Ukrainos kelias į ES: kas žinoma?
Ukraina rodo „išskirtinį atsidavimą“ narystės Europos Sąjungoje (ES) idėjai. Tuo pat metu Kyjivas turi pakeisti „paskutines neigiamas tendencijas“ kovojant su korupcija ir paspartinti reformas teisinės valstybės srityje.
Apie tai kalbama Europos Komisijos (EK) dokumento projekte, su kuriuo susipažino agentūra „Reuters“. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas antradienį, lapkričio 4 d.
Dokumente teigiama, kad „Ukraina per pastaruosius metus toliau rodė didelį atsidavimą ES narystės keliui“, nepaisant sunkumų, susijusių su Rusijos agesija prieš valstybę.
EK aukštai įvertino Ukrainą už reformų įgyvendinimą, tačiau pažymėjo, kad reikia pasiekti didesnį pažangą teismų nepriklausomybės, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir pagarbos pilietinei visuomenei klausimais.
Baltarusija kalba apie taikdarių siuntimą į Ukrainą: „Būsime pasirengę veikti“
Baltarusija pranešė esanti pasirengusi siųsti savo taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą, jei dėl to susitartų abi šalys. Apie tai paskelbė Baltarusijos gynybos ministerijos atstovai, pabrėždami, kad sprendimas būtų priimamas tik abipusiu sutarimu, o šiuo metu Minsko dalyvavimas JT misijose yra sustabdytas, skelbia UNIAN.
Po tragedijos Romoje – ciniškas Zacharovos komentaras: „Grius ne tik bokštai, bet ir ekonomika“
Šaltinių teigimu, pirmadienį Italijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Italijoje Aleksejų Paramonovą, kad oficialiai pareikštų jam priekaištą dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos komentarų apie Romoje restauruojamo senovinio bokšto griūtį.
M. Zacharova šį incidentą susiejo su karine parama Ukrainai, pareikšdama, kad „kol Italijos vyriausybė toliau švaistys mokesčių mokėtojų pinigus (Ukrainai), Italija visiškai žlugs – pradedant bokštais ir baigiant jos ekonomika“.
Zelenskis: Ukraina iki lapkričio pabaigos pagamins po 600–800 gaudomųjų dronų per dieną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina iki lapkričio pabaigos turėtų pagaminti po 600–800 gaudomųjų dronų per dieną.
Valstybės vadovas apie tai pranešė susitikęs su žurnalistais.
„Pirmiau minėjau, kad iki rudens gamybos apimtys pasieks iki tūkstančio gaudomųjų dronų per dieną – taip ir bus. Žinoma, tai nėra lengva užduotis. Manome, kad iki lapkričio pabaigos gamyba pasieks 600–800 gaudomųjų dronų per dieną, jei tik viskas bus gerai – nes, kaip žinome, kartais pasitaiko smūgių. Be to, turėtumėte žinoti, kad smūgiuojama ne tik mūsų energetikos sektoriui“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad nors ginklų gamybos įmonės nukentėjo nuo priešų smūgių, visos jos jau atnaujino veiklą.
„Iki šiol nepraradome nė vienos rūšies ilgojo nuotolio ginklo. Kartais masinė gamyba sulėtėja, nes nukenčia tam tikri komponentai – tai tiesa. Bet ir mes smogiame rusams“, – pridūrė jis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina sėkmingai gamina vidaus rinkai skirtas raketas, o raketos „Flamingas“ ir „Neptūnas“ jau yra naudojamos.
Jis paaiškino, kad vyriausybė nusprendė viešai neatskleisti išsamios informacijos apie raketų ir dronų sistemas, tokias kaip „Palianytsia“, „Peklo“, „Ruta“ ir „Flamingas“, tačiau pabrėžė, kad jų veiksmingumą galima įvertinti iš to, kaip Ukraina atsako į masinius Rusijos išpuolius.
Pirmiau V. Zelenskis yra paskelbęs apie artėjančius susitikimus su partneriais, kurių metu bus siekiama sustiprinti Ukrainos oro gynybos pajėgumus.
