostatą pašalino iš naujosios Vyriausybės programos, nors anksčiau žadėjo sumažinti mokesčius bent šviežioms daržovėms ir vaisiams. Valdantieji aiškina, kad kitų metų biudžeto prioritetas – gynyba.

Būsto pirkimas iš brėžinių sugundo ne vieną pirkėją. Tačiau velnias slypi detalėse – paskubėjus kyla rizika, kad prarasite savo ilgai taupytus pinigus. Nuosavo būsto besižvalgantys gyventojai ne visada suranda jų suplanuotam biudžetui tinkamą ar jų poreikių atitinkantį variantą. Todėl gyventojai neretai ryžtasi būstą pirkti iš vadinamųjų brėžinių. Kitaip tariant, avansas sumokamas už dar nepastatytą būstą, kuris matomas tik iš paveikslėlių, esančių statybų projekte.

Ne visi vairuotojai lieka patenkinti kelių kokybe Lietuvoje. Vis tik tarnybos primena – jei pastebėjote dideles duobes keliuose, laukiami ne tik gyventojų skambučiai, bet ir pranešimai, kuriuos stebi programėlėje. Važiuodami automobiliu, vairuotojai neretai naudoja nemokamą navigacijos programėlę „Waze“. Kiekvienas programėlės naudotojas žemėlapyje gali pažymėti, kur yra sustojęs automobilis, vyksta kelio darbai ar yra kelio nelygumų, duobių ir kt.

Dažniausiai žmonės šiukšles išmeta į arčiausiai ar tiesiog pakeliui esantį konteinerį. Visgi specialistai įspėja, kad atliekas gyventojai privalo mesti į savo daugiabučiui priskirtus konteinerius, nes išmetus jas kitur gresia baudos. Populiarioje „Facebook“ grupėje gyventojai diskutavo, kur turėtų mesti šiukšles. Vienas mažesnio miesto gyventojas dalijosi, kad išmetė šiukšles į konteinerį, esantį ne prie savo daugiabučio ir buvo nufotografuotas.

Per 9 šių metų mėnesius daugiau nei 60 Lietuvos restoranų inicijavus bankrotą, verslo atstovai teigia, kad didelį jų skaičių lemia nuo šių metų panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, augančios žaliavų kainos bei nuo pandemijos laikų užsilikusios skolos.

Krepšinio komentatorius Karolis Tiškevičius ne tik drąsiai komentuoja rungtynes, bet ir reiškia nuomonę ir apie vairuotojų įpročius. Laidoje „Gazas dugnas. Šou“ krepšinio entuziastas atviravo, kas jį labiausiai erzina keliuose. Diskusija apie vairuotojų manieras virto vienu iš laidos akcentų. Vedėjai teiravosi, kas K. Tiškevičių labiausiai nervina kelyje.

Vilniaus rajone šeštadienį atidaromas futbolo klubo „TransINVEST“ iniciatyva pastatytas stadionas. „Šis stadionas – tai mūsų klubo, akademijos ir partnerių bendro darbo rezultatas. Siekiame, kad jis taptų ne tik sporto arena, bet ir vieta, kur auga Vilniaus rajono vaikai, skatinamas jų užimtumas, ugdomas sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas kovojant su žalingais“, – pranešime sakė „TransINVEST“ prezidentas Vidmantas Pelėda.

Kiek tėvai vaikams duoda kišenpinigių ir kokia pinigų suma yra adekvati? Finansų analitikai skaičiuoja, kad tėvai vaikams kišenpinigiams skiria nuo 16 iki 100 eurų per mėnesį. Pinigus atžaloms suaugusieji dažniausiai pradeda duoti vos šie sulaukia šešerių metų. Tačiau psichologai pastebi, kad reiktų atkreipti dėmesį, kam vaikai leidžia pinigus ir ar jiems tėvai tinkamai paaiškina jų vertę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tūkstančių žemės sklypų ribos nėra tikslios. O tai reiškia, kad ir jūsų namas, garažas ar kitas pastatas gali būti kaimyno teritorijoje. Tuo metu teisininkai pasakoja, kad dėl sklypų ribų gyventojai riejasi net ir dėl 2 centimetrų.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA), atstovaujanti didžiausiems žemyno koncernams, oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą, prašydama sušvelninti ambicingus CO2 taršos mažinimo tikslus. Gamintojai teigia, kad perėjimas prie elektromobilių vyksta per lėtai, todėl dabartiniai reikalavimai yra „nepasiekiami“ ir gresia pramonei milijardinėmis baudomis. Tačiau aplinkosaugos organizacijos šį žingsnį vadina cinišku bandymu išsisukti nuo klimato įsipareigojimų.

Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti – nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs. Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ dvejiems metams iš Lietuvos SEB banko ir vieno didžiausių Europos bankų Belgijos ING skolinasi 260 mln. eurų, arba po 130 mln. eurų iš kiekvieno.

Valstybės valdoma „Ignitis grupė” perima visą 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės vėjo parko Baltijos jūroje projekto „Curonian Nord” kontrolę. „Ignitis grupės“ valdoma žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį su pasauline vėjo parkų vystytoja „OW Offshore” („Ocean Winds”) dėl projektą vystančios įmonės „Offshore wind farm 1” 49 proc. akcijų už nominalią 0,5 tūkst. eurų kainą įsigijimo, penktadienį pranešė grupė.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.

Lietuva vėluoja įsisavinti milijonines europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas, skelbiama naujausioje Europos audito rūmų (EAR) ataskaitoje. „Lietuva atsilieka įsisavinti RRF lėšas. Iki 2024-ųjų pabaigos Lietuva gavo tik 46 proc. numatytų dotacijų – 1,1 mlrd. eurų iš 2,3 mlrd. eurų“, – ES biudžeto ataskaitų pristatyme kalbėjo EAR narė iš Lietuvos Laima Liucija Andrikienė. „Išlieka didelė rizika, kad dalis RRF lėšų liks nepanaudotos“, – teigė ji.

Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui „LitAI“, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Teigiama, kad tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, kurios bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ iš ES fondų. „Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link.

Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams. Vyriausybė galės skirti dar iki trijų kartų daugiau nacionalinės paramos.  Parama skirta iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Ūkininkai nukentėjo, kuomet šių metų kovo pradžia buvo rekordiškai šilta, tačiau balandį netikėtinai atslinko šalnos ir dėl to stipriai nukentėjo sodai bei uogynai“, – pranešime sakė atstovybės vadovas Marius Vaščega.

Metinė infliacija Norvegijoje, rugpjūtį siekusi 3,5 proc., rugsėjį paaugo iki 3,6 proc., pasiekusi aukščiausią nuo vasario mėnesio lygį, parodė šalies statistikos departamento penktadienį paskelbti duomenys.  Kainų kilimą visų pirma paskatino paspartėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (nuo 5,4 proc. iki 6,3 proc.), taip pat transporto (nuo 2,7 iki 2,9 proc.) kainų metinis augimo tempas.

Prokuratūra spalio pradžioje kreipėsi į teismą ginčydama Vilniaus savivaldybės ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Darnu Group“ antrinės įmonės sutartį dėl žmonių apgyvendinimo ekstremalios situacijos atveju. Anot jos, miestas negalėjo įsigyti paslaugų iš bendrovės, kurios akcininkė „MG grupė“ yra nuteista politinės korupcijos byloje, rašo „Verslo žinių“ portalas. Generalinė prokuratūra vz.

Birželį paskelbtas antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursas neįvyko, penktadienio posėdyje nusprendė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Tai Eltai patvirtino rinkos reguliuotojo atstovė Gabrielė Vasiliauskaitė.

Penktadienį sutriko „Swedbank“ veikla – klientai negalėjo atlikti momentinių mokėjimų. Apie tai bankas paskelbė savo internetinėje svetainėje, ragindamas atlikti paprastus pervedimus. Tiesa, „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas Eltai patvirtino, kad problema jau yra išspręsta. „Problema sutvarkyta. Turiu 99 proc. patvirtinimą, kad dabar jau viskas turėtų veikti“, – penktadienį po pietų sakė G. Vercinskas.

