Prof. dr. A. Kajackaitė „Lietuvos verslo forume“ skaitė pranešimą apie mokslu paremtus skirtumus tarp vyrų ir moterų. Po pranešimo mokslininkė naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo apie tyrimus ir jų pritaikymą.
Kas meluoja dažniau – vyrai ar moterys?
Kas meluoja dažniau – vyrai ar moterys? Atsakyti į šį ir kitus klausimus buvo atliekami socialiniai eksperimentai su vyrų ir moterų grupėmis.
Vyrai ir moterys buvo atskirti į skirtingus kabinetus, jiems duotos konkrečios užduotys arba klausimai, kurie reikalauja tam tikrų sprendimų. Pagal tai išryškėjo vyrų ir moterų elgsenos modeliai.
Norėdami išsiaiškinti, kas meluoja dažniau, mokslininkai kiekvienam žmogui davė ridenti žaidimų kauliuką. Kuo daugiau taškų iškris, tuo daugiau pinigų žmogus gaus.
„Ką mes radome – žmonėms labai „krenta“ 5 ir 6, ypač jie „krenta“ vyrams“, – per pranešimą kalbėjo A. Kajackaitė.
„Vienas paaiškinimas, kad vyrų moraliniai kaštai yra žemesni, arba galbūt tai yra susiję su rizikavimu. Kituose eksperimentuose radome, kad moterys yra mažiau linkusios rizikuoti negu vyrai“, – sakė mokslininkė.
Tuomet ji su kolega nusprendė pakeisti šį eksperimentą ir panaikinti riziką būti pagautam. Prieš ridendamas kauliuką, žmogus turi sugalvoti ir prisiminti skaičių nuo 1 iki 6. Išridenus kauliuką reikia pasakyti, ar taškų skaičius sutapo su sugalvotu.
Taigi, šansas, kad pasiseks, yra 1 iš 6, bet dabar niekas negali patikrinti, kokį skaičių žmogus buvo sugalvojęs. Tai lėmė esminius pokyčius ir eksperimento rezultatuose.
„Kai rizika būti pagautam yra panaikinta, vyrai ir moterys meluoja visiškai taip pat. Lyčių skirtumai dingo. Randame ne tai, kad vyrų moraliniai kaštai žemesni, o tai, kad moterys bijo būti prigautos“, – paaiškino A. Kajackaitė.
Kas labiau pasitiki savimi?
Nuolat sakoma, kad lietuviams, ypač moterims, reikėtų labiau pasitikėti savimi. Tačiau ar tikrai?
Tyrimai rodo, kad ir moterys, ir vyrai pervertina save. Pirmieji tai dar 1980–1990 metais išsiaiškino psichologai, apklausę JAV ir Švedijos gyventojus, ar jie save mato tarp TOP 50 vairuotojų mieste, ar visgi laiko save prastesniais vairuotojais. 80 proc. žmonių nurodė manantys, kad yra geresni vairuotojai.
Neseniai mokslininkai atliko dar vieną eksperimentą. Vyrų ir moterų buvo paprašyta išspręsti 7 loginius klausimus. Už kiekvieną užduotį žmonėms pažadėta pinigų.
Nors jie dar nežinojo, kaip išsprendė klausimus, jų paklausė, kiek jie mano išsprendę teisingai. Jeigu atspės, gaus 5 eurus.
„Žmonės neatspėja, jie pervertina save. Vidurkis – vyrai ir moterys išsprendė apie keturias užduotis, vyrai sakė, kad išsprendė virš šešių, o moterys – apie penkias. Taigi žmonės per daug pasitiki savimi“, – pabrėžė A. Kajackaitė.
Kas daugiau konkuruoja?
Nors įprasta manyti, kad vyrai labiau azartiški ir dažniau konkuruoja, JAV atliktas tyrimas parodė, kad tai yra tiesa.
Vyrų ir moterų komandos gavo po 50 paprastų matematinių užduočių, kurioms išspręsti skiriamos 5 minutės. Galima pasirinkti, ar norima gauti pinigų už kiekvieną išspręstą užduotį, ar konkuruoti su kitais trimis žmonėmis iš grupės ir gauti visus pinigus, jeigu bus pirma(-as).