Zelenskį nustebino vienas teiginys dėl taikos plano: „Keista girdėti“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paneigė pranešimus neva yra sutartas 12 punktų taikos planas.
„Svarbu, ar aš, kaip Ukrainos prezidentas, mačiau šį planą. Ne. Manau, kad tai yra atsakymas į visus klausimus. Yra įvairių Europos minčių ir pasiūlymų dėl taikos susitarimo“, – per susitikimą su žurnalistais sakė V. Zelenskis.
Ukraina lenkia Vakarus: gamina daugiau artilerijos nei Prancūzija ir Vokietija kartu sudėjus
Ukraina ginkluojasi neregėtu tempu – šalis jau gamina kelis kartus daugiau artilerijos nei Prancūzija ir Vokietija kartu sudėjus. Karo ekspertas Pavelas Narožnyj sako, kad Ukrainos pramonė ne tik sparčiai didina „Bogdan“ pabūklų gamybą, bet ir įveikia medžiagų trūkumą, kai tuo metu Rusija susiduria su rimtomis problemomis dėl sankcijų poveikio.
Lenkijoje suimtas Putiną palaikantis „strymeris“
Policija šiaurės Lenkijoje suėmė Vladimiro Putino šalininką, kuriam pareikšti kaltinimai įvykdžius šešias nusikalstamas veiklas, įskaitant grasinimus internete ir ginklų su ašmenimis demonstravimą, pranešė lenkų portalas „TVP World“.
Internete Nazar pseudonimu žinomas antiukrainietiškų pažiūrų Pawelas N. buvo sulaikytas penktadienio vakarą Gdynėje, policijai sustabdžius jo automobilį dėl įtarimų, kad vairuojama apsvaigus.
Nors alkoholio matuoklis neparodė, kad vyras neblaivus, vėliau atlikus kraujo tyrimą jo organizme rasta THC – pagrindinės psichoaktyvios marihuanos sudedamosios dalies – pėdsakų.
Pasak Gdynės policijos atstovo, pareigūnai areštavo 44 m. vyrą, kuris, kaip įtariama, įvykdė keletą nusikalstamų veiklų.
„Jis internete paskelbė turinį, kuriame buvo grasinama, kurstoma neapykanta tautybės ir religijos pagrindu, propaguojami Rusijos agresiją prieš Ukrainą palaikantys simboliai, grasinama susidoroti ir pažeidžiamas Asmens duomenų apsaugos įstatymas“, – sakė jis.
„Vyras kaltinamas šešiais nusikaltimais, jo likimas bus nuspręstas šiandien vyksiančiame teisme“, – nurodė atstovas.
Susidūrimą su policininkais Nazar transliavo tiesiogiai. Vyras ragino policiją „rūpintis ukrainiečiais, o ne lenkais“. Transliacija nutrūko pareigūnams konfiskavus jo telefoną.
Manoma, kad „strymeriui“ pateikti kaltinimai yra susiję, be kita ko, su spalio viduryje Gdynėje fiksuoti incidentu, kai 100 kvadratinių metrų ploto piešinys ant pastato sienos buvo uždengtas raudonos ir baltos spalvos medžiaga.
Ukrainos smūgis Juodojoje jūroje: sunaikintas elitinis Rusijos specialiųjų pajėgų būrys
Ukrainos karinės jūrų pajėgos Juodojoje jūroje surengė taiklų smūgį elitiniam Rusijos specialiųjų pajėgų daliniui, buvusiam „Sivaš“ gręžimo platformoje. Apie tai pranešė Ukrainos karinės jūrų pajėgos.
Ukrainos smūgis Kryme: sunaikinti Rusijos oro gynybos sistemos objektai
Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba surengė sėkmingą ataką prieš Rusijos pajėgas Kryme. Naktį buvo sunaikinti keli Maskvos oro gynybos sistemos objektai, tarp jų – strateginės svarbos S-400 „Triumf“ komplekso įranga ir keli radarai.