Valstybės valdomas Turto bankas rudenį ketina parduoti tris objektus Kaune – kareivinių pastatą Panemunėje, sandėlių kompleksą šalia Kauno autobusų stoties bei patalpas Laisvės alėjoje, penktadienį pranešė įstaiga.  Jos teigimu, 1,5 tūkst. kv. metrų ploto dviejų aukštų kareivinių pastato Perlojos gatvėje pradinė kaina siekia 690 tūkst. eurų.

Šį savaitgalį „Bitė“ užbaigs vieną didžiausių mobiliųjų paslaugų valdymo sistemos (MPVS) atnaujinimo projektų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, nuo 22 val. nakties iki 8 val. ryto, laikinai neveiks savitarnos sistemos, mobiliosios programėlės „Mano Bitė“ ir „Mano Labas“. Vykdomų darbų metu „Bitės“ ryšys veiks įprastai. Taip pat galimi nežymūs paslaugų sutrikimai užsienyje esantiems klientams, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ramina sporto bendruomenę, jog dėl planų Nacionalinę sporto agentūrą (NSA) sujungti su Nacionaline sporto taryba, finansavimas mažinamas nebus, pokyčiai bus minimalūs.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad geriausiu atveju elektroninės kelių rinkliavos, vadinamojo e-tollingo, sistema Lietuvoje bus įdiegta kitų metų viduryje, o blogiausiu – 2027 m. sausį. Anot jo, valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“ šiuo metu jau vykdo su projektu susijusius viešuosius pirkimus. „Dabar „Via Lietuva“ vykdo pirkimus būtent e-tollingo sistemos.

Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymo centrui – „LitAI“. Tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, o bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Lietuvos savivaldybių asociacijai (LSA) perspėjus, jog šalies savivalda kitąmet prarastų apie 600 mln. eurų investicijoms skirtų lėšų, jei būtų priimtos siūlomos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad bus palikta dabar galiojanti tvarka savivaldybėms paliekant lankstumo.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžetu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė patvirtinti kai kuriuos naujus fiksuotus dydžius: bazinės pensijos, apskaitos vienetų, vidutinio darbo užmokesčio ir kt. Visi šie dydžiai yra naudojami apskaičiuojant kiekvieno žmogaus senatvės pensiją.

Europos Sąjunga (ES) leido suprasti, kad ji nenusileis JAV spaudimui naikinti aplinkosaugos taisykles tam, kad sutvirtintų susitarimą su JAV dėl importo muitų, praneša „Politico“. Trečiadienį kalbėdama per susitikimą už uždarų durų su ES valstybių ambasadoriais, Europos Komisijos (EK) Prekybos ir ekonominio saugumo generalinio direktorato vadovė Sabine Weyand sakė, kad JAV parengtas dokumentas netaps derybų pagrindu.

Artėja Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojama tabako kontrolės pagrindų konferencija, kuri vyks Ženevoje lapkričio antroje pusėje. Konferencija rengiama kas 2 metus ir joje dalyvauja beveik 200 šalių, kurias atstovauja sveikatos ministerijų atstovai. Atrodytų eilinė konferencija, tačiau šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kurias ruošiasi palaikyti Europos Komisija (EK), taigi, panašu, ir Lietuva.

Europos Sąjunga nustatė naujas, nuo penktadienio įsigaliojančias mokamos politinės reklamos taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad visa tokio pobūdžio reklama būtų aiškiai paženklinta, nurodant, kas ir kiek už jas sumokėjo, pranešė Europos Komisija. Be to, taisyklėse reikalaujama pateikti informaciją apie tai, ar reklama skirta konkrečiai auditorijai, jomis taip pat siekiama užkirsti kelią užsienio šalių kišimuisi į Europoje vykstančius rinkimus.

