Pvz., Danijoje ketinama uždrausti socialinių tinklų naudojimą vaikams iki 15 metų remiantis tuo, kad vaikai internete pamato tai, ko neturėtų matyti, vaikams tampa vis sunkiau susikaupti, o daugiau nei pusė 11–19 m. berniukų per savaitę nesusitinka nė su vienu draugu gyvai.
Be to, dar niekada tiek daug vaikų ir jaunuolių nėra kentėję nuo nerimo ir depresijos. Taigi įstatymas įpareigotų technologijų bendroves imtis „pagrįstų priemonių“, kad nepilnamečiai negalėtų naudotis socialinių tinklų paslaugomis, kitaip joms grėstų beveik 50 mln. Australijos dolerių (virš 28 mln. eurų) bauda, rašo CNN.
Tuo metu naujienų portalo tv3.lt kalbinti Lietuvos institucijų atstovai atskleidė, kad pokyčių dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose ir amžiaus tikrinimo jungiantis prie socialinių tinklų sulauks ir lietuviai.
Ar pritaria socialinių tinklų draudimui Lietuvoje
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Alinos Žilinaitės, nors vaikams socialiniai tinklai yra saviraiškos ir komunikacijos erdvė, joje slypi pavojai.
Tad visos priemonės, kurios padėtų apsaugoti vaikus nuo žalingo socialinių tinklų poveikio ir grėsmių, yra svarstytinos.
„Tačiau vien draudimais žalingo interneto vartojimo problemos spręsti nepakanka – tam yra būtinos švietimo priemonės“, – pabrėžė A. Žilinaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiuo metu taip pat nesvarsto teikti siūlymų visiškai apriboti nepilnamečiams prieigą prie socialinių tinklų.
Jos nuomone, ne visuotinis mobiliųjų telefonų uždraudimas duos geriausių rezultatų, o tarimasis su bendruomene ir švietimo įstaigų nustatytos taisyklės.
Ministerija pažymi, kad mobiliuosius įrenginius vaikams perka suaugusieji, tad jie turėtų prižiūrėti vaikų vartojamą turinį, pvz., pasitelkdami filtrus, tėvų kontrolės programėles ir pan.
ŠMSM skelbiamomis rekomendacijomis siekiama padėti tėvams, globėjams ir mokytojams tinkamai reaguoti, atpažinti galimus pavojus ir imtis veiksmų moksleivių saugumui užtikrinti:
„Nes būtent suaugusiųjų pareiga yra ugdyti vaikų kritinį mąstymą, raginti tikrinti matomą informaciją, nepalikti jų vienų internete, kalbėtis su jais čia ir dabar, mokyti saugoti save internete.“
Ministerijai antrino ir Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė Justina Paulauskaitė.
Jos vertinimu, efektyvus vaikų apsaugos internete modelis turėtų būti grindžiamas ne vien draudimais, bet išmanių technologinių sprendimų, edukacijos ir atsakingo visų dalyvių – tiek platformų, tiek tėvų, tiek institucijų – įsitraukimo deriniu.
Ruošia pokyčius mokykloms dėl telefonų
ŠMSM pamini, kad jau dabar visos Lietuvos mokyklos ir viešosios bibliotekos privalo pasirūpinti turinio filtravimo priemonėmis, kad nepilnamečiams toje teritorijoje nebūtų pasiekiamas tam tikras turinys.
Tačiau moksleiviai mokyklose naudojasi ir asmeniniais mobiliaisiais prietaisais (telefonais, planšetėmis ar pan.).
Todėl ŠMSM siūlo teisiškai įpareigoti švietimo įstaigas pasirengti asmeninių įrenginių naudojimo tvarkas.
T. y. kiek ir kaip asmeniniai prietaisai turėtų būti naudojami ar pasiekiami, ribojant telefonų naudojimą ne tik moksleiviams, bet ir mokytojams tiek per pertraukas, tiek per kitas ugdomąsias veiklas ne mokyklos teritorijoje.
O rengdamos taisykles mokyklos remtųsi rekomendacijomis, kuriose pateikiami pavyzdžiai:
- moksleiviui atvykus į mokyklą telefonai gali būti paliekami specialiai įrengtose saugiose vietose;
- išjungti ar veikiantys begarsiu režimu gali likti mokinių kuprinėse;
- galima ir nustatyti, kad mokiniai jų išvis nesineštų į mokyklą;
- mokyklos tvarkoje turi būti numatytos stebėsenos priemonės ir pasekmės, jei nesilaikoma susitarimų. Pvz., gali būti numatyta mokyklos teisė laikinai paimti išjungtą telefoną, jei mokinys pažeidė tvarką;
- ir pan.
ŠMSM žiniomis, tokias taisykles jau yra pasitvirtinusios daugiau kaip pusė Lietuvos mokyklų.