Sybiha perspėja: „Wagner“ vėliava prie Estijos krantų byloja apie Rusijos barbariškumą
Prie Estijos sienos pasirodęs Rusijos pasienio apsaugos laivas su grupuotės „Wagner“ vėliava simbolizuoja Rusijos keliamą barbariškumo ir neteisėtumo grėsmę bei pabrėžia Ukrainos, kaip Europos Sąjungos ir NATO skydo, stiprinimo svarbą, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Ši vėliava simbolizuoja barbariškumą, karo nusikaltimus ir chaosą. Jos pasirodymas prie ES ir NATO sienų puikiai tai iliustruoja: už šios linijos baigiasi civilizacija. Štai kodėl labai svarbu stiprinti Ukrainą, kuri gina nuo Rusijos savivalės“, – socialiniame tinkle X parašė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriuose matyti Rusijos pasienio patrulinis laivas su „Wagner“ vėliava, plaukiantis Narvos upe, skiriančia Estiją ir Rusijos Leningrado sritį. Estijos užsienio reikalų ministerija pateikė viešą užklausą dėl šio incidento Rusijos užsienio reikalų ministerijai.
ISW duomenų analizė: Rusijos kariuomenė spalio mėnesį stiprino pozicijas Ukrainoje
Rusijos kariuomenė spalio mėnesį stiprino pozicijas Ukrainoje, sutelkusi atakas į rytinę Donecko sritį, rodo naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.
Šiame regione vyko intensyviausios kovos per beveik ketverius metus trunkantį karą, ir Ukraina dabar stengiasi išlaikyti itin svarbų Pokrovsko miestą.
Remiantis ISW, bendradarbiaujančios su „Critical Threats Project“, duomenų analize, Rusija per mėnesį iš Ukrainos atėmė 461 kv. km teritorijos.
Šiaurės Korėjos lyderis giria karius, kovojusius prieš Ukrainą: „Jie yra pavyzdys ir elitas“
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas susitiko su vadinamojo „šturmo korpuso“ kariais, kovojusiais Rusijos pusėje prieš Ukrainą, ir pavadino juos „pavyzdžiu bei elitu“ visai armijai. Pasak jo, šių karių patirtis taps pagrindu reformuojant šalies kariuomenę, atsižvelgiant į „Ukrainos karo pamokas“.
Kim Jong Unas susitiko su Korėjos liaudies armijos 11-ojo korpuso (vadinamojo „šturmo korpuso“) kariais, kurie dalyvavo kare prieš Ukrainą Rusijos pusėje.
Šį padalinį jis pavadino „pavyzdžiu“ visai Šiaurės Korėjos armijai ir pareiškė, kad planuoja paversti šalies kariuomenę „stipria ir herojiška armija, kuri visada laimi“, skelbia UNIAN.
Valstybinės žiniasklaidos duomenimis, Kim Jong Unas susipažino su korpuso karinių veiksmų planais, aptarė specialiųjų operacijų pajėgų plėtros strategiją ir užsiminė, kad kitame Centrinės karinės tarybos posėdyje gali būti priimtas sprendimas dėl armijos reorganizavimo.
„Šturmo korpuso kariai puikiai įvykdė partijos sprendimą, parodydami tautinį heroizmą ir neprilygstamą kovos dvasią“, – pareiškė Kim Jong Unas.
Ekspertų teigimu, Kim Jong Unas siekia panaudoti šio dalinio kovinę patirtį, kad pritaikytų armiją prie šiuolaikinio karo reikalavimų – ypač diegti dronų ir elektroninės kovos taktiką, kurią Šiaurės Korėjos kariai galėjo perimti iš Rusijos pajėgų Ukrainoje.
Žiniasklaida: Jungtinė Karalystė į Ukrainą pristatė daugiau raketų „Storm Shadow“
Jungtinė Karalystė į Ukrainą tyliai pristatė naują sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ partiją, remdamasis „Bloomberg“ informacija pirmadienį pranešė portalas „Euromaidan Press“. Teigiama, kad jų pristatymas buvo suplanuotas prieš artėjančią žiemą britų pareigūnams baiminantis, jog Rusija artimiausiais mėnesiais gali intensyvinti atakas prieš Ukrainos civilius.