Vokietijoje intensyvinama kova su tarp interneto nuomonės formuotojų paplitusiu mokesčių vengimu. Ši tema sulaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai daugiausiai gyventojų turinti šalies žemė paskelbė, kad specializuotas tyrėjų padalinys aiškinasi, kaip nuomonės formuotojai masiškai vengia mokėti mokesčius. Jie tiria maždaug 6 tūkst. socialinių tinklų platformų duomenų įrašų, kurie rodo nesumokėtus mokesčius už viską – nuo pajamų iš peržiūrų iki reklamos produktų.

Latvijos kitąmet planuojamas biudžeto deficitas siekia 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), penktadienį Nacionalinės trišalės bendradarbiavimo tarybos posėdyje pareiškė šalies finansų ministras Arvilas Ašeradenas. Jis sakė, kad planuojamos 2026 metų konsoliduoto bendrojo valstybės biudžeto išlaidos sieks 17,945 mlrd. eurų, o pajamos – 16,064 mlrd. eurų. Latvijos BVP 2026 metais, kaip prognozuojama, sieks 43,953 mlrd. eurų. Valstybės skola kitąmet turėtų pasiekti 55 proc. BVP.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2026 metams sieks 8,039 cento už kilovatvalandę (kWh) (80,39 euro už MWh) – 2,3 proc. mažiau nei nustatyta 2025-iesiems.   Tuo metu pirmajam kitų metų pusmečiui ji būtų 8,525 cento (85,25 euro), arba 3,25 proc. mažesnė nei šių metų pirmąjį pusmetį ir ir 0,36 proc. mažesnė nei antrąjį pusmetį.  Tokias prognozuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti posėdyje penktadienį.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius pakvietė Austrijos bankus plėsti veiklą Lietuvoje bei Baltijos regione. „Bankų sektorius Lietuvoje yra stabilus ir labai pelningas, o kredito paklausa didelė. Mūsų politikos prioritetas yra pritraukti naujų žaidėjų į bankų sektorių, padidinti konkurenciją ir taip užtikrinti geriausias sąlygas galutiniam vartotojui“, – pranešime sakė viceministras, Vienoje susitikęs su šios šalies finansų ministru Markusu Marterbaueriu.

Bulgarijos įmonė „EOS Corp. EOOD“, veikianti Mažeikiuose, atleidžia 11 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba.  Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, daugiausiai darbo neteks takelažininkai (4) ir sandėlininkai (4). Įmonė nurodė darbuotojus atleidžianti dėl nutraukiamos veiklos Lietuvoje. M. Jankauskienės teigimu, bendrovėje dirba 21 darbuotojas.

2025 m. rugpjūtį prekių eksportuota už 3,01 mlrd. eurų, importuota už 3,28 mlrd. eurų, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudarė 269,1 mln. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuviškos kilmės prekių per paskutinį šių metų vasaros mėnesį buvo eksportuota už 2,08 mlrd. eurų. Per mėnesį (palyginti su 2025 m. liepa) eksportas padidėjo 2,7 proc., importas sumažėjo 15,3 proc.

Dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose sumažėjus geopolitinės rizikos priedui, naftos kainos penktadienį toliau traukia žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ryte sumenko 0,36 proc. iki 64,98 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,3 proc. iki 61,32 JAV dolerio už barelį. Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože, pagal kurį per kelias dienas gali būti išlaisvinti likę gyvi įkaitai.

Druskininkuose penktadienį į statomos modernios autobusų stoties konstrukciją bus įdėta simbolinė laiko kapsulė. Kaip teigiama savivaldybės pranešime, kapsulėje bus saugomas laiškas ateities kartoms bei simboliniai projekto artefaktai, o pati kapsulė bus patalpinta matomoje stoties vietoje, kad primintų apie šios vietos kūrimo pradžią ir jos idėją. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad šis projektas pristato ne tik išskirtinę kurorto autobusų stotį, bet ir pačius Druskininkus.

