Neseniai vykusiame Lietuvos verslo forume „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad lietuviai pinigus šiuo metu leidžia be jokio atsargumo, nors aplinkui nestabilumo tik daugėja. Todėl ekspertas kelia klausimą – ar dabar tinkamas laikas taip laisvai mėtytis išlaidomis?
„Klausimas iš ekonomisto – ar dabar tikrai tinkamas metas pinigus įdėti į ekonomiką? Ir ko netrūksta, žiūrint iš ekonominės pusės? Pinigų“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonomistas pabrėžė, kad pinigų kiekis Lietuvoje auga neįprastu greičiu – kur kas sparčiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Kitaip tariant, pinigų ekonomikoje nepritrūksta, bet jie juda ne visai racionaliai.
„Pinigų kiekis Lietuvoje auga gerokai sparčiau nei ES vidurkis, Latvijoje, Estijoje ir siekia beveik 10 proc. augimo. Jei jūsų įmonėje ar asmeninėje kišenėje pinigai neauga arba auga lėčiau, nesijaudinkite, nieko nenutiko, jie atiteko kažkam kitam“, – šmaikštavo ekonomistas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad kartu su pinigų augimu kyla ir skolos. Tiek gyventojai, tiek verslas skolinasi rekordiškais tempais, kokių nematyta nuo 2007 metų. O vartojimas, anot Ž. Maurico, primena apsipirkimo maniją.
„Ar reikia skatinti vartotojus vartoti? Kaip nutrūkę nuo grandinės veržiasi į tuos prekybos centrus, perka. Neįeina – fiziškai nuotoliu perka – dviženklis augimas“, – stebėjosi ekspertas.
Nepaisant baimių kitose šalyse ir geopolitikos realijų, lietuviai išlieka vieni optimistiškiausių vartotojų Europoje.
„Tik Malta vienintelė linksmiau gyvena, jie – jūroje – truputį toliau nuo visko. Tačiau mes, praktiškai vieninteliai iš žemyninės, kontinentinės valstybės, turime teigiamą vartotojų pasitikėjimo rodiklį. Visos kitos šalys (turi neigiamą – tv3.lt). Dar buvo lenkai, jie kažkaip pradeda suvokti“, – pastebėjo specialistas.
Optimistinės nuotaikos persimetė ir į būsto rinką, kurioje pirkėjai neretai priima sprendimus be jokio racionalaus vertinimo.
„Irgi šluoja viską – net brėžinio nebereikia. Dar iš dirbtinio intelekto sugeneruoji – „čia bus koks nors svajonių būstas, 1,5 kambario, 30 kv. m ir ta reklama „mažiau yra daugiau“, – sakė Ž. Mauricas.
Štai kiek būtumėte laimėję, jei būtumėte investavę
Nors viešose diskusijose dažniausiai kalbama apie pajamų nelygybę, Ž. Mauricas atkreipė dėmesį į kitą – turto nelygybę. Ir kol kas čia Lietuva esą atrodo netikėtai gerai. Tačiau ekonomistas įspėja – dabartiniai lietuvių finansiniai įpročiai gali greitai šį pranašumą panaikinti.
„Pajamų nelygybė Lietuvoje yra nemaža, ypač dėl mažų valstybinių pensijų. Taip pat, kad dalies gyventojų vienintelis pajamų šaltinis yra pensijos“, – aiškino ekonomistas.
Kitaip tariant, žmonės, gyvenantys iš pensijų, automatiškai atsiduria žemiau vidutinio pragyvenimo lygio. Tačiau tarp dirbančiųjų skirtumai kur kas mažesni.
„Turto nelygybė Lietuvoje taip pat yra labai maža. Ji yra bene mažiausia visoje ES dėl to, kad Lietuvoje itin didelė dalis žmonių turi NT ir tai ją sumažina“, – aiškino Ž. Mauricas.
Būtent nuosavas būstas suvienodina statistinį turtą – tačiau kartu slepia rimtą problemą. Lietuviai dažnai visą turtą susieja su vienu objektu ir beveik neinvestuoja kitur. Tai, pasak ekonomisto, yra viena skaudžiausių finansinių klaidų.
„Pasižiūrėkite, kokias pamokas galime išmokti iš pastarojo dešimtmečio. Jeigu būtumėte prieš 10 metų investavę į pasaulinį akcijų indeksą, dabar iš tūkst. turėtumėte 3 tūkst. eurų. Jei – į būstą Lietuvoje – turėtumėte virš 2 tūkst. eurų. Ir jeigu būtumėte investavę į kojinę, turėtumėte tą patį tūkst. eurų“, – aiškino ekonomistas.
Anot eksperto, investavimas lemia vis didėjantį atotrūkį tarp tų, kurie pinigus augina, ir tų, kurie vis dar juos slepia „kojinėje“. Kuo daugiau laiko praeina, tuo skirtumas didesnis – tai sudėtinių palūkanų efektas.