Jei šioms Švietimo įstatymo pataisoms pritars Seimas (Vyriausybė jas jau patvirtino), tokias taisykles turės parengti visos Lietuvos mokyklos iki 2026 m. rugsėjo 1 d.
Nuo 2027 m. socialiniai tinklai tikrins amžių?
RRT atstovė pripažįsta, kad šiuo metu technologiškai patikimai patikrinti asmens amžių internete iš tiesų yra sudėtinga.
„Dauguma socialinių tinklų vis dar remiasi vartotojo pateikta informacija, todėl vaikams nėra sunku susikurti fiktyvią paskyrą ar naudotis kito asmens tapatybe.
Tačiau Europos Sąjungoje (ES) vykstantys pokyčiai rodo, kad ši sritis artimiausiais metais keisis“, – panešė J. Paulauskaitė.
Ji atskleidė, kad Europos Komisija kartu su keliomis valstybėmis kuria vadinamąjį „amžiaus patikros“ (angl. Age Verification) modelį, techninę schemą (angl. Age Verification System Blueprint), kuri leis paslaugų teikėjams saugiai patikrinti, ar vartotojas pasiekė reikiamą amžių, neatskleidžiant jo tapatybės ar kitų asmens duomenų.
Tai reiškia, kad prisijungdamas prie socialinio tinklo žmogus galės patvirtinti, kad jam, pvz., yra daugiau nei 15 metų, tačiau platformai nebus perduodami jokie papildomi duomenys apie jo asmenybę.
„Šis sprendimas kuriamas kartu su Europos skaitmeninės tapatybės dėkle (angl. EU Digital Identity Wallet), numatyta pagal eIDAS reglamentą.
Šios dėklės leis vartotojams savo telefone turėti saugų skaitmeninį įrankį, kuriuo bus galima patvirtinti tam tikrus duomenis – pvz., amžių, pilietybę ar kvalifikaciją – ir juos perduoti tik tiek, kiek reikia konkrečiai paslaugai“, – dėstė RRT specialistė.
Taigi kiekviena valstybė narė nuo 2027 m. turės užtikrinti, kad gyventojams būtų prienama bent 1 nemokama skaitmeninės tapatybės dėklė.
J. Paulauskaitės vertinimu, ateityje toks mechanizmas galėtų padėti veiksmingiau įgyvendinti amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose, išlaikant privatumą ir duomenų apsaugą.
Tačiau ji pabrėžė, kad kartu turi būti stiprinamas tėvų sąmoningumas, švietimas ir socialinių tinklų atsakomybė taikyti tikrus, o ne formalius saugiklius.
Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį tėvams?
A. Žilinaitės teigimu, suaugusieji turi pasirūpinti, kad vaikas neįsitrauktų į socialinius tinklus per anksti, t. y. prieš sukankant 13 metų, kadangi šis amžiaus limitas yra parinktas neatsitiktinai:
„Maži vaikai yra itin patiklūs ir labai lengvai gali tapti nusikaltėlių aukomis.“
Ji pabrėžia, kad internete daugiau laiko praleidžia tie, kuriems trūksta užimtumo. Tad reikia atkreipti dėmesį, kiek laiko vaikas praleidžia „prie ekrano“, ar jis neatima iš vaiko gyvo bendravimo su draugais, šeima, aktyvaus laisvalaikio ir pan.
Anot pašnekovės, taip pat svarbu vaikui paaiškinti, kas yra asmeninė informacija (vardai, adresai, asmens kodai, prisijungimai ir pan.) ir kodėl jos negalima jokiu atveju atskleisti.
„Pasirūpinkite, kad vaikas atsakingai elgtųsi su savo atvaizdu, nesidalytų nuotraukomis internete su nepažįstamais. Vaikas turi suprasti, kad viskas, kas patenka į internetą, ten ir lieka visam laikui.
Vaikas taip pat turi kuo anksčiau suprasti, kad socialiniuose tinkluose žmogus gali apsimesti tuo, kuo nėra, pvz., suaugęs žmogus prisistatinės vaiku“, – vardijo A. Žilinaitė.
Ji pridūrė, kad vaikams svarbu priminti apie bendravimo etiką internete, kadangi neretai patys vaikai skambina į Vaiko teisių liniją pasakodami, kad iš jų internete yra tyčiojamasi.
„Tėvams vertėtų sunerimti, jei vaikas vengia naudotis telefonu jiems esant šalia, pyksta, kai tėvai ilgiau yra šalia ir jis negali naudotis kompiuteriu ar telefonu, slepiasi, vengia kalbėti, su kuo bendrauja, pasikeitė vaiko elgesys, jis tapo piktas arba priešingai – liūdnas ir prislėgtas.
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip žinoti vaiko veiksmus socialiniuose tinkluose ir kartu nepažeisti jo teisės į privatumą. <...> Būkite savo vaikui pavyzdžiu, patarėju ir ramsčiu, kuriuo jis gali pasitikėti“, – patarė vaiko teisių atstovė.
