Apie nuo gruodžio 1 dienos laikinai stabdomas planines operacijas šią savaitę pranešė Kretingos ligoninė. Jis sako iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) negavusi maždaug 750 tūkst. eurų siekiančių apmokėjimų už suteiktas.
Tuo metu Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras praėjusią savaitę pranešė nebeteiksiantis nemokamų radiologijos paslaugų, nes viršijo VLK sutartinius radiologinių paslaugų apimties įsipareigojimus.
Ar tokių gydymo įstaigų Lietuvoje yra ir daugiau, SAM teigia nežinanti, nes tokios informacijos nerenka. Kita vertus ji pabrėžia, kad minėti pavyzdžiai iliustruoja sveikatos sektoriaus finansavimo problemas.
„Jūsų pateikti pavyzdžiai iliustruoja sveikatos sektoriaus finansavimo problemas, kurias ministerija siekia spręsti inicijuodama įstatymų pakeitimus“, – BNS šią savaitę nurodė ministerija.
SAM teigimu, nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas kasmet didėja keliais šimtais milijonų eurų, „siūloma dar labiau didinti sveikatos sektoriaus finansavimą, didinant privalomojo sveikatos draudimo įmokas už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis“.
Šie ministerijos siūlomi pakeitimai šiuo metu svarstomi Seime. Jei jiems būtų pritarta, didesnė dalis iš mokesčių surenkamų lėšų keliautų į PSDF biudžetą.
Gydymo įstaigos raginamos lėšas planuoti atidžiau
VLK Kretingos ligoninės lėšų stygių aiškina sparčiu dienos chirurgijos paslaugų augimu.
„Sutartinės dienos chirurgijos apimtys įstaigai buvo žinomos iš anksto, ir pagal nustatytą tvarką ligoninė galėjo dar padidinti paslaugų skaičių iki 1,5 karto, tačiau ne kelis kartus. Tokie ribojimai būtini, kad būtų užtikrintas visų pacientų poreikių finansavimas“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė Ligonių kasa.
VLK direktorius Gytis Bendorius teigia, kad Kretingos ligoninei lapkritį buvo sumokėta už spalį suteiktas sutartines paslaugas per 735 tūkst. eurų.
„Todėl ligonių kasa nėra skolinga šiai įstaigai už sutartines paslaugas. Už virš sutarties suteiktas paslaugas ligoninei bus apmokėta, laikantis galiojančios viršsutartinių paslaugų apmokėjimo tvarkos, taip pat, kaip ir kitoms šalies gydymo įstaigoms“, – VLK pranešime cituojamas G. Bendorius.
Komentuodama situaciją Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centre, VLK teigė, jog radiologiniai ir echoskopijos tyrimai nėra skubiosios pagalbos paslaugos, todėl jų teikimas turi būti planuojamas.
„Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, kaip ir visos įstaigos, turėjo galimybę planuoti paslaugų apimtis pagal sutartines lėšas. (...) Klaipėdos mieste veikia daugiau nei dvidešimt įstaigų, kuriose atliekami tokie tyrimai, taigi pacientai gali pasirinkti, kur paslaugos prieinamos greičiau“, – BNS teigė Ligonių kasa.
Savo ruožtu SAM atkreipia dėmesį, kad pacientai, kurių gydymo įstaigos dėl lėšų stygiaus nebeteikia planinių paslaugų, jas gali gauti kitose ligoninėse.
Viršplaninių paslaugų – už daugiau nei 200 mln. eurų
Ligonių kasa BNS nurodė, kad šių metų paskutinįjį ketvirtį viršsutartinės paslaugos sudarys daugiau nei 64 mln. eurų, kuriuos VLK žada apmokėti.
„Pagal dabartines pajamų prognozes ir panaudojant maksimaliai leistinas fondo rezervo sumas pagal galiojančią tvarką visoms gydymo įstaigoms bus už paslaugas apmokėta. Tačiau jokiems papildomiems mokėjimams lėšų fondas neturės“, – informavo Ligonių kasa.
Jos teigimu, prioritetinės ir gyvybiškai svarbios paslaugos apmokamos be ribojimų ir šių paslaugų viršijimai kompensuojami visa apimtimi.
Anot VLK, prioritetinės viršsutartinės paslaugos apmokamos pirmumo tvarka. Kitos viršsutartinės paslaugos apmokamos po to.
„Vertiname gydymo įstaigų aktyvumą ir rūpestį pacientais, tačiau sveikatos sistema turi veikti pagal visiems vienodas taisykles. (...) Taisyklės yra žinomos iš anksto, todėl gydymo įstaigų vadovams svarbu yra tinkamai planuoti – tik taip galima užtikrinti, kad paslaugų teikimas nenutrūktų ir pacientų interesai būtų apsaugoti“, – teigia G. Bendorius.
BNS pateiktais Ligonių kasos duomenimis, I-III šių metų ketvirčiais gydymo įstaigos virš sutarties suteikė paslaugų už daugiau nei 150 mln. eurų.
Iš jų stacionarinės aktyviojo gydymo paslaugos sudaro beveik 11 mln. eurų, jos pagal apmokėjimo tvarką bus apmokamos metų pabaigoje ne daugiau kaip 30 procentų.
Kitos paslaugos viršytos per 139 mln. eurų: I ketvirtį – daugiau nei 49 mln. eurų ir šios lėšos apmokėtos, II ketvirtį – 47,5 mln. eurų ir šios lėšos taip pat apmokėtos, tuo metu III ketvirtį – 42,3 mln. eurų, iš kurių apmokėti ketinama apie 36 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