Su šiuo klausimu susipažinę asmenys pranešė „Bloomberg“, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė neseniai Ukrainai pristatė papildomą raketų „Storm Shadow“ partiją, tačiau tikslus jų skaičiaus neatskleidžiamas.
Apie pristatymą taip pat nebuvo viešai skelbta. Britų valdžios atstovai šį žingsnį apibūdino kaip atsargumo priemonę, kuria siekiama užtikrinti, kad Ukrainos ilgojo nuotolio smūgių pajėgumai būtų išlaikyti per žiemą, kai Kremlius gali dažniau rengti išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą.
„Storm Shadow“ yra Didžiojoje Britanijoje pagamintos, iš oro paleidžiamos sparnuotosios raketos, kurių veikimo nuotolis yra daugiau nei 250 kilometrų. Jos naudoja inercinę ir reljefo navigaciją kartu su GPS ir yra sukurtos skristi žemai ir greitai, todėl jas sunku perimti.
„Euromaidan Press“ primena, kad spalio mėnesį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, jog šios raketos buvo panaudotos didelio masto smūgiui, kai buvo sėkmingai prasiskverbta pro Rusijos oro gynybos sistemas ir pataikyta į chemijos gamyklą Rusijos teritorijoje. Tai buvo pirmasis patvirtintas raketos panaudojimas Rusijos teritorijoje nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas sausio mėnesį grįžo į Baltuosius rūmus.
Raketas „Storm Shadow“ Ukraina pirmą kartą paleido į Rusiją praėjusių metų lapkritį, vos dieną po to, kai pirmą kartą panaudojo JAV tiekiamas raketas ATACMS.
Kad šios britiškos raketos pasiektų visą savo potencialą, Ukrainai reikalingi JAV duomenys apie taikinius, priduria „Euromaidan Press“.
Pasak ukrainiečių naujienų portalo, Maskva kasdien vykdo teroro išpuolius raketomis ir bepiločiais orlaiviais prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, o prieš keletą savaičių atnaujino smūgius Ukrainos elektros tinklui, siekdama žiemą palikti civilius gyventojus be elektros ir šildymo.
Danija ragina Putiną liautis bombardavus Ukrainos kultūrą
Rusijos išpuoliams nesiliaujant, Danija kartu su Nyderlandais ragina kitas ES valstybes nares prisidėti prie Ukrainos kultūros paveldo atkūrimo.
Apie tai paskelbė Danijos kultūros ministras Jakobas Engel-Schmidtas, kuris pirmadienį Kopenhagoje surengė neoficialų ES kultūros ministrų susitikimą, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Šiandien visos Europos šalys susirinko Danijoje, siekdamos paremti Ukrainos atkūrimo fondą. Labai džiaugiuosi, kad Danija kartu su Nyderlandais žengia pirmą žingsnį, įsipareigodama finansiškai paremti Ukrainos kultūros atkūrimą“, – sakė ministras.
Jis pridūrė, kad taip Danija siunčia aiškią žinią Vladimirui Putinui: „liaukitės bombardavę kultūrą“.
J. Engel-Schmidtas pabrėžė, kad jei Rusija toliau naikins Ukrainos kultūrą, Danija ketina padėti Ukrainai atkurti tai, kas buvo prarasta.
„Tikiuosi, kad man pavyks įtikinti savo kolegas padaryti tą patį, ką daro Danija ir Nyderlandai, įsipareigojant teikti aiškią ir konkrečią finansinę paramą Ukrainos kultūrai atgaivinti“, – tvirtino jis.
Šiandien Kopenhagoje vyksta neoficialus Europos kultūros ministrų susitikimas, kuriame kviestinės viešnios teisėmis dalyvauja ir Ukrainos vicepremjerė bei kultūros ministrė Tetjana Berežna.
Pirmiau T. Berežna teigė, kad kultūra negali būti finansuojama lėšų likučiais, nes tai yra nacionalinio saugumo ir Ukrainos atsparumo klausimas.
