Verslas

Lietuvai dar kartą kreipusis į Minską, kad jos įmonių vilkikai būtų įleisti į šalį per Vyriausybės laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, Baltarusija pareiškė, kad to nedarys, kol Lietuva atvers sieną. Kaip skelbia baltarusių portalas „Nashaniva“, Lietuvos vilkikams neleidžiama išvažiuoti iš Baltarusijos, bet jų vairuotojai gali išvykti iš šalies.

 Nuo 2026-ųjų Kauno miesto komercinis nekilnojamasis turtas (NT) bus apmokestintas mažesniu ir minimaliu galimu 0,5 proc. tarifu, apleisti NT objektai – 5 proc. tarifu, antradienį nusprendė Kauno miesto savivaldybės taryba. Nuo 2020-ųjų galioja Kaune galioja nauji NT mokesčio tarifai. Šiuo metu apleistas ir neprižiūrimas NT mieste apmokestinimas 3 proc. tarifu, tad savivaldybė nusprendė jį didinti. Tuo metu bendrai NT Kaune dabar taikomas 1 proc. apmokestinimas, daliai turto – 0,7 proc.

Dauguma Lietuvos gyventojų šiemet šventiniam stalui planuoja išleisti ne daugiau nei 150 eurų, rodo „Lidl Lietuva“ užsakymu atlikta naujausia visuomenės nuomonės apklausa. „Vienu pagrindinių švenčių akcentų neabejotinai išlieka kalėdinis meniu, kuriam 29 proc. šalies gyventojų planuoja skirti iki 100 eurų, pernai tokią sumą išleisti planavo 36 proc. gyventojų. Šiek tiek didesnį biudžetą – nuo 101 iki 150 eurų – kalėdinėms vaišėms planuoja skirti 22 proc.

Baltarusijai neišleidžiant maždaug tūkstančio ten įstrigusių Lietuvos vilkikų, nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ prezidentas teigia neatmetantis, jog Lietuvoje likę vairuotojai blokuos kelius. Vis dėlto Erlandas Mikėnas sako, kad asociacija nesiekia imtis kraštutinių priemonių, tačiau, anot jo, vežėjai yra pikti ir apie tai spręs trečiadienį kongrese.

Per šių metų spalį Lietuvoje buvo iš viso įregistruoti 1 937 elektromobiliai. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) teigimu, tai 1 proc. daugiau nei rugsėjį, kai buvo įregistruoti 1 848 elektromobiliai, ir 59,9 proc. daugiau nei prieš metus.   LEA duomenimis, iš visų šalyje registruotų elektromobilių 1 004 buvo grynieji elektromobiliai, o 844 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Taip pat spalį įregistruotas 71 lengvasis krovininis elektromobilis – tai 4,4 proc.

Jau nuo kitų metų pradžios įsigalioja II pakopos pensijų reforma, kuri per du metus gyventojams leis atsiimti iki tol sukauptas lėšas. Ekonomistai jau skaičiuoja, kiek pinigų neteks pensijų fondai ir kiek atsiimtų lėšų bus tiesiog panaudotos vartojimui.   SEB bankas prognozuoja, kad kitąmet II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kitais metais būsto rinkos aktyvumas bus nemažas, tačiau būsto įperkamumas mažės, nes kainos didėja sparčiau nei gyventojų pajamos. „Jei žiūrėsime Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje kainos, išskyrus Vilniuje, jau padidėjusios 14 proc. – gerokai daugiau nei auga darbo užmokestis ar kitos pajamos“, – naujausių makroekonominių prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.

Seime svarstant kitų metų biudžetą, koalicinės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis siūlo numatyti didesnį finansavimą viešojo saugumo sektoriui. Kitu atveju, kartoja politikas, „aušriečių“ frakcija gali nepalaikyti valdančiųjų pateikto biudžeto projekto.  „Deja, biudžetas buvo pateiktas ne toks, koks buvo suderintas. Skaičiai skiriasi beveik 300 mln. eurų. Natūralu, kad sprendimas mūsų frakcijos netenkina. Buvo aiškiai pasakyta, kam turi būti sudėti prioritetai.

Sveikatos priežiūros, estetikos ir grožio paslaugas teikiančios įmonės direktorei už apgaulingą finansinės apskaitos organizavimą bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą Šiaulių apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu skyrė 10 tūkst. eurų baudą. Antradienį Generalinė prokuratūra pranešė, kad teismas Šiauliuose ir Kaune veikiančios įmonės direktorei skyrė 15 tūkst. eurų baudą, bet kadangi byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, bauda sumažinta trečdaliu.