Jeigu žmogus sprendžia užduotis nekonkuruodamas, už kiekvieną išspręstą jis gaus po 50 centų, jeigu konkuruos ir laimės prieš kitus tris, gaus eurus.
„Šiuose eksperimentuose 73 proc. vyrų renkasi konkuruoti ir tik 35 proc. moterų“, – pasakojo A. Kajackaitė.
„Vakarų visuomenėse matoma tokia tendencija: vyrai renkasi konkuruoti, moterys – ne“, – pridūrė mokslininkė.
Vis dėlto klaida manyti, kad polinkis konkuruoti vyrams yra įgimtas. Kitas tyrimas parodė, kad tai dažniausiai kyla iš įsišaknijusių socialinių normų.
Mokslininkai nuvyko į dvi skirtingas visuomenės: patriarchalinę Masajų gentį, kur viską valdo vyrai, ir matriarchalinę Kasi gentį, kurioje šeimos ir visuomenės galva laikoma moteris.
Šių genčių gyventojai turėjo mesti kamuoliuką į indą ir lygiai taip pat nuspręsti: ar nori gauti pinigų už kiekvieną įmetimą, ar laimėti prieš kitus ir gausi visą numatytą sumą.
Masajų gentyje vyrai dažniau negu moterys rinkosi konkuruoti, o Kasi gentyje atvirkščiai – moterys dažniau negu vyrai norėjo konkuruoti.
„Tai mums rodo, kad tai, jog moterys nėra linkusios konkuruoti, nėra įgimta, o išmokta iš visuomenės normų“, – apibendrino A. Kajackaitė.
Kas yra geranoriškesni?
Kas labiau linkę padėti – vyrai ar moterys? Pasirodo, tai priklauso nuo situacijos: asmeninėse situacijose geranoriškesnės moterys, viešose, kur pagalbą gali matyti ir kiti, iniciatyvos imasi vyrai.
Tai parodė eksperimentas, kurio metu praeiviu apsimetęs aktorius prašo ką nors padėti. Tai gali būti asmeninis prašymas (ko nors paklausti) arba viešas pagalbos šauksmas (pagriuvus gatvėje ir pan.).
„Kai tai yra asmeninis prašymas padėti, moterys padeda labiau negu vyrai, bet jeigu tai yra viešas reiškinys, vyrai padeda daugiau negu moterys“, – eksperimento rezultatą pristatė A. Kajackaitė.
Anot mokslininkės, tai paaiškina, kodėl darbovietėje moterys dažniau imasi įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, rinkti pinigus dovanai, kai tuo metu vyrai koncentruojasi į darbą, už kurį vėliau gaus paaukštinimą.
„Šio lyčių skirtumo savanorystėje sprendimas yra labai paprastas – tiesiog įvesti rotacinę sistemą: yra sąrašas, visi matome, kas ir ką darys“, – komentavo A. Kajackaitė.
Kas geriau sprendžia užduotis, kai šilta?
Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, kad moterys geriau jaučiasi, kai yra šilta, o vyrams labiau patinka vėsa. Aiškėja, kad šis skirtumas veikia ir produktyvumą.
A. Kajackaitė su kolega vyrų ir moterų grupėms davė spręsti skirtingas (verbalines, matematines ir loginę) užduotis skirtingose temperatūrose.
„Kai mes kėlėme temperatūrą, moterų produktyvumas augo sprendžiant visas užduotis, išskyrus loginę, nes temperatūra nelėmė loginio atsakymo nė vienai grupei. Atrandame, kad moterims sekasi prasčiau, kai yra šalta, o vyrams sekasi puikiai, jų produktyvumas mažėja, kai temperatūra didėja“, – pasakojo mokslininkė.
Nors lyčių skirtumai nėra neigiamas dalykas, o kai kurie iš esmės nekeičia kasdienio gyvenimo, jų nesuprantant, anot mokslininkės, galima padaryti žalos.
