Nors statistika rodo tolesnį JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, dirbtinio intelekto (DI) kompanijų akcijų kainos gerina rekordus, o duomenų centrai dygsta vienas po kito, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis piešia kur kas niūresnį pasaulio ekonomikos paveikslą.
Šią savaitę vykusiame Lietuvos verslo forume jis įspėjo, kad dabartinė situacija vis labiau panašėja į tą, kuri vyravo prieš pastarąją pasaulinę finansų krizę.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad JAV itin padaugėjo vėluojamų grąžinti paskolų, taip pat ir versle. Dažnai tai iš pirmo žvilgsnio nėra matoma, tad N. Mačiulis tokias problemas vadina „tarakonais“, greitai plintančiais ir galinčiais sugriauti visą sistemą.
Anot eksperto, dar labiau neramina tai, kad didžiausios rizikos kaupiasi ne bankuose, o už jų ribų – vadinamajame nebankiniame sektoriuje. Čia veikia rizikos fondai, privačios skolos įmonės, įvairios alternatyvaus finansavimo platformos ir kiti rinkos dalyviai, kuriems taikoma gerokai silpnesnė priežiūra.
„Didžiausias šuolis – pusantro trilijono dolerių į tokias neaiškias sritis, kaip privatus kapitalas, nebankinės finansinės institucijos – ten, kur reikia mažiau reguliavimo. Ir būtent iš čia išlenda blogiausios paskolos. Tokį scenarijų mes matėme 2007 metais“, – įspėjo N. Mačiulis.
Būsto rinka JAV griūna, bet ekonomika lekia
N. Mačiulio teigimu, JAV nekilnojamojo turto sektoriuje jau matyti aiškūs nuosmukio ženklai. Kritęs sandorių skaičius ir sustojusios statybos esą primena ankstesnes krizes.
„Būsto rinka yra nuostolinga. Sandorių skaičius antrinėje rinkoje yra nukritęs į žemiausią lygį nuo 2010 metų, o naujų statybų skaičius yra mažiausias per penkerius metus“, – vardijo ekonomistas.
Tačiau paradoksas esą tas, kad visa JAV ekonomika vis dar juda visu greičiu. Oficialūs rodikliai nerodo jokio rimtesnio lėtėjimo.
„JAV ekonomika... jokios baimės, jokie importo muitai, jokie krentantys lūkesčiai neturėjo jokios įtakos. Kaip tik toliau sparčiai augo“, – stebėjosi N. Mačiulis.
Tačiau, jo teigimu, JAV ekonomikos augimą palaiko vos kelios įmonės, investuojančios į DI. Mat jos sukuria didesnę BVP dalį nei bet kada anksčiau.
„Vienas vienintelis veiksmas sukuria beveik pusę JAV BVP augimų, tai – saujelės įmonių investicijos, pavyzdžiui, į dirbtinį intelektą“, – komentavo ekonomistas.
DI ateitis: utopija, distopija ar tiesiog dar viena technologija?
N. Mačiulis atkreipė dėmesį į tris JAV Centrinio banko pristatytus DI tolesnės plėtros scenarijus.
Pirmasis – utopinis – atsivertų tada, kai DI pasiektų mąstančio ir kūrybingo intelekto lygį. Tuomet, pasak ekonomisto, žmonėms iš esmės nebereikėtų dirbti.
„Jeigu pavyksta išvystyti mąstantį, kūrybingą intelektą, kuris gali daryti už mus viską – kepti bandeles, kurti programinę įrangą, surinkinėti telefonus, vežioti autobusus – tada galime eiti tik į forumus, rašyti poeziją, kurti, bėgioti maratonuose, bet ką. Viskas gerai – utopija“, – šmaikštavo jis.
Vis dėlto pats N. Mačiulis abejojo, ar toks scenarijus būtų toks jau rožinis ir pūkuotas. Kitas scenarijus yra kur kas niūresnis ir priešingas – DI čia tampa grėsme, jis prilyginamas pavojingoms technologijoms.
„Distopija – apie tai, ką kalba pareigose, bet dabar labai nepopuliaru cituoti. Pavyzdžiui, ką yra sakęs istorikas ir mitologas – jis prilygino DI branduoliniams tinklams. Beje, užvakar tas sistemas pavadino potencialiai katastrofomis“, – kalbėjo ekonomistas.
Trečiasis scenarijus, kurį N. Mačiulis vadina „dvasiniu“, yra pats žemiškiausias. Jame DI tėra dar viena technologija, suteikianti nedidelį ekonominį postūmį, bet nesukelianti perversmo.
„BVP augimas ilgalaikėje perspektyvoje paspartės nuo 1,9 proc. iki 2,1 proc.“ – pridūrė jis.