Sėkminga Kinijos elektromobilių plėtra turi ir tamsiąją pusę. Šalies draudimo kompanijos skambina pavojaus varpais – naujos kartos energetinių transporto priemonių (NEV) draudimas joms yra visiškai nuostolingas. Nors įmokos už elektromobilius jau dabar yra gerokai didesnės nei už įprastus automobilius, griežti valstybiniai reguliavimai neleidžia draudikams pakelti įkainių tiek, kad padengtų patiriamus nuostolius.

JAV ekonomika lieka gana atspari, Euro zona kitąmet augs truputį lėčiau negu šiemet. Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų artimiausiais ketvirčiais neturėtų keisti. 2025 metų Lietuvos BVP prognozę truputį sumažiname, o kitų metų – minimaliai padidiname. Kitos Baltijos šalys Lietuvą pagal ūkio plėtros tempą pasivys ne anksčiau negu 2027 metais, rašomas SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Lietuvai dar kartą kreipusis į Minską, kad jos įmonių vilkikai būtų įleisti į šalį per Vyriausybės  laikinai uždarytus Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia dar laukianti atsakymo į prašymą.  VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad tarnybos vadas Rustamas Liubajevas pirmadienio vakarą kreipėsi į Baltarusijos vyriausiąjį sienos su Lietuva įgaliotinį.

Net 64 proc. jaunų 18–29 metų lietuvių bent kelis kartus per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau iš tiesų priežastys yra daug kompleksiškesnės, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokius duomenis rodo banko „Swedbank“ užsakymu 2025 m. rugsėjo 29 d. atlikta reprezentatyvi 18–29 metų amžiaus gyventojų apklausa.

SEB mažina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,5 proc., o kitų metų augimo prognozę gerina iki 3,2 proc., skelbiama naujausioje banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Rugpjūtį prognozuota, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o kitąmet – 3,1 proc. Šių metų ekonomikos augimo prognozės mažinamos dėl prastesnio nei tikėtasi trečiojo metų ketvirčio BVP rezultato. Šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų siekti 3,5 proc.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., rašoma pranešime spaudai.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse spalį išliko Estijoje, o mažiausia buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų skelbiami duomenys. Vartojimo prekių ir paslaugų brangimas per metus praėjusį mėnesį spartėjo Lietuvoje ir Latvijoje, lėtėjo Estijoje. Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu, pakilo 4,1 proc., Latvijos – 4,3 proc., Estijos – 4,6 procento.

Būstas Vilniuje šiandien yra brangiausias Baltijos šalyse – 2024 m. Lietuvos sostinės būsto kainos ne tik aplenkė Rygą bei Taliną, bet ir tapo viena aiškiausių Lietuvos ekonominės lyderystės iliustracijų, rodo „Eurostat“ duomenys. Kodėl Vilnius išsiveržė į priekį ir kokias tendencijas tai rodo, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienį prieš vidurnaktį dėl pastebėto meteorologinio oro baliono laikinai buvo sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla, skelbia LRT radijas. Pasak jo, Vilniuje leistis turėjęs iš Madeiros grįžęs lėktuvas buvo nukreiptas į Kauno oro uostą. Vilniaus oro uostas: iš viso paveikta 470 keleivių Vilniaus oro uostas antradienio rytą patvirtino, kad naktį iš pirmadienio į antradienį buvo paveikti trys atvykstantys skrydžiai, o nepatogumų dėl sutrikusios oro uosto veiklos patyrė 470 keleivių.

Antradienį Seimo nariams Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pristatys prieš savaitę baigto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito rezultatus. Penkis mėnesius Valstybės kontrolės vykdytas LRT veiklos auditas buvo baigtas lapkričio 3 d. Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos 8 rekomendacijos – keturios skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir viena LRT tarybai. Audito rezultatai jau buvo pristatyti Seimo Audito komiteto posėdyje, taip pat ir LRT.

Seimui antradienį planuojama teikti siūlymą, kad Vyriausybė nuo kitų metų ribotų be importo akcizų iš dalies trečiųjų šalių į Lietuvą vilkikų bakuose įvežamus degalus. Anot Finansų ministerijos, dabar Vyriausybė gali nustatyti be importo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir muitų komercinių transporto priemonių standartiniuose bakuose galimo įvežti kuro kiekį iš trečiųjų valstybių, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos.

Daugelis gyventojų namų internetu naudojasi kiekvieną dieną. Vieniems jo reikia pramogoms, kitiems – kur kas rimtesniems reikalams, pavyzdžiui, darbui iš namų. Todėl internetui sutrikus, neretai kyla ne tik nepatogumai, bet ir ginčai su jo tiekėjais.