„Gerai turėti skirtumus, gerai turėti panašumus. Kada tai yra blogai? Kai pradedame žmones stereotipizuoti, skirstyti ir sakyti, kur ir kam yra vieta“, – reziumavo A. Kajackaitė.
Naujovė Lietuvoje – darbuotoją renkasi nematę, vyras ar moteris
Po pranešimo A. Kajackaitė naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo apie tyrimus ir jų pritaikymą.
Kaip susidomėjote lyčių tyrimais? Dažnai būna, kad žmonės pradeda, kai patys susiduria su stereotipais
Taip ir buvo. Kaip ir pasakojau per pranešimą, kai gyvenau Los Andžele, biure buvo labai šalta. Galbūt sunku įsivaizduot tiems, kurie nėra dirbę Amerikoje, bet buvo apie 18–20 laipsnių šilumos.
Biuro temperatūra buvo nustatyta 1960-aisiais pagal vyrų metabolizmą, vidutinį ūgį, svorį ir jų aprangą, kas tuo metu buvo kostiumai. Tokia temperatūra ir buvo palikta.
Tada mes su kolega radome šiuos duomenis ir pradėjome domėtis, ar kažkas žiūri į tai, koks skirtingas komforto lygis? Jis yra pritaikytas vyrų, o ne moterų komfortui, kas buvo normalu 1960-aisiais, nes tada biuruose dirbdavo vyrai, o ne moterys.
Pradėjome žiūrėti, ar tai tik komfortas, ar yra veikiamas ir produktyvumas, nes jeigu atrastume, kad produktyvumas irgi paveikiamas, vadinasi, tai turi keistis. Tada atlikome eksperimentą, kuriuo tyrėme, kaip skirtingose temperatūrose dirba vyrai ir moterys.
Atradome, kad taip – produktyvumas yra veikiamas temperatūros, o labai reikšmingai – moterų produktyvumas. Taip ir prasidėjo tokių tyrimų kelionė.
Kokiose srityse galime pritaikyti tyrimus?
Sričių yra labai daug. Yra labai gera knyga, ji išversta į lietuvių kalbą, vadinasi „Nematomos moterys“. Toje knygoje nagrinėjama, kaip pasaulis pritaikytas vidutinei moteriai. O jis nėra pritaikytas.
Pavyzdžiui, saugos daržai automobilyje įrengti pagal vidutinio vyro dydį. Tai reiškia, kad moteris turi daugiau šansų užsimušti, kai automobilis patenka į avariją. Jeigu moteris vidutinio dydžio, saugos diržas ne tiek ir padeda.
Kaip ir minėjote, medicina. Dažniausiai testai daromi ant vyrų kūno ir pan. Arba eilės viešuosiuose tualetuose.
Pavyzdžiui, kai ateiname į teatrą, moterys turi ilgai laukti eilėje į tualetą. Kodėl taip yra?
Nes tualetai yra suprojektuoti tokio pat dydžio ir moterims, ir vyrams. Tačiau moterims reikia kabinų, o vyrams užtenka poros kabinų ir pisuarų, todėl jų kur kas daugiau telpa į tualetą nei moterų telpa į kabinas.
Ar tai nesusiję su tuo, kad moterys dažnai nori pasidažyti, susitvarkyti ir pan.?
Taip, bet ir vietos yra mažai. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad moterys turi daugiau reikalų tualete.
Daug tyrimų, kaip ir minėjote, atlikta Vakarų valstybėse: JAV ir kitur. Lietuva vis dėlto ilgą laiką priklausė sovietiniam blokui, dėl ko pas mus vis dar gajūs tam tikri socialiniai konstruktai ir mąstymo modeliai. Kaip atrodo Lietuva, galbūt esame miksas tarp Rytų ir Vakarų?
Šitie dalykai galioja ir Lietuvai, Lietuva vis tiek yra Vakarų valstybė. Kai kurie lyčių stereotipai kažkiek paveikti sovietmečio, bet mes vis tiek esame labai panašūs į Vakarų visuomenę.
Dabar lyčių stereotipų tema diskutuojama daugiau, atsiranda daugiau klausimų. Lietuva tikrai auga toje srityje palyginus, pavyzdžiui, su Italija.