Viena pirmųjų realių DI pasekmių jau matoma JAV – elektros energijos kainos šoktelėjo trečdaliu. Auganti duomenų centrų paklausa reikalauja milžiniškų elektros kiekių, o tai kelia ir kainas, ir įtampą vartotojams.
„Pirma pasekmė, dėl ko jau labai pyksta JAV gyventojai, – trečdaliu pabrangusi elektros energija. JAV akcijų kainos šauna aukštyn, laisvų darbo vietų skaičius – žemyn. Nors istoriškai, jeigu pažiūrėtume šiame amžiuje, jos „vaikščiojo“ visą laiką kartu“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, ši tendencija tik stiprės. Europa gali susidurti su identiška problema, o Lietuvai ilgainiui gali tekti svarstyti duomenų centrų apmokestinimą, ribojimus ar papildomas investicijas į tinklų infrastruktūrą.
Grėsmės akcijų rinkose
Pasak ekonomisto, finansų rinkose matoma dar viena pavojinga tendencija. Pinigai beprecedenčiu greičiu keliauja į DI technologijų akcijas ir tai daroma skolintomis lėšomis.
„Smulkūs investuotojai investavo daugiau negu trilijoną dolerių“, – pažymėjo N. Mačiulis.
Jis akcentuoja ir kitą riziką – JAV akcijų rinkoje yra neįprastai didelė koncentracija. Vos kelios technologijų bendrovės dominuoja visą indeksą: „Aštuonių didžiausių įmonių kapitalizacija sudaro 40 proc. viso indekso. Jų kaina per trejus metus pakilo 30 proc.“
Tad, jeigu investuotojai staiga suabejotų, ar DI tikrai gali generuoti tokias pajamas, kokių tikimasi, pasekmės esą būtų skaudžios ne tik technologijų sektoriui.
„Jeigu rinka suabejotų, ar technologija gali generuoti tokias pajamas, būtų didelė korekcija, kuri nutemptų žemyn visas technologines akcijas ir visą rinką“, – apibendrino ekspertas.
Apgaulingos reklamos, iš kurių socialiniai tinklai tik uždirba
Ekonomistas su forumo dalyviais pasidalijo nerimu dėl dar vieno sparčiai plintančio dalyko – klastočių internete.
Jis auditorijai parodė visiškai suklastotą (angl. deepfake) Gitano Nausėdos vaizdo įrašą, pasirodžiusį socialiniuose tinkluose. Prezidentas jame reklamuoja „investicinį pasiūlymą“. Vaizdo įrašas ne tik atrodė realistiškai – jis buvo rodomas kaip remiama reklama ir nebuvo šalinamas.
DI sugeneruotame įraše G. Nausėda „kalba“ taip:
„Didžiuodamasis skelbiu, kad kiekvienas, prisijungęs prie šios platformos, gauna garantuotas pajamas. Su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir vyr. „Swedbanko“ ekonomistu Nerijumi Mačiuliu bei pirmaujančiais pasaulio finansų ekspertais sukūrėme šį inovatyvų investicinį sprendimą.“
Pasak N. Mačiulio, tokio tipo klastotės šiandien – nebe aukštos klasės technologija, o bet kam prieinama priemonė.
„Tokį vaizdo įrašą jūs galite sukurti per 15 minučių su viešai prieinamais instrumentais. Pernai tam reikėjo ir daugiau pastangų, ir daugiau pinigų. Dabar yra prieinamos technologijos labai laisvai“, – pabrėžė ekonomistas.
Jo teigimu, problema nebėra tik pačios klastotės, o tai, kad socialiniai tinklai iš jų tiesiogiai uždirba. N. Mačiulis rėmėsi „Reuters“ atliktu tyrimu.
„Kaip rodo „Meta“ (ji valdo „Facebook“ ir „Instagram“) vidiniai dokumentai, jos darbuotojai žino, kad 10 proc. pajamų gauna iš to, kad platina scamus (liet. apgaules). Per dieną parodo 15 milijardų scaminių reklamų. Sunku patikėti, bet tai iliustruoja, kokiame pavojingame pasaulyje gyvename“, – sakė jis.
Kad DI gali imituoti tikrus žmones ne tik įrašuose, bet ir tiesioginiuose pokalbiuose, N. Mačiulis patvirtino konkrečia istorija, nutikusia Jungtinėje Karalystėje.
„Jungtinės Karalystės įmonėje darbuotojas pasikalbėjo su savo vadovu per vaizdo konferenciją. Jokių įtarimų nekilo, o to pasekmė – 25 milijonai svarų, pervesti sukčiams. Tai gal pasaulio ir nepatupdys, bet asmeninių problemų gali sukurti. Tai būkite itin atsargūs šios nuostabios technologijos kontekste“, – perspėjo specialistas.