Dar nespėjus nurimti Helovynui ir pasibaigti spaliui, miestų parduotuvių vitrinose jau mirga kalėdinės dekoracijos. Kol už lango dar gelsta lapai, prekybos centrai skamba šventinėmis melodijomis, o lentynose rikiuojasi žaisliukai, girliandos ir dirbtinės eglutės. Vieni džiaugiasi anksti atėjusia šventine nuotaika, kiti purtosi – šventės, regis, išsitempė taip, kad iki tikrųjų Kalėdų beliks tik nuovargis.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gyventojams primena, kad tūkstančiai gyventojų vis dar neatliko prievolės sumokėti žemės mokėstį. Inspekcija ragina paskubėti, mat kitu atveju kaupsis delspinigiai, o prireikus – skolą nurašys nuo jūsų sąskaitos.   VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad iki šios dienos žemės mokestį jau sumokėjo apie 436 tūkst. gyventojų (arba 55 proc.), kurių sumokėta suma – 25,6 mln. eurų (arba 51 proc.

Verslumą skatinantis TV3 žiniasklaidos grupės projektas „Rykliai. Lietuva“ pirmadienio vakarą vėl stebins televizijos žiūrovus novatoriškomis idėjomis, o pirmas su garsiais Lietuvos investuotojais susipažins 37-erių Deividas Bružas. Pastaraisiais metais žemaitis pasinėrė į specifinio maisto produktų kūrimą ir gamybą ir tiki savo vizija kasdienį įprotį paversti pelningu verslu.

 Lietuva ketina dar kartą kreiptis į Baltarusijos institucijas, jog jos įmonių vilkikai būtų įleidžiami į Lietuvą per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, sako Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas (NKVC) Vilmantas Vitkauskas.  „Buvo priimtas sprendimas, kad mes pakartotinai kreipsimės į Baltarusijos institucijas aukštesniu lygiu, vyriausiųjų sienos įgaliotinių lygiu, kad būtų atidaryti du pasienio kontrolės postai evakuacijos koridoriui į abi puses.

Sodininkai ir uogininkai, kurių derlius šį pavasarį buvo sunaikintas ar smarkiai pažeistas šalnų, iki lapkričio 21 dienos gali kreiptis dėl paramos. Tam skirta 3,3 mln. eurų. Paramos dydis priklausys nuo augalų grupės ir žalos masto. Jei bendra prašoma paramos suma viršys 3,3 mln. eurų, kiekvieno pareiškėjo parama bus proporcingai sumažinta, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, prašymus paramai gauti ūkininkai turi pateikti savivaldybėms.

Kalbėdami apie skonį, turime galvoje ne tik tai, kas yra taurėje, bet ir apie patirtį, kurią ji suteikia. Tokias patirtis siūlo ir „Vilkmergės“ gėrimai, kurie šiemet pelnė net keturis bronzos medalius dviejuose prestižiniuose pasauliniuose konkursuose – „International Beer Challenge 2025“ ir „International Cider Challenge 2025“. Tai dar vienas svarbus įrodymas, kad lietuviški produktai gali pelnyti pripažinimą vienoje konkurencingiausių pasaulio rinkų.

Nuo pavasarinių šalnų nukentėję sodininkai ir uogininkai nuo pirmadienio dvi savaites gali teikti prašymus paramai gauti, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, paramos dydis diferencijuojamas pagal augalų grupes ir patirtos žalos mastą.  Jei bendras visiems pareiškėjams apskaičiuotas paramos dydis viršys nuostoliams kompensuoti skirtą sumą, kuri iš viso sudaro 3,3 mln. eurų, apskaičiuota parama kiekvienam pareiškėjui bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

 „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako negalintis garantuoti, kad jo vadovaujama frakcija Seime palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. Jo teigimu, šiuo metu tarp valdančiosios koalicijos partnerių trūksta aiškaus sutarimo, kam ir kiek lėšų turėtų būti skirta.  „Ne, negaliu sakyti (kad frakcija balsuos už projektą – ELTA), nes mes bandome atitaisyti tai, kas buvo sutarta penktadienį su ministru ir premjere ir valdančiąja dauguma.

