Jonavos vicemeras Povilas Beišys sako – toks įvertinimas įrodo, kad miestas teisingai juda link tikslo mažinti nelaimingų atsitikimų gatvėse skaičių.
„Labai nudžiugino šitas apdovanojimas (...), nereikia būt dideliu genijumi, kad suprastumei, kas yra visų nelaimingų atsitikimų ir žūčių kelyje pagrindinė priežastis – tai didelis greitis ir neatsakingas elgesys kelyje. Mes turbūt tą supratome jau labai seniai ir sistemingai dirbame, kad situacija Jonavoje pasikeistų“, – BNS teigė P. Beišys.
Jo teigimu, svarbus ne tik naujos kelių infrastruktūros kūrimas, bet ir jau esamos tvarkymas, pėsčiųjų saugumas tinkamai įrengiant bei apšviečiant pėsčiųjų perėjas.
Anot P. Beišio, didelį vaidmenį atlieka ir švietėjiška veikla: „Dažnai žmonės sunkiai priima tą pasikeitusią infrastruktūrą, siauresnę gatvę, greičio mažinimo kalnelį, o švietimas žmones priverčia mąstyt kitaip, jie ne su pykčiu, bet su džiaugsmu priima tą pasikeitusią infrastruktūrą.“
Susisiekimo ministerijos BNS perduotais duomenimis, Jonavoje 2024 metais nežuvo nė vienas eismo dalyvis, o sužeistųjų buvo 17 – 34,6 proc. mažiau nei 2020 metais (26), kai pradėta vykdyti saugos eismo strategija „Vizija 0“.
Lapkričio 19 dieną Jonavai buvo įteiktas „Vizija 0 miestas 2025“ apdovanojimas už pažangą eismo saugos srityje.
„Jau matome pažangą kai kurių savivaldybių kelių ruožuose, kurie anksčiau buvo itin avaringi, o dabar eismo įvykių juose neįvyksta arba jeigu įvyksta – sužeistųjų ir žuvusiųjų nėra“, – pranešime teigė ministras Juras Taminskas.
Gargžduose, Palangoje, Tauragėje ir Šilutėje taip pat mažėja sužeistųjų skaičius
Pasak ministerijos, iš 29-ių Lietuvos miestų, kuriuose įsikūrę daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, 18-os keliuose pernai nežuvo nė vienas žmogus. Tik penki miestai – Jonava, Gargždai, Palanga, Tauragė ir Šilutė – pernai, palyginti su 2020 metais, sugebėjo sumažinti sužeistųjų skaičių keliuose.
Tauragėje pernai eismo įvykiuose sužeisti 23 žmonės – 23,3 proc. mažiau nei 2020 metais (30), BNS pranešė ministerija.
Anot Tauragės mero Dovydo Kaminsko, saugumas keliuose reiškia ne tik infrastruktūros sprendimus, bet ir gyventojų sąmoningumą dalyvaujant eisme.
„Visi dedame daug pastangų į tai, kad nebūtų tų nelaimių kelyje. Bet aš manau, kad ir vairuotojai sąmoningesni, ir pėstieji po truputėlį irgi atsargiau tiesiog įvertina situacijas, todėl tas skaičius ir gerėja“, – BNS sakė D. Kaminskas.
„Kuo mes daugiau skirsime investicijų tam, kad atskirtume (automobilių ir pėsčiųjų – BNS) srautus ten, kur jie kertasi, tuo labiau didinsime saugumą gatvėse (...). Daug dar reikia nudirbti, bet einame gera linkme“, – pridūrė jis.
Gargžduose 2024 metais keliuose sužeista 10 gyventojų – 33,3 proc. mažiau nei 2020 metais (15), Palangoje – 34, arba 26,1 proc. mažiau (46), Šilutėje – 21, arba 8,7 proc. mažiau (23).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė Gintarė Plungienė BNS teigė, jog infrastruktūros sprendimai veikia, bendruomenė tampa sąmoningesnė kelyje, todėl Gargžduose pernai pavyko išvengti skaudžių nelaimių.
„Mieste gerinama infrastruktūra: ribojamas greitis, tvarkomos kelio dangos, įrengiami pėsčiųjų ir dviračių takai, svarbus ir kryptinis perėjų apšvietimas. Taip pat buvo statomi nauji kelio ženklai probleminėse vietose, ribojamas sunkiasvorio transporto judėjimas miesto gatvėse“, – komentare BNS teigė G. Plungienė.
Pasak jos, švietėjiška veikla yra esminis dalykas, nes net pati geriausia infrastruktūra neapsaugos nuo nelaimių, jei eismo dalyviai elgsis neatsakingai.
„Rajono mokyklose policijos pareigūnai rengia prevencinius susitikimus su mokiniais, kuriuose pasakoja apie saugų elgesį gatvėje, primena apie atšvaitų naudojimą. Įvairių akcijų keliuose metu ir vairuotojams nuolat akcentuojama saugos diržų, leistino greičio ir atsakingo elgesio kelyje svarba“, – teigė G. Plungienė.
Savo ruožtu Palangos savivaldybės atstovė spaudai Tamara Zaiceva sako, kad infrastruktūra šiemet gerinama avaringoje sankryžoje Palangos aplinkelyje ties sankirta su Darbėnų keliu, taip pat itin judriame Klaipėdos plente.
„Jau prieš keletą metų Palangos centrinėje dalyje buvo sumažintas didžiausias leistinas transporto priemonių greitis, o šiais metais įrengti nauji greičio matuokliai centrinėje Vytauto gatvės dalyje, taip pat – Kastyčio, Kęstučio ir Smilčių gatvėse. Greičio kontrolė yra svarbi prevencinė priemonė, siekiant mažinanti eismo įvykių skaičių“, – BNS perduotame komentare teigė T. Zaiceva.
„Saugaus eismo pamokos ir kitos prevencinės iniciatyvos formuoja atsakingą jaunųjų eismo dalyvių požiūrį. Ši (švietėjiška – BNS) veikla padeda ilgalaikėje perspektyvoje kurti saugesnę eismo kultūrą“, – pridūrė ji.
Ministerijos duomenimis, 2024 metais, palyginti su 2023 metais, žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius sumažėjo 24 proc. – iki 121 (užpernai – 159). Taip pat fiksuotas iki šiol mažiausias sužeistųjų skaičius – 3,2 tūkst.
Saugos eismo strategijos „Vizija 0“ tikslas yra iki 2030 metų perpus sumažinti žuvusiųjų keliuose skaičių, palyginti su 2020 metais, o iki 2050 metų – pasiekti nulį žūčių keliuose. Pernai žuvusiųjų skaičius buvo 31 proc. mažesnis nei 2020 metais.
