Sukčiai tai pat vis dažniau naudoja dirbtinį intelektą (DI), giliąsias klastotes bei pavogtus gyventojų duomenis – taip apgaulingas žinutes, laiškus ir skelbimus bando paversti labiau įtikinančiais.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Gitanas Nausėda asmeniškai pasveikino moterį, kuri gimdydama laimėjo du milijonus eurų. Marija iš Vilniaus tapo labiausiai aptarinėjama mama šalyje“, – tikino žinių vedėja netikrame žinių vaizdo įraše, kurį sukūrė DI.
Tokius vaizdo įrašus, pasinaudodami „giliųjų klastočių“ ir dirbtinio intelekto technologijomis, kuria ir internete platina sukčiai, kurie nori pasisavinti patiklių Lietuvos gyventojų pinigus, įviliodami žmones į netikrus lošimų ar investavimo platformų puslapius.
„Tai yra nelicencijuota, nelegali veikla ir ji yra masiškai reklamuojama socialinių medijų platformose“, – komentavo „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
„Nėščia moteris iš Vilniaus tapo milijoniere dėka pasaulio turtingiausio futbolininko Ronaldo mobiliosios programėlės“, – sakė žinių vedėja kitame DI sukurtame vaizdo įraše.
„Kas mėnesį fiksuojama virš milijono sukčių valdomų reklamų „Meta“ platformose. DI labai padeda sukčiams. Dabar vis daugėja „giliųjų klastočių“ tiek su Lietuvos institucijų vadovais, šalies vadovo atvaizdu, su kitų institucijų, politikų veidais, kitais žinomais verslo sektoriaus veidais“, – pasakojo V. Daukšas.
„Paprastas darbuotojas iš Kauno Andrius Vainius tapo naujuoju žaidimo „Chicken road“ herojumi“, – tvirtino žinių vedėja dar viename iš DI sukurtų vaizdo įrašų.
Sukčiai dažnai apsimetinėja ir teisėsauga – siūlo netikrą pagalbą anksčiau nukentėjusiems gyventojams. Tokiose reklamose žada sugrąžinti prarastus pinigus, o iš tikro išvilioja dar didesnes sumas.
„Institucijos areštavo banko sąskaitas, kuriose milijonai eurų. Pasak Interpolo, lėšos bus paskirstytos gyventojams, kurie tapo sukčių aukomis“, – sakoma dar viename netikrame vaizdo įraše.
Štai kaip nusikaltėliai sukčiauja
Nusikaltėliai pasimatuoja įvairiausias profesijas – platina SMS žinutes, siuntas gabenančių kurjerių vardu, apsimetinėja mokamomis stovėjimo aikštelėmis, mokesčių inspektoriais. Apgauti naivūs gyventojai sukčiams 2024-aisiais pervedė 20 milijonų eurų, beveik dvigubai daugiau nei 2022-aisiais. Ir panašu, kad šiemet, 2025-aisiais, pinigų suma bus dar didesnė.
Vien per devynis mėnesius patiklūs Lietuvos gyventojai nusikaltėliams pervedė daugiau nei 16 milijonų eurų.
Daugiausia finansinių nuostolių, daugiau nei 4 milijonus eurų per tris šių metų ketvirčius gyventojams padarė sukčių SMS žinutės ir elektroniniai laiškai. Po maždaug 3 milijonus eurų nuostolių pridarė investicinis ir telefoninis sukčiavimas.
„Sukčių mastas nemažėja, pasikėsinimų mastas tik auga“, – komentavo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atstovė Živilė Kielienė.
Lietuviai galėjo patirti dar daugiau nuostolių. Mat išviso sukčiai per pirmus tris metų ketvirčius bandė išvilioti 48 milijonus eurų, tačiau ne visa ši suma nukeliavo iki nusikaltėlių. Bankai dalį įtartinų pavedimų sustabdė. Iš 48 milijonų eurų beveik 32 milijonai eurų liko gyventojų sąskaitose. Dar maždaug milijoną eurų pavyko susigrąžinti iš sukčių sąskaitų, todėl realūs nuostoliai po 9 mėnesių siekia apie 15 milijonų eurų.
„Jeigu nebūtų tiek sustabdyta lėšų, tai galime skaičiuoti, kokie būtų patiriami gyventojų nuostoliai. Taip, finansų įstaigos deda dideles pastangas, technologinius sprendimus, kad apsaugoti mūsų gyventojus“, – pridūrė Ž. Kielienė.
Internete siaučiančiais sukčiais susirūpino Vyriausybė, kuri ieško sprendimų, kaip sumažinti gyventojų patiriamą žalą.
„Galbūt turėtume grįžti į tuos laikus, kai nuo tam tikros sumos pavedimas būtų ne momentinis, bet su tam tikru išlaikymu, kad žmogus dar galėtų, turėtų galimybę jį atšaukti“, – anksčiau sakė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Problemos spręstųsi greičiau, jei joms daugiau dėmesio skirtų patys socialiniai tinklai. Mat, netikros reklamos užuoveją rado „Metos“ platformose – pavyzdžiui, klesti „Facebooke“. Socialinių tinklų šeimininkai iš esmės sukčių netikrų skelbimų problemų nesprendžia, nes tai finansiškai nenaudinga verslui. Mat dešimtadalį „Metos“ pajamų suneša būtent nusikaltėliai.
„Meta gauna iki 10 proc. – 16 milijardų dolerių pajamų iš sukčiavimo reklamų ir panašiai. Šito problema eksponentiškai auga. Absoliučiai nėra jokio intereso „Metai“ tai šalinti. Nors bylos bus ilgos, nors ir galima gauti 6 proc. nuo globalios apyvartos, bet jeigu skaičiuosime per artimiausius 10 metų, ji gali sugeneruoti ir daugiau nei 200 milijardų eurų pajamų. Tai jeigu gaus 10 ar 20 milijardų baudų, tai sąlyginai nedaug“, – atskleidė V. Daukšas.
Sukčiai nesnaudžia vietoje. Tam, kad kenkėjiškos žinutės, laiškai taptų įtikinamesni, naudoja vis daugiau pavogtų gyventojų duomenų.
„Iš Lietuvos kas išsiskiria, tai tie automobilių duomenys, kurių prarasta 109 tūkstančiai“, – sakė „Surfshark“ informacinių technologijų saugumo vadovas Tomas Stamulis.
Tokie duomenys, pridėjus asmens elektroninį paštą virsta masalu.
„Rašo, kad jūsų automobilis, toks valstybinis numeris, tokiu metu buvo fiksuotas greičio viršijimas prašom susimokėti per 48 valandas baudą“, – tikino T. Stamulis.
Ekspertai priduria, kad sukčiai, bendraudami su gyventojais, dažnai naudoja rusų kalbą, šis bruožas esą gali padėti pastebėti apgaulę. Institucijos taip pat niekada neprašo žmonių pateikti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų. Nusikaltėliai taip pat skatina savo aukas veikti greitai, todėl skubių pinigų pavedimų, neįvertinus situacijos, daryti nedera.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