Europos Sąjunga privalo aktyviai ginti savo automobilių pramonę nuo agresyviai nusiteikusiso Kinijos, o tai apima ir esminį klausimą – galimą 2035-ųjų vidaus degimo variklių draudimo peržiūrą. Tokį griežtą pareiškimą interviu Italijos dienraščiui „La Stampa“ pateikė ES pramonės komisaras Stephane'as Sejourne'as. Pasak S. Sejourne'o, ES privalo būti mažiau naivi ir pripažinti, kad yra vienintelis žemynas, neturintis strateginio mąstymo pramonės politikoje.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ klientai sulaukė laiško, kuriame bendrovė pranešė, kad nuo kitų metų įsigiję draudimo paslaugą sulauks pokyčių sąskaitose. Naujas mokestis klientų sąskaitose atsiras jau vasario mėnesį. „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė nurodė, kad naujas mokestis atsiras dėl nuo sausio 1d. įsigaliojančio saugumo įnašo įstatymo. „Įstatymas numato, kad naujai sudaromoms ar pratęsiamoms ne gyvybės draudimo sutartims bus taikomas 10 proc.

Tarptautiniu mastu veikianti nebankinė skolintoja „Eleving Group” pranešė per tris šių metų ketvirčius uždirbusi 23,6 mln. eurų grynojo pelno – 7,8 proc. daugiau nei prieš metus, pajamoms augus 13,2 proc. iki 178,8 mln. eurų. „Per devynis mėnesius pakartotinai pasiekėme rekordiškai aukštas paskolų išdavimo apimtis – 323,5 mln. eurų, 23,4 proc. didesnes nei prieš metus.

Lenkijoje esančioje „Orlen“ degalinėje degalų užsipylę vairuotojai susidūrė su problemomis, rašo portalas „Money.pl“. Pasak portalo, Vloclaveke, Kapitulnos gatvėje, užpildant cisternas buvo sumaišyti degalai – vietoje benzino pripilta dyzelino. „Daugelis ten degalų užsipylę vairuotojai pranešė apie variklio gedimus ir kitas problemas, susijusias su automobiliu, vos nuvažiavus kelis kilometrus“, – rašo portalas, remdamasis bendruomenės pranešimu socialiniame tinkle.

Sumažėjus vietos elektrinių gamybai ir didėjant vartojimui, elektros kaina praėjusią savaitę Lietuvoje augo 8 proc. iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Latvijoje lapkričio 3–9 d. elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 83 eurus už MWh.

Bepiločius orlaivius „Monopulse“ gaminanti bendrovė „MNP technologijos“ gavo 1,12 mln. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą dronų gamybos plėtrai. Pasak bendrovės, paskola skirta pajėgumų didinimui strateginiame gynybos sektoriuje bei užsakymams Lietuvos ir užsienio rinkoms.

Lietuvos kapitalo trąšų gamintojos ir eksportuotojos UHB grupės vadovas ir akcininkas Kęstutis Pakalnis prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti birių maisto produktų prekybos įmonę „Skanėja“ ir ryžių bei ankštinių kultūrų importuotoją „Stolminą“. Taryba skelbia prašymą gavusi spalio 30 dieną. Po 100 proc.

Profesinėms sąjungoms kritikuojant mažėjantį finansavimą, Seimo nariai siūlo kitų metų biudžete statutinių pareigūnų atlyginimams skirti papildomai apie 60 mln. eurų. Tarp naujausių parlamentarų iniciatyvų – ir siūlymas smarkiau didinti algas kultūros darbuotojams, numatant dar 3,6 mln. eurų. Mišriai parlamentaro narių frakcijai priklausantis Viktoras Fiodorovas registravo siūlymą 2026-aisiais papildomai skirti 32 mln. eurų policijos pareigūnų atlyginimams didinti, 12,7 mln.

Penktą savaitę iš eilės augus elektros vartojimui bei sumažėjus vietinei gamybai, jos kaina praėjusią savaitę Lietuvoje augo 8 proc. iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia operatorė „Litgrid“. Latvijoje vidutinė „Nord Pool“ biržos kaina lapkričio 3–9 dienomis buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 83 eurai.

Nuo trečiadienio „Ryanair“ keleiviai privalės naudoti jos programėlėje sukuriamus elektroninius įlaipinimo bilietus, o popierinių bilietų visiškai atsisakoma, pranešė pigių skrydžių bendrovė. „Ryanair“ teigia, kad keleiviai dabar privalės susikurti skaitmeninius bilietus aviakompanijos programėlėje išmaniesiems telefonams, o šių bilietų telefone ar planšetiniame kompiuteryje neturintys keliautojai negalės nei patekti į oro uosto saugumo patikros zoną, nei įlipti į lėktuvą.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“, norėdama sostinės Konstitucijos prospekto centriniame verslo rajone statyti dar vieną aukštybinį verslo centrą, nusprendė pradėti naują derinimo procedūrą ir penkiais aukštais sumažinti pastato aukštį, skelbia „Verslo žinios“.  Tokį sprendimą bendrovė priėmė vasarą bandžiusi suderinti detalųjį planą ir sulaukusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pastabų.