Rugsėjo mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su rugpjūčiu, Lietuvoje augo 5 proc. ir siekė 84,01 euro už megavatvalandę (MWh), praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo 84,16 euro už MWh, o Estijoje –  81,12 euro.

Ankstesnei Vyriausybei pavasarį paprašius visų ministerijų, išskyrus Krašto apsaugos (KAM), jų įstaigas bei asignavimų valdytojus 2026 metais sutaupyti daugiau nei 100 mln. eurų išlaidų, premjerė Inga Ruginienė sako, kad yra kelios ministerijos, kurios dar nerado būdų, kaip taupyti. „Yra viena kita ministerija, bet jie turi pateikti savo planus ir greičiausiai su biudžeto priėmimu tas planas bus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad nuo kitų metų gyventojams leidus iš pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas, reikia jais pasitikėti – žmonės turi patys nuspręsti, kur tuos pinigus dėti.  „Jie sukūrė šeimas, jie augina vaikus, jie statosi namus, jie kuria savo gyvenimą, kuria savo verslus. Kodėl reikia galvoti, kad jie paims ir kažkur pinigus išmėtys? Ten, kur nereikia.

Įpusėjus Migracijos departamento vadovo konkursui paaiškėjo, kad norą dalyvauti jame pareiškė apie 10 pretendentų. „Skaičiai yra kintantys, konkursas baigsis spalio 15 dieną“,  – Eltą informavo Vidaus reikalų ministerija. ELTA primena, kad spalio 1 dieną ministerija paskelbė naują konkursą į Migracijos departamento vadovus.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad dujų kainos gyventojams nuo sausio stipriai keistis neturėtų. „Ateities sandoriai rodo, kad svyruos apie 30, 35-36 eurų už megavatvalandę ribose, tai lemia ir kainas gyventojams“, – LRT radijui teigė A. Bagočiutė. „Žiūrėdami į tokias tendencijas mes manome, kad kainos, kurios bus nustatomos nuo sausio 1 dienos, turėtų išlikti panašios, kokios yra dabar arba net truputį mažėti“, – pridūrė ji.

Buvusi pandemija gerokai pakoregavo žmonių darbo įpročius. Jos metu itin išpopuliarėjo darbas nuotoliniu būdu, kurio dabar darbdaviai bando pamažu atsisakyti. Visgi tai padaryti nėra lengva, nes nemažai prie darbo namuose jau pripratusių žmonių į biurus sugrįžti nebenori.  Vilniuje gyvenantis Lukas (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasakojo, kad neseniai išėjo iš darbo, nes kilo nesutarimų su darbdaviu. „Įsidarbinau pandemijos metu, tada visas darbas vyko nuotoliniu.

Kelkraštyje stovintis policijos automobilis su mirksinčiais švyturėliais – kone kasdienis vaizdas Lietuvos keliuose. Ir tuo stebėtis nereikėtų. Vien per aštuonis šių metų mėnesius pareigūnai užfiksavo daugiau nei 340 tūkstančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dalis jų baigiasi būtent vairuotojo sustabdymu.

Ministrė pirmininkė socialdemokratė Inga Ruginienė sako esanti pasiruošusi dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis, o kitų metų biudžeto priėmimas parodys, kiek skirtingoms politinėms jėgoms atstovaujantys politikai yra linkę palaikyti visuomenei naudingus sprendimus. „Aš mažumos Vyriausybėje buvau pasiruošusi jau prieš mėnesį dirbti, mes turėjome įvairių momentų, diskusijų, esu pasiruošusi bet kokiam scenarijui“, – interviu „Laisvės TV“ ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.

Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad dabartinis palūkanų normų lygis yra pakankamai tvirtas „sukrėtimų valdymui“, rodo rugsėjo mėn. posėdžio protokolas, todėl tikimasi, kad palūkanų normos kol kas nebus mažinamos. Praėjusį mėnesį po kelių mažinimų ECB antrą kartą iš eilės paliko nepakeistą savo pagrindinę palūkanų normą – 2 proc., o infliacija nusistovėjo ties centrinio banko nustatytu dviejų procentų tikslu.