Ukrainos pareigūnas: paskelbus apie JAV sankcijas, sumažėjo sandorių dėl rusiškos naftos tiekimo Indijai ir Kinijai skaičius
Paskelbus apie naujas JAV sankcijas didžiosioms Rusijos naftos bendrovėms, kurios turėtų įsigalioti lapkričio 20 d., sutarčių dėl būsimo rusiškos naftos tiekimo Indijai ir Kinijai skaičius sumažėjo beveik 20 proc., pareiškė Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimams Vladyslavas Vlasiukas.
„Mūsų šaltiniai net ir dabar nurodo, kad sutarto būsimo rusiškos naftos tiekimo Indijai ir Kinijai apimtys sumažėjo beveik 20 proc. Turime nepamiršti, kad JAV sankcijos įsigalios tik lapkričio 20 d. Kitaip tariant, jos dar net neįsigaliojo, o mes jau matome pirmuosius rezultatus“, – tvirtino V. Vlasiukas.
Jis pažymėjo, kad visas sankcijų poveikis paaiškės maždaug po mėnesio ar šešių savaičių. Tada bus galima įvertinti naftos tiekimo Indijai ir Kinijai apimčių ir Rusijos pajamų iš eksporto sumažėjimą.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, spalio 23 d. JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“. Po Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo Oleho Ivaščenkos spaudos konferencijos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad neseniai įvestos sankcijos Rusijai kasmet turėtų atsieiti ne mažiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių (apie 43,4 mlrd. eurų).
„Bloomberg“: Jungtinė Karalystė nusiuntė Ukrainai „Storm Shadow“ papildymą
Jungtinė Karalystė nusiuntė Ukrainai daugiau „Storm Shadow“ raketų smūgiams Rusijoje, skelbia „Bloomberg“.
Jungtinės Karalystės vyriausybė neseniai papildė Ukrainos atsargas „Storm Shadow“ raketomis.
Tai leidiniui patvirtino šaltiniai.
Suomijos prezidentas: prasidėjo nauja branduolinių ginklų era
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pirmadienį pareiškė, kad pasaulyje prasidėjo nauja branduolinių ginklų era. Šiais žodžiais jis sureagavo į praėjusią savaitę Jungtinių Amerikos Valstijų paskelbtus planus atlikti naujus branduolinių ginklų bandymus.
Suomijos prezidentas savo kalboje Helsinkyje sakė, kad atgrasymo logika ir „strateginis stabilumas tarp supervalstybių“ šiuo metu patiria transformaciją.
„Mes įžengėme į naują branduolinių ginklų erą, kurioje branduolinių ginklų reikšmė, deja, didėja“, – sakė A. Stubbas.
Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad JAV pradės branduolinių ginklų bandymus, o tai sukėlė klausimų, ar jis turėjo galvoje ketinimą atlikti pirmąjį šalies branduolinio ginklo sprogdinimą nuo 1992 m.
JAV prezidentas apie tai prabilo po to, kai Rusija paskelbė išbandžiusi naują branduolinę sparnuotąją raketą „Burevestnik“ ir branduolinį povandeninį droną, galintį nešti branduolinį ginklą.
Branduolinių sprogimų, kiek tai žinoma, jau kelis dešimtmečius nevykdo nė viena šalis, išskyrus Šiaurės Korėją.
Rusija ir Kinija tokių bandymų neatliko atitinkamai nuo 1990 m. ir 1996 m.
Sekmadienį D. Trumpas pareiškė, esą Rusija, Kinija ir kitos šalys atliko požeminius branduolinius bandymus, apie kuriuos viešai neskelbta, ir kad JAV paseks jų pavyzdžiu.
„Kaip galime kartu kurti atgrasymą? Kaip galime kontroliuoti eskalaciją?“ – klausė A. Stubbas, pažymėdamas, kad tai yra klausimai, kuriuos maža šalis kaip Suomija, kuri turi maždaug 1,3 tūkst. kilometrų sieną su Rusija, dabar turi apsvarstyti kartu su savo sąjungininkėmis.