Italijoje yra labai stipri lyčių nelygybė, didelis patriarchatas. Italijoje, ypač pietų, labai didelė dalis moterų nedirba ir net nebando dirbti, nes tokia yra visuomenės norma.
Šalies pietuose yra mažų miestų, kur dirbanti moteris yra gėda vyrui, nes tai reiškia, jeigu žmona dirba, vadinasi, vyras neišlaiko. Dėl tokių dalykų Lietuva prieš pietų Italiją pirmauja daug kartų
Bet palyginus su Skandinavija?
Skandinavijoje didžiausia lygybė, čia, kaip sakoma, siekiamybė. (Šypsosi.)
„Lietuvos verslo forumo“ salėje matome tikrai daug moterų bet, pavyzdžiui, Seime jų mažuma. Ar čia galioja taisyklė, kad moterys nėra linkusios aplikuoti į aukštesnes pozicijas, mažiau konkuruoja ir panašiai?
Čia labai daug faktorių. Kodėl apskritai vadovaujančiųjų pozicijose yra mažiau moterų? Moterys yra mažiau linkusios aplikuoti į konkurencingas pozicijas, bet taip pat yra ir kiti veiksmai.
Vienas veiksnys vis dar svarbus – tai diskriminacija. Moterys, kurios aplikuoja į šias pozicijas susilaukia daugiau diskriminacijos. Apskritai žmonės yra linkę diskriminuoti.
Dėl to gera įmonių strategija daryti double blind aplikacijas, kuomet nematai žmogaus, nežinai jo lyties, nes tai taip pat lemia, kad mes dažnai diskriminuojame žmones net nesuprasdami, kad diskriminuojame. <...>
Ar, jūsų žiniomis, Lietuvoje yra įmonių, kurios tai jau darė?
Tikrai yra, bet nežinau kurios.
Bet tai Lietuvoje jau vyksta?
Taip, yra tyrimų, kurie rodo, kad žmogaus lytis kartais lemia, kaip įmonė pasirenka.
JAV buvo atliktas tyrimas, kurio metu į skirtingas laboratorijas universitetuose tyrėjai siuntė po dvi aplikacijas. Jos buvo identiškos, tik vienu atveju žmogaus vardas buvo „John“, kitu atveju „Jennifer“.
Pastebėta, kad vertintojai daug pozityviau vertino Johno prašymą ir siūlė algą, kuri būtų aukštesnė negu Jennifer.
Tad tikrai yra duomenų, kad tai nebūtinai sąmoningai veikia mūsų pasirinkimą. Todėl taktika tokiu atveju „neturėti“ vardų ar pavardžių, kurie nusako lytį, yra gana gera strategija.
Dabar veikia įvairios stovyklos ir mokymai moterims, kaip neva atrasti moteriškumą, pasitikėti savimi ir pan. Kaip jūs žiūrite į tas iniciatyvas – kiek jos yra naudingos, o kiek žalingos ir neparemtos mokslu?
Priklauso nuo to, kas tuos mokymus daro. Pastaruoju metu pastebima, kad visame pasaulyje veikia įvairių mokytojų, koučerių (gyvenimo mokytojų – red. past.), labai daug visokių ekspertų, kurie pardavinėja mokymus, bet dauguma iš jų neturi išsilavinimo, pereina kokio nors kažkokio kito koučerio kursus ir eina daryt savo. Tai gali būt žalinga, jeigu jų žinios yra neparemtos jokiais faktais.
Nemanau, kad koučinimas yra blogai, tiesiog prieš perkant ir einant į kursus reikia pasižiūrėti, taip ką žmogus iš tikrųjų mokėsi, kokios jo žinios.
Dėl kursų, kurie yra apie moteriškumą arba vyriškumą – man atrodo, labai pasenę mąstymas, kas yra moteriška, o kas vyriška. Tiksliai nežinau, ko ten moko, bet įsivaizduoju, kad kalba, kaip „paleisti“ moterišką arba vyrišką energiją. Galiu pasakyti, kad tai nėra paremta mokslu. Prieš perkant tokius mokymus siūlau pagalvoti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
