Lietuvos senjorai, gaudami 670 eurų pensijas – beveik triskart mažesnes už vokiečių – jei tik leidžia sveikata, patys veržiasi dirbti ir be jokių mokesčių lengvatų.
Sudėję pensiją ir algą, jie gauna vidutiniškai beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį. Todėl parlamentaras Algirdas Sysas svarsto panaikinti kai kuriose profesijose iki šiol likusį draudimą dirbti sulaukus pensijos.
Senjorei Elenai prieš porą metų sukako pensinis amžius. Moteris gauna pensiją ir galėtų nedirbti, tačiau jaučiasi pakankamai stipri ir toliau darbuojasi Panevėžio globos namuose užimtumo specialiste. Ji gauna vidutinio dydžio pensiją, kurios pramogoms niekaip neužtenka.
„Svarbiausia – kolektyvas, administracija, norisi keliauti. Užsidirbu pinigėlių, atostogas gali pasiimti, kada reikia“, – pasakoja užimtumo specialistė Elena.
Lietuvos pensininkai skundžiasi išmokomis
Vokietijos valdžia nusprendė naujomis mokestinėmis lengvatomis paskatinti savo šalies senjorus toliau dirbti. Nuo sausio dirbantiems pensininkams Vokietijoje nuo gaunamos 2000 eurų algos nebereikės mokėti mokesčių – visą algą „ant popieriaus“ jie gaus į rankas. Taip Vokietijos vyriausybė viliasi užpildyti tuščias darbo vietas.
Lietuvoje darbdaviai taip pat skundžiasi, kad vis sunkiau rasti darbuotojų tuščioms darbo vietoms, todėl į priešpensinio ar net pensinio amžiaus darbuotojus atsainiai nebežiūri. Tiesa, jiems esą labiausiai trūksta skaitmeninių įgūdžių.
„Virš 55 metų amžiaus asmenų dalyvavimas darbo rinkoje yra absoliuti vertybė, prioritetas. Didžiausias iššūkis – profesiniai įgūdžiai“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Lietuvos senjorų vidutinė pensija šiuo metu siekia 670 eurų, tad yra beveik tris kartus mažesnė nei vokiečių, kuri siekia apie 1600 eurų. Sulaukę pensijos, jei tik įtinka darbdaviams ir leidžia sveikata, lietuviai mielai toliau dirba.
Štai, ką pasakoja žmonės:
„Iš vienos pensijos neišgyvensi, tenka dirbti. Ačiū Dievui, dar laiko darbe.“
„Išėjau dėl ligos, bibliotekoje darbas buvo sunkus – dirbau vadovaujantį darbą, vadovavau viešiesiems pirkimams.“
„Man 77 metai – per sena, gal. Bet jei būtų galima, būtų neblogai: pensija – tik pavalgyti, už butą, vaistų daug reikia.“
„Vokietija turi 1600 eurų vidutinę pensiją, Ispanija – 1300 eurų. Pensijos gerokai aukštesnės brandžiose, išsivysčiusiose valstybėse“, – sako „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Svarsto švelninti požiūrį į amžių
Lietuvos valdantieji neketina sekti vokiečių pavyzdžiu ir jokių mokestinių lengvatų senjorams nesvarsto, mat Lietuvoje dauguma jų ir patys niekieno neraginami toliau dirba – tiesiog gauna per mažas pensijas.
Socialdemokratas A. Sysas ragina senjorus džiaugtis, kad jiems už pensijas nereikia mokėti jokių mokesčių, kaip yra Vokietijoje.
Jis svarsto nebent panaikinti dar likusius iš ankstesnių laikų ribojimus dirbti sulaukus pensinio amžiaus – pavyzdžiui, valstybės tarnyboje ar jėgos struktūrose.
„Lietuvoje šioje srityje problemos nematau. Yra amžiaus ribojimas – žmogus galėtų dirbti, būti naudingas visuomenei, o dėl amžiaus cenzo stengiamasi atleisti“, – tikina A. Sysas.
Lietuvoje, „Sodros“ duomenimis, oficialiai dirba apie 13 proc. pensininkų – iš viso apie 80 tūkst. Jie uždirba vidutiniškai netgi trečdaliu daugiau pinigų, nei gauna pačios pensijos.
„Darbo užmokestis siekia apie 1090 eurų. Tokios jų darbo pajamos. Dirbančių pensininkų pensija siekia apie 760 eurų, o tie, kas gauna tik pensiją ir darbo rinkoje nedalyvauja, gauna 670 eurų“, – pasakoja „Sodros“ ekonomistė Kristina Zitikytė.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