ELTA primena, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija atsisakė ilgus dešimtmečius puoselėto karinio savarankiškumo principo ir 2023 m. prisijungė prie NATO karinio aljanso, kuriame didžiausią vaidmenį atlieka JAV.
Per Rusijos smūgį Sumams žuvo žmogus, trys sužeisti
Per naują dronų ataką Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus. Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną. Dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė srities administracija.
Sumų sritis dažnai atakuojama rusų pajėgų.
Ukrainos oro gynyba naktį į pirmadienį į Ukrainą paleido 138 dronus ir keliolika raketų, įskaitant „Kinžal“ ir „Iskander“ tipo. Dauguma dronų ir viena raketa buvo neutralizuota. Registruoti smūgiai 11 vietų. Detalių ginkluotosios oro pajėgos nenurodė.
Pranešimų apie rusų raketų atakas būta iš Dnipro miesto. Čia apgadintas vienos įmonės pastatas, nukentėjo vienas žmogus.
Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste per dronų ataką užsiliepsnojo prekybos centras, pranešė srities administracija.
Per Rusijos smūgį Sumams žuvo žmogus, trys sužeisti
Per naują dronų ataką Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus. Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną. Dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė srities administracija.
Sumų sritis dažnai atakuojama rusų pajėgų.
Ukrainos oro gynyba naktį į pirmadienį į Ukrainą paleido 138 dronus ir keliolika raketų, įskaitant „Kinžal“ ir „Iskander“ tipo. Dauguma dronų ir viena raketa buvo neutralizuota. Registruoti smūgiai 11 vietų. Detalių ginkluotosios oro pajėgos nenurodė.
Pranešimų apie rusų raketų atakas būta iš Dnipro miesto. Čia apgadintas vienos įmonės pastatas, nukentėjo vienas žmogus.
Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste per dronų ataką užsiliepsnojo prekybos centras, pranešė srities administracija.
Per Rusijos smūgį Sumams žuvo žmogus, trys sužeisti
Per naują dronų ataką Sumų srityje Ukrainos šiaurės rytuose žuvo mažiausiai vienas žmogus. Gelbėtojai iš namo griuvėsių ištraukė žuvusiojo kūną. Dar trys asmenys buvo sužeisti, pranešė srities administracija.
Sumų sritis dažnai atakuojama rusų pajėgų.
Ukrainos oro gynyba naktį į pirmadienį į Ukrainą paleido 138 dronus ir keliolika raketų, įskaitant „Kinžal“ ir „Iskander“ tipo. Dauguma dronų ir viena raketa buvo neutralizuota. Registruoti smūgiai 11 vietų. Detalių ginkluotosios oro pajėgos nenurodė.
Pranešimų apie rusų raketų atakas būta iš Dnipro miesto. Čia apgadintas vienos įmonės pastatas, nukentėjo vienas žmogus.
Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste per dronų ataką užsiliepsnojo prekybos centras, pranešė srities administracija.
Latvijoje sulaikytas įtariamasis, kaltinamas šnipinėjimu Rusijai
Latvijos valdžios institucijos sulaikė šios šalies pilietį, įtariamą šnipinėjimu Rusijos naudai.
Latvijos valstybės saugumo tarnyba pirmadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad šis asmuo kaltinamas informacijos apie Latvijos gynybos sektorių rinkimu Rusijos karinės žvalgybos agentūrai GRU. Įtariama veikla apėmė duomenų apie privačią aviacijos infrastruktūrą ir NATO karius šalyje rinkimą.
Valdžios institucijos nepateikė daugiau informacijos apie įtariamojo tapatybę ar lytį. Pareiškime pažymima, kad šis asmuo tebėra sulaikytas, o tyrimas tęsiamas.
Ukrainos partizanai siautėja Rusijoje: liepsnoja geležinkeliai ir kiti svarbūs objektai
Ukrainos partizanai paralyžiuoja Rusijos logistiką – gaisrų skaičius geležinkelio infrastruktūros objektuose Rusijos Federacijoje toliau auga.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba (DIU), kartu pasidalindama vaizdo įrašu, kuriame matyti partizanų veiklos rezultatai.
