Kalbėdamas Lietuvos verslo forume, D. Dundulis iš karto akcentavo atsivėrusią gilią prarają tarp valdžios ir verslo. Verslas, jo žodžiais, jau seniai persitvarkė, o valdžia liko stovėti vietoje.
„Verslas daugiau negu 30 metų gana stipriai išbaltėjęs ir galima sakyti, kad yra beveik baltas ir skaidrus. Problema yra, kad valdžia atsiliko ir šiuo metu dar nėra išsibalinusi“, – tikino jis.
Anot jo, kadaise verslą spaudė valdžios kontrolė – todėl tekdavo rinktis tarp skaidrumo ir „Lukašenkos kelių“. Bet pačiai valdžiai šiuo metu nėra jėgos, kuri pareikalautų tvarkos.
„Kadangi valdžia spaudė, buvo ta jėga, kad paprasčiausiai nebuvo kitos išeities – arba turėjai eiti iki Lukašenkos, arba būtų viskas absoliučiai skaidru. O valdžios atveju, nėra jėgos, kuri paspaustų, kad jie susitvarkytų“, – pabrėžė D. Dundulis.
Verslininkas pateikė konkretų pavyzdį – įmonių finansus gali pamatyti visi, o ministerijų – niekas. Tai, jo teigimu, ir yra didžiausia šių laikų problema valstybėje.
„Pamėginkite iki galo įsigilinti, kur ministerijos išleidžia pinigus – rasite kur nors? Mes negalime pasižiūrėti, kur yra mūsų žmonių sunešti pinigai. Tai ir yra didžiausia problema“, – sakė verslininkas.
Jo nuomone, valdžia vengia viešumo – o kai iš viešumo bėgama, prapuola ir skaidrumas.
Atsakė, ar pats eitų tarnauti valstybei
Paklaustas, ar galėtų įsivaizduoti save valstybės tarnyboje, Dainius Dundulis nesvarstė nė akimirkos. Jo įsitikinimu, tokiai sistemai verslininkas būtų visiškai netinkamas.
„Šiandien dienai, jeigu valdiškas sektorius mane samdytų, ne per rinkimus, galiu drąsiai pasakyti – niekas manęs nepriimtų – 100 proc. Aš tikrai nesitaikstyčiau pagal savo charakterio bruožus. Tai jiems nereikia to – esu netinkamas. Aišku, jei per rinkimus, tai galimai eičiau, bet balta varna nebūsi“, – tvirtino jis.
Anot jo, šiais laikais viešasis sektorius remiasi visai ne kompetencija. Tokiose struktūrose esą svarbiausia ne gebėjimai, o priklausymas tinkamai grupei – todėl jam pačiam tokioje sistemoje vietos nebūtų.
„Pats pagrindinis dalykas yra koalicija – jei sudarysi koaliciją, būsi bandos vadas. Man susidaryti koaliciją – uždavinys neįmanomas“, – komentavo D. Dundulis.
Statybininko taisyklė – jeigu nežinai, nedaryk
Apie savo vadovavimo stilių verslininkas kalbėjo be jokių užuolankų. Jis – statybininkas, inžinierius, todėl ir sprendimus priima taip, kaip statybose – greitai, aiškiai ir tik tada, kai jie iš tiesų reikalingi.
Jis priminė, kad statybose visada gausu forsmažorų – situacijų, kai kažkas sugriūva, kažkas nevyksta, kažkas vėluoja. Tokiose aplinkose sustoti negalima, todėl sprendimas privalo atsirasti toje vietoje ir tuo metu.
„Jeigu nėra sprendimų, statybos sustoja. Jis geras, blogas – turi būti. Jei nėra jo, viskas stoja“, – atviravo D. Dundulis.
Šią logiką jis pernešė ir į verslą. Pasak jo, įmonė, kuri nedrįsta priimti jokių sprendimų, lieka gyventi praeituose dešimtmečiuose. Tačiau taip pat jis pabrėžė, kad sprendimas turi turėti prasmę. Ne dėl proceso, ne dėl vaizdo, ne dėl biurokratijos.
„Jeigu savų jokių sprendimų nepriiminėsi, būsi tuose 2000-uosiuose, kai už lango jau 2025-ieji. Jei tu žinai – galima greitai pasakyti „ne“, galima greitai pasakyti „taip“. Jei nežinai – nereikia nieko daryti“, – atskleidė specialistas.
Jis dažnai mato įmones, kurios keičia procesus ar reorganizuoja darbus vien tam, kad „kažkas vyktų“. Tokie sprendimai, pasak jo, nekuria jokios realios naudos.
„Jeigu niekas nesikeičia – nedarykite nieko. Nebent tai yra malonumas“, – pridūrė pašnekovas.
D. Dundulis pateikė ir asmeninį pavyzdį. Pradėjęs vadovauti, jis pats mėgdavo „pertvarkyti lentynas“ – sudėti prekes iš vieno galo į kitą. Vėliau suprato, kad tai tėra judesys dėl judesio. Pasak jo, klausimą, ar nuo to kažkas keičiasi, verta užduoti kiekvienam prekybos tinklui. Jei ne – geriau nedaryti.
Kaip gimė „Norfa“ ir kodėl ji tokia kitokia?
Apie „Norfos“ verslo pradžią D. Dundulis atviravo – jų komanda neturėjo šanso laimėti konkurencijos, jei būtų mėginusi kopijuoti tuo metu rinkoje įsitvirtinusius milžinus. Tad nuo pirmos dienos jie pasirinko visiškai kitą kryptį – būti alternatyva, o ne kopija.