„Kuo daugiau laiko praeina, tuo didesnis atotrūkis atsiranda tarp tų žmonių, kurie laiko pinigus kojinėje ir tarp tų, kurie laiko pinigus investavę. Arba, kaip aš pasakysiu, jeigu žmogus su patirtimi sutinka žmogų su pinigais, tai tas žmogus, kuris buvo su patirtimi, išeina su pinigais, o tas, kuris buvo su pinigais – su patirtimi“, – ironizavo jis.
Tačiau ekonomistas pabrėžė, kad blogiausia situacija ištinka tuos, kurie nei kaupia, nei investuoja. Tuomet jie praranda ir pinigus, ir laiką, ir galimybes.
„Čia geriausiu atveju, nes būna, kad žmogus, kuris buvo su pinigais, išeina ir be pinigų, ir be patirties, ir tada užsisuka tame rate, ir išeina tik su kojinėmis, vėjai pučia. Ir nebėra ten nieko tose kojinėse, aišku“, – juokavo ekonomistas.
Pasiekimai įspūdingi, tačiau didžiausia kliūtis – mūsų pačių sukurta
Lietuva pastaraisiais metais įveikė du didžiulius iššūkius – pandemiją ir energetinę krizę – ir padarė tai nepaprastai sėkmingai. Tačiau, pasak Ž. Maurico, didžiausia kliūtis dar laukia, ir svarbiausia – ją susikūrėme patys.
„Mes įveikėme, kaip minėjau, dvi kliūtis labai sėkmingai. Dabar pagavome tokią inerciją, šokome labai aukštai, labai toli ir norėtųsi tikėti, kad nusileisime minkštai ir įveiksime ir tą trečiąją kliūtį.
Pirmos dvi – ne mūsų – mes esame gabūs įveikti ir jos buvo ne mūsų, o išorinės ir mes įveikėme jas. O trečią kliūtį patys susikuriame“, – svarstė jis.
Ž. Mauricas priminė įspūdingus praėjusių metų šalies ekonomikos rezultatus.
„Per pastarąjį penkmetį peršokome dvi krizes ir pažvelgę į kitų metų prognozes matome, kad jos žaliuoja“, – juokavo ekonomistas.
Lietuvos ekonomika šiandien tokio dydžio, kaip Latvijos ir Estijos kartu sudėjus. Vilniaus regionas pirmą kartą istorijoje tapo turtingesnis už ES vidurkį ir aplenkė Taliną. Taip pat stipriai augo ir kiti miestai – Kaunas kilo net greičiau nei sostinė.
„Tai nebuvo tik atsitiktinumas, nebuvo kažkokio vieno miesto, vieno sektoriaus darbas, nes ir Kaunas, matome, aplenkė dar greičiau. Lietuvos ekonomikos augimą lėmė visi pagrindiniai sektoriai. Tai yra mūsų išskirtinumas“, – pridūrė ekspertas.
Smarkiai padėjo ir demografiniai pokyčiai. Iš šalies, kurią ilgai lydėjo emigracijos šešėlis, tapome imigrantų traukos centru – gyventojų skaičius vėl auga, o užimtumas didėja greičiau nei kaimyninėse šalyse. Tačiau būtent ši sėkmė gali būti naujos krizės pradžia.
„Galime tapti savo pačių sėkmės įkaitais arba net aukomis, nes atsiranda pakankamai plačiai sklindantis naratyvas, kad jeigu du kartus peršokome kliūtį, tai ir trečią prašoksime“, – sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, žmonės ir verslai pradeda manyti, kad sėkmė yra garantuota. O tai skatina rizikingą elgesį, perteklines išlaidas ir vis labiau įsibėgėjantį vartojimą.
Šiuo metu Lietuvoje pinigų tik daugės. Ateinančiais metais laukia rekordinė ES parama, milijardiniai asignavimai krašto apsaugai, o papildomai į ekonomiką gali įplaukti ir antros pensijų pakopos lėšos – beveik 10 mlrd. eurų. Tai milžiniška degalų injekcija ekonomikai, kuri ir taip lapata pilnu greičiu.
„Kitais metais rekordinė ES parama – 3,7 milijardai. Pensinių fondų antros pakopos pinigai, kurių dabar yra beveik 10 milijardų prisikaupę. Klausimas, kokia dalis jų įsidės į ekonomiką, bet tikrai nemaža ir tai bus ne šimtai milijonų, o milijardai“, – tikino Ž. Mauricas.
Ekonomistas perspėjo, jei šie pinigai bus leidžiami be saiko, Lietuva gali susikurti „savikūros“ krizę – situaciją, kai problemos nebe ateina iš išorės, o jas generuojame patys.
