„Sodros“ specialistai skaičiuoja, kad šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje yra 670 eurų. Tokio dydžio pensijas gauna apie 58 tūkst. žmonių.
Tuo metu vidutinė pensija su būtinuoju stažu siekia 720 eurų – tokias pensijas gauna apie 51 tūkst. žmonių.
Beveik 10 tūkst. gyventojų gauna pensijas, kurios nesiekia nė 350 eurų, o beveik pusšimtis lietuvių kas mėnesį gauna ir 2 tūkst. eurų viršijančias pensijas.
„Sodra“ pažymi, kad pensijos dydį lemia ne tik stažas ar sukaupti apskaitos taškai – žmonės savo senatvės pensiją pasididina ar susimažina ją atidėdami arba išeidami į išankstinę pensiją.
Didžiausios pensijos Lietuvoje – kas jas gauna?
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič įvardijo, kad didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje šiuo metu viršija 2 000 eurų.
Anot jos, tokio dydžio pensijas gauna 440 žmonių arba 0,1 proc. visų senatvės pensijų gavėjų.
Pašnekovė skaičiuoja, kad šiuo metu keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3 346 eurai.
„Didesnes nei 2 000 eurų pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų.
Jų darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug pensijų apskaitos vienetų“, – pasakojo „Sodros“ atstovė.
Ji paminėjo, kad dalis gavėjų, gaunančių didžiausias pensijas, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
M. Kozič primena – jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 proc. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima mažiausiai metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
„Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama.
Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, – aiškino patarėja.
Mažiausia pensija ir išankstinė pensija
„Sodros“ atstovė nurodė, kad mažiausia pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia 350 eurų. Tokio dydžio pensijas gauna 9,5 tūkst. žmonių arba 1,5 proc. visų senatvės pensijos gavėjų.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyvenantiems asmenims, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos.
„Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Šiais metais jis siekia 450 eurų.
Jei žmogus neturi įgijęs būtinojo stažo, apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemoka“, – dėstė M. Kozič.
Pasak jos, jei žmogus nusprendžia nesulaukęs pensinio amžiaus kreiptis dėl senatvės pensijos skyrimo, skaičiuojant išankstinės senatvės pensijos dydį taikomas 0,32 proc. mažinimas už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus.
Taigi, kai žmogus sulaukia pensinio amžiaus, jo senatvės pensija taip pat būna sumažinta 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, kai buvo mokama išankstinė pensija.
„Pvz., jei žmogus gaus išankstinę pensiją 3 metus, jo pensija sumažės 11,52 proc., jei 5 metus – 19,2 proc.
Vis dėlto yra išimtis: jeigu žmogus turi ne mažesnį kaip 41 metų stažą (kitais metais ši riba bus dar padidinta) ir išankstinę pensiją gauna ne ilgiau kaip 3 metus, vėliau paskirta senatvės pensija nebus mažinama“, – komentavo pašnekovė.
Kaip skaičiuojama senatvės pensija?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pensijos kasmet yra indeksuojamos, t. y. didinamos prisitaikant prie infliacijos, kintančių atlyginimų ir ekonomikos sąlygų.
Senatvės pensiją sudaro 2 dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis.
Bendroji dalis visiems yra tokia pati ir priklauso nuo bazinės pensijos dydžio, kuris kasmet yra didinamas. Šiemet bendroji pensijos dalis yra lygi 298,45 euro.
Taigi tiek minimalų (15 metų), tiek būtinąjį (34 metų) stažą turintiems pensininkams priklauso tokia pati – 298,45 euro – bendroji pensijos dalis.
Vis tik, jei asmuo turi didesnį nei 34 metų stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė.
Pvz., žmogui, kuris turi 42 metų stažą, bendroji dalis kiltų iki 368,67 euro (42/32 metų x 298,45 euro).
Tuo metu individualiąją pensijos dalį lemia įgytų apskaitos taškų skaičius. O jų skaičius priklauso nuo to, kiek mėnesių asmuo mokėjo pensijų draudimo įmokas ir nuo kokio atlyginimo.
1 taškas sukaupiamas, kai žmogus savarankiškai (ar jo darbdavys) visus metus, kas mėnesį, moka pensijų draudimo įmokas nuo tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Jeigu asmuo uždirba daugiau nei VDU, per metus jis gali sukaupti daugiau nei vieną tašką, bet ne daugiau kaip 5.
Apskaitos taško vertė kasmet yra indeksuojama ir šiemet siekia 7,16 euro. Taigi, jei asmuo turi, pvz., 20 apskaitos taškų, jo individualioji pensijos dalis sieks 143,2 euro (20 x 7,16).
