Su naujienų portalu tv3.lt susiekė skaitytoja Rima (vardas pakeistas), kuriai abejonių sukėlė sparčiai populiarėjančio padelio klubų ir akademijų veikla.
„Beveik visi padelio kortai Vilniuje yra registruoti kaip VšĮ, nors jie siekia pelno ir už kortų nuomą prašo didelių sumų, o vėliau sau perkasi gerus automobilius“, – pastebėjo skaitytoja.
Įstatymuose numatyta, kad VšĮ yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus teikiant viešąsias paslaugas ir (ar) vykdant kitą visuomenei naudingą veiklą.
Todėl iš tikro gali atrodyti labai keista, kaip tokie klubai gali veikti kaip VšĮ, kai net jų finansinėse ataskaitose yra nurodomi pelnai, o paslaugų kainos – itin aukštos.
Pavyzdžiui, duomenys rodo, kad „Vilniaus Padel Club A2“ 2024 m. uždirbo beveik 57 tūkst. eurų pelno.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar taip vykdoma veikla yra teisėta ir kodėl padelio klubai renkasi tokią veiklos formą.
Kiek kainuoja jų paslaugos?
Sunku patikėti, kad tai gali būti pelno nesiekiančios organizacijos ir pažvelgus į jų paslaugų kainas.
Pavyzdžiui, „Vilniaus Padel Club A2“ padelio klube valandai rezervuoti aikštelę kainuoja 28 eurus. Tai reiškia, kad vienas žmogus už valandą žaidimo turėtų mokėti 7 eurus. Tiesa, tokia suma bus tik tada, jei žaidėjas turi savo raketę. Jei panorės ją nuomotis, turės sumokėti keletą papildomų eurų.
Visgi tokia kaina būna ne visada – paklausesniu dienos metu ar savaitgaliais valanda žaidimo gali kainuoti ir 40 eurų už kortą arba 10 eurų asmeniui.
Tuo metu norintiems mokytis ir lankyti treniruotes už bandomąją treniruotę tektų mokėti 30 eurų. Vėliau reikėtų pasirinkti, ar norima sportuoti kartą ar du kartus per savaitę. Atitinkamai mėnesiui tai kainuotų nuo 120 iki 195 eurų. T. y. 30 arba 24 eurai už treniruotę.
Padelio akademijoje „Mostai“ aikštelės rezervacijos valandai kaina siekia 32 eurus. T. y. 8 eurai asmeniui, neįskaitant rakečių ar kitos reikalingos įrangos, jei jos reikia.
O treniruočių kainos yra labai panašios į prieš tai minėto klubo – lankantis kartą per savaitę už mėnesį reikėtų mokėti 120 eurų.
Tokia veikla – teisėta
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė nurodė, kad VšĮ yra pelno nesiekiantys vienetai, tačiau jos gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą, jei ji neprieštarauja jų įstatams ir padeda pasiekti veiklos tikslus.
T. y. padelio klubai gali veikti kaip VšĮ bei gali uždirbti pajamas, už kurias būna apmokestinami, kaip ir pelno siekiantys vienetai.
R. Virvilienė pažymi, kad tais atvejais, kai pelno nesiekiantys vienetai uždirba pajamų, jos apskaitomos taip pat, kaip ir pelno siekiančių vienetų.
„Pajamomis laikomos visos pajamos iš prekių ar turto pardavimo, mokamų paslaugų ir kitos ūkinės veiklos, įskaitant pajamas iš viešąjį interesą tenkinančios veiklos. Su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos priskiriamos leidžiamiems arba ribojamiems atskaitymams“, – pastebėjo VMI atstovė.
Ji pridėjo, kad pelno nesiekiantys vienetai taip pat gali gauti finansavimą – iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, Europos Sąjungos ar kitų paramos fondų, kitų asmenų paramą, tikslines lėšas ar materialinę pagalbą. Tiesa, šios lėšos nelaikomos pajamomis ir neįtraukiamos į mokesčio bazę.
Dalies mokesčio gali nemokėti
Taip pat, anot R. Virvilienės, jei pelno nesiekiantis vienetas uždirba pajamų ir apskaičiuoja apmokestinamąjį pelną, jis gali visą arba dalį pelno skirti neatlygintinai visuomenei naudingai veiklai ir nuo tos dalies nemokėti pelno mokesčio.
„Ši lengvata taikoma, kai vienetas patiria arba per dvejus metus planuoja patirti (kai jau pasirašytos preliminarios sutartys, vidiniai dokumentai, pavyzdžiui, projektai, veiklos planai ir kiti susitarimai) išlaidų veiklai, iš kurios negaunama pajamų“, – nurodė pastebėjo VMI atstovė.
Tai reiškia, kad pelno nesiekiantis padelio vienetas, gaunantis pajamas už treniruotes ar kitas paslaugas, gali sumažinti apmokestinamąjį pelną išlaidomis, skirtomis veiklai, iš kurios negaunama pajamų.
„Tai gali būti, pavyzdžiui, nemokamų treniruočių, mokymų, varžybų ar renginių organizavimo išlaidos. Jeigu vis tiek lieka apmokestinamojo pelno, jam taikomos bendros pelno mokesčio įstatymo taisyklės, atsižvelgiant į vieneto veiklos pobūdį, darbuotojų skaičių ir pajamas“, – pastebėjo ji.
Tiesa, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymas priklauso nuo vieneto statuso ir pajamų.
VšĮ, kurių pajamos neviršija 45 tūkst. eurų ir kurios atitinka pelno nesiekiančio vieneto kriterijus, gali teikti paslaugas be PVM. Tuo metu VšĮ, kurios yra PVM mokėtojos, taiko įprastas PVM taisykles.
„Pažymėtina, kad VMI nuolat atlieka mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą, kurio metu analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, bet ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir gyventojų pasitikėjimo telefonu teikiamą informaciją.
Kilus įtarimų dėl mokesčių nemokėjimo, sprendžiama dėl kontrolės veiksmų inicijavimo“, – komentavo VMI atstovė.