Lietuvai ieškant sprendimo, kaip padidinti iš dalies veikiančio Medininkų pasienio punkto pralaidumą ir taip grąžinti Baltarusijoje įstrigusius tūkstančius vilkikų ir puspriekabių, Lietuvos vežėjai pareiškė, kad Baltarusija nebeišleidžia jų ir per Medininkus.  „Mūsų pareigūnai labai mažai praleidinėdavo (vilkikų per Medininkų punktą – BNS), o dabar viskas.

Artėja istorinė diena – netrukus visi elektros skaitikliai Lietuvoje bus išmanūs. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kartu su bendrovėmis „Bitė Lietuva“, „Sagemcom“ ir „Siemens“ šalyje per kelerius metus įdiegs dar apie 700 tūkst. išmaniųjų elektros skaitiklių. Šiuo metu specialios „Bitės“ daiktų interneto technologijos jau veikia daugiau kaip 1,25 mln. išmaniųjų elektros skaitiklių, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

Reklaminiame triukšme laimi ne tie, kurie garsiau rėkia, o tie, kurie moka kalbėti įdomiai. Pastaraisiais metais vis daugiau prekės ženklų pagaliau supranta – žmogus nebenori būti persekiojamas reklamos. Jis siekia, kad su juo būtų kalbamasi – protingai, aktualiai, be dirbtinės pompastikos, todėl vis dažniau reklamos vietą užima turinys – pasakojimas, kuris ne tik matomas, bet ir skaitomas iki galo.

Centralizuotos šilumos tiekėja „Gijos“ jau apskaičiavo pirmąsias 2025–2026 m. šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesio šildymą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 7 proc, tačiau šiemet spalis buvo vėsesnis, todėl šie veiksniai atsispindi sąskaitose. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 30 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 51 eurų. Spalio mėnesį sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 7 proc.

Kas mėnesį dalis gyventojų gauna ne tik įprastą senatvės pensiją, bet ir papildomą išmoką – pensijų anuitetą. Šis priedas skiriamas tik tiems, kurie papildomai kaupė pensijai antros pakopos pensijų fonduose. „Sodra“ skaičiuoja, kad spalio pabaigoje pensijų anuitetus buvo įsigiję 4864 gyventojai.  Jiems mokėtų standartinių anuitetų be paveldėjimo galimybės vidutinė išmoka siekė 77,67 euro, o su paveldėjimu – 66,23 euro.

Bendrovė „Kilo Health“ plečia savo veiklą už sveikatingumo ribų ir tampa „Kilo“. Startuolis atskiria  investicijų veiklą nuo kasdienių verslo operacijų ir planuoja į startuolius investuoti iki 10 mln. eurų.  „Vystome produktus ir kitose srityse – grožio, asmeninio tobulėjimo.

Automobilio pardavimas – ne tik raktelių ir dokumentų perdavimas naujajam jo savininkui. Kartu su sandoriu vairuotojams reikia pasirūpinti ir kitais niuansais, pavyzdžiui – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo sutartimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Nedidelis neapsižiūrėjimas šiame procese gali sukelti rimtų pasekmių – nuo galimų teisinių ginčų iki netikėtai priskirtos atsakomybės už kito asmens padarytus eismo įvykius.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša jau gaunanti duomenis iš 75 proc. šalyje veikiančių kasos aparatų.  VMI duomenimis, į i.EKA sistemą duomenis jau teikia apie 15 tūkst. smulkiųjų verslininkų iš 19 tūkst. kasos aparatų, o bendrai duomenys teikiami iš 53 tūkst. (75 proc.) kasos aparatų, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  „Vis dėlto, duomenų dar neteikia 13 tūkst. verslininkų, nors tokia pareiga jiems yra nuo gegužės“, – rašoma pranešime.

Keleivių vežimo autobusais bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ („Toks“) praneša, kad 51 proc. jos akcijų perka Izraelio viešojo transporto bendrovė „Egged Group“. Skelbiama, kad užbaigus pardavimo procesą dabartiniai įmonės savininkai – investicijų grupė „Žabolis ir partneriai“ bei investuotojas Nemunas Dagilis – valdys likusius 49 proc. TOKS akcijų.