Jis šeštadienį dalyvauja neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Porte (Portugalija).
„Pirminės reakcijos buvo labai kategoriškos ir aiškios ir didelė dalis valstybių išreiškė tai labai konkrečiais sprendimais – išsiųsdamos Rusijos diplomatus arba taip vadinamus diplomatus iš savo šalies“, – šeštadienį Porte sakė prezidentas.
Pasak jo, Čekijos premjeras už solidarumo gestą padėkojo visoms Rusijos diplomatus išsiuntusioms šalims, tarp jų ir Lietuvai.
Gegužės pabaigoje Europos vadovai planuoja plačiau diskutuoti apie galimas sankcijas Rusijai. Jos, pasak G. Nausėdos, galėtų būti tiek sektorinės, tiek apimti finansinių išteklių bei geopolitinių projektų klausimus.
„Negalėčiau sakyti, kad šiandien mes esame visiškai tos pačios nuomonės minėtu klausimu, tačiau kas dėl reakcijos į tai, kas įvyko Čekijoje, nuomonė yra labai vieninga, nuomonė yra vienareikšmė ir tai negali būti toleruojama ateityje“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, nors ne visos šalys pasirinko išsiųsti diplomatus, yra „kitokių formų ir priemonių“, kuriomis galima išreikšti solidarumą su Čekija.
„Man svarbiausia vieninga ir labai aiški ES pozicija“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, tiek esamos, tiek planuojamos sankcijos Kremliui yra „ganėtinai skausmingos“.
„Nors galbūt kartais Kremlius rodo, kad tai jam visiškai nesvarbu, tačiau net ir tos ekonominės sankcijos, kurias mes įvedėme po 2014 metų dėl Ukrainos įvykių, iš tikrųjų veikė, yra juntamos ir galbūt dėl to kelia tam tikrą susierzinimą“, – sako G. Nausėda.
Balandžio pabaigoje Čekijos vyriausybė apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU 2014 metais surengus sprogdinimą ginklų sandėlyje šalies rytuose ir paskelbė išvaranti 18 rusų diplomatų, kuriuos pavadino šnipais.
Netrukus Čekijos kaimynė Slovakija, taip pat Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė, jog drauge išsiųs iš viso septynis rusų diplomatus, jų pavyzdžiu pasekė Rumunija, paliepusi išvykti vienam rusų diplomatui.