Verslininkas prisiminė, kad startavo jau tada, kai rinkoje buvo stiprių, įsibėgėjusių žaidėjų. Tai reiškė, kad klasikinės konkurencijos keliu – kainomis ar dydžiais – jie nebūtų išgyvenę.
„Kai pradėjome šį verslą, jau rinkoje buvo gana stiprių žaidėjų. Ir faktas, kad verslininkai dažnai kelia klausimą – kaip mums padaryti verslą, kaip sukonkuruoti su kitais tinklais? Mes negalime. O kaip konkuravome? Visą laiką siekėme būti kitokiais“, – pasakojo D. Dundulis.
Jis pabrėžė, kad „kitoniškumas“ nebuvo reklama ar dirbtinis išskirtinumas – tai buvo verslo išlikimo strategija. Būtent todėl prekybos tinklas kūrė savo požiūrį į prekių asortimentą, parduotuvių lokacijas ir jų išdėstymą.
„Negaliu sakyti, kad esame labai jau kitokie nuo kitų konkurentų, bet iš tikrųjų siekėme atsiskirti“, – pridūrė verslininkas.
Anot D. Dundulio, toks sprendimas pasiteisino – šiandien „Norfą“ daugelis klientų mato kaip alternatyvą didiesiems tinklams, o ne jų kopiją.
Iš pradžių tylėjo
Nors dabar D. Dundulis – vienas atviriausiai viešai kalbančių verslininkų, jis pats sako esąs visiška priešingybė tam įvaizdžiui. Iš prigimties – intravertas, mėgstantis tylėti, o ne viešai reikšti nuomonę.
„Visumoje tikrai esu nekalbus, intravertas. Aš taip pat mėgau patylėti“, – atviravo jis.
Tačiau tylėti pradėjo trukdyti viena konkreti priežastis – viešojoje erdvėje pasirodydavo informacija, kuri, pasak jo, neatitikdavo realybės. Ypač apie prekybos sektorių ir jo vidinius procesus.
„Viešumoje būdavo skleidžiama informacija, kuri neatitikdavo teisybės ar tikrovės. Ir kai tu pradedi šnekėti ir pasakoti apie procesus, kodėl taip yra, visuomenė pradeda suprasti“, – tikino verslininkas.
Anot D. Dundulio, per maždaug dešimtmetį, kai jis aktyviau kalba viešai, visuomenė tapo žymiai geriau informuota apie prekybos verslo aspektus bei realią situaciją, kuri įprastai lieka užkulisiuose.
Jis pastebėjo ir kitą pokytį – politikai šiandien jaučiasi kur kas mažiau laisvi viešai pateikti iškraipytus skaičius ar „patogias“ interpretacijas.
„Politikai atsargiau šneka, nes žino, kad po to ateis Dainius Dundulis ir pasakys, kaip yra iš tikrųjų. Tą pastebėjau“, – ironizavo D. Dundulis.
Jo nuomone, viešumas visada turi remtis tikrais skaičiais, o ne įspūdžiais, todėl jis ir pats laikosi šios taisyklės.
„Kai pasakoja kažkas neteisingai, nereikia to nuneigti, bet reikia pasakyti tą tikrąją tiesą. Aš ir pasakau konkrečiai, koks yra skaičius, kaip yra viskas“, – šypsojosi verslininkas.
Milijoninės investicijos ir laimė matyti rezultatą
D. Dundulio motyvacija – labai žemiška, bet kartu ir labai ambicinga. Jį veda pokytis. Matomi rezultatai. Konkrečiai įgyvendinti sprendimai, kurie iš idėjos virsta realiu projektu, sandėliu ar veikiančia įranga.
„Džiugu yra, kai matai pokyčius. Kai šiandien dienai pirma įranga atvažiuoja į sandėlius... tos visos įrangos be statybinių darbų vertė – dešimtys milijonų. Tai Lietuvoje dar tokio dalyko neegzistuoja“, – pasakojo jis.
Verslininkas neslėpė – rizika jį veža. Tokios apimties projektai Lietuvoje reti, o samdomi vadovai, pasak jo, paprastai neužsikrauna tokios atsakomybės ir neturi tokio paties veržlumo.
„Samdomas direktorius bijos tokią riziką prisiimti. O pas mus – pati moderniausia įranga, kiek ji gamina, koks jos dydis. Kai padarai tokius dalykus, tai iš tikrųjų veža. Tai yra labai malonu“, – sakė jis.
Jam svarbiausia – kad investicija būtų prasminga, o rezultatas matomas. Tai ir yra verslininko adrenalinas, kurio, kaip pats juokavo, nepakeis jokios „saugios“ pareigos ar rami dienotvarkė.
Augina derlių
Nors didžiąją laiko dalį D. Dundulis praleido vadovaudamas, jo gyvenime yra ir kita, kur kas žemiškesnė aistra – daržininkystė. Ir ši aistra jam suteikia tą pačią ramybę ir malonumą, kaip ir milijoninės investicijos, tik visiškai kito mastelio.
„Aš auginu svogūnus, morkas, visa kita, bet jų per daug, užsiauginu per daug. Tai ieškau, kiek būna gero derliaus, kam atiduoti“, – juokėsi jis.
Verslininkas pasakojo tai su tuo pačiu paprastumu, kaip ir apie moderniausią įrangą sandėliuose. Daržas ir verslas jam nesikerta – tai du skirtingi malonumai, du būdai išlieti energiją. Vienur jis stato didžiausią įrangą Lietuvoje, kitur – rūpinasi tuo, kad svogūnai būtų išdalinti laiku.
Jo gyvenimo esmė – daryti tai, kas teikia prasmę ir malonumą. Būtent dėl to D. Dundulis ir toliau kas rytą keliasi į darbą.