Pasak DIU, pastaraisiais mėnesiais Rusijos Briansko, Rostovo ir Murmansko srityse, taip pat Čečėnijoje ir Karačiajų Čerkesijoje buvo užfiksuoti gaisrai ir kiti incidentai. Pasipriešinimo veiksmų imtasi ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose – Kryme ir Luhansko srityje.
Pranešime pabrėžiama, kad koordinuotos partizanų atakos trukdo Rusijos pajėgoms perkelti įrangą ir pastiprinimus, apsunkina logistiką ir silpnina okupantų puolimo potencialą.
Kaip jau skelbė naujienų agentūra „Ukrinform“, spalio mėnesį partizanai padegė paskirstymo spintą geležinkelio atkarpoje, kuria netoli Svatovės dislokuotoms Rusijos pajėgoms gabenami ginklai ir šaudmenys.
Dėl Putino ir Trumpo susitikimo – nauja idėja: siūlo, kur ir kada jie galėtų pasimatyti
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pasiūlė naują Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo datą, skelbia „Yle“.
Sakydamas kalbą Helsinkyje jis pareiškė, kad toks susitikimas galėtų įvykti lapkričio pabaigoje.
Padėtis kaista: generolas įvardijo, kaip Ukraina galėtų išsaugoti Pokrovską
Kovos dėl Pokrovsko tęsiasi, Rusijos pajėgos bando įžengti į miestą ir nutraukti tiekimo kelius. Dalis teritorijos tebėra apsupties pavojuje, sako buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas generolas Mykola Malomuža, rašo „Kanal 24“.
Anot jo, situacija sudėtinga, bet dar gali pasikeisti. M. Malomuža įsitikinęs, kad Pokrovkso likimas priklauso nuo Ukrainos vadovybės veiksmų.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo raketą „Kinžal“ ir 115 dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo hipergarsinę raketą „Kinžal“ ir 115 dronų, kuriais rusų okupantai nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 19.00 val. rusai paleido į Ukrainą tris raketas „Kinžal“, keturias „Iskander“ raketas, penkias raketas „S-300/S-400“ bei 138 kovinius dronus „Shahed“ (apie 80), „Gerbera“ bei kitų tipo bepiločius.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose Ukrainos regionuose numušta arba neutralizuota 115 dronų ir hipergarsinė raketa „Kinžal“.
Registruoti raketų ir 20 kovinių dronų smūgiai 11 vietų.
Trumpas įvardijo, kiek karių neteko Rusija: „Putinui tai sunkus karas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vladimiras Putinas kare prieš Ukrainą neteko daug karių, galbūt apie milijoną. Apie tai jis kalbėjo sekmadienį komentuodamas žurnalistams.
D. Trumpo buvo paklausta, kas būtų paskutinis lašas, reiškiantis, kad V. Putinas nėra pasiruošęs baigti karo Ukrainoje.
„Nėra paskutinio lašo. Kartais reikia leisti jiems išsiaiškinti, jei aiškinasi. Putinui tai sunkus karas, jis prarado daug karių, galbūt milijoną. Tai daug karių. Karas sunkus ir Ukrainai, jis sunkus abiem“, – komentuoja jis.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad šiuo metu nesvarsto galimybės perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.
Tai jis pareiškė žurnalistams lėktuve „Air Force One“, praneša „Ukrinform“, remdamasi Baltųjų rūmų „YouTube“ kanalu.
„Ne, tikrai ne... šiuo metu nesvarstau“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ar jo administracija svarsto galimybę tiekti Ukrainai raketas „Tomahawk“.
Jis pridūrė, kad ateityje ši pozicija gali pasikeisti, tačiau kol kas jo atsakymas lieka „ne“.
Rusijos pajėgos Ukrainoje per pastarąją parą neteko dar 1 160 žmonių
2025 m. lapkričio 3 d. duomenimis, iš viso Rusijos pajėgos kare su Ukraina neteko 1 144 830 karių, iš jų 1 160 žuvo arba buvo sužeisti per pastarąją parą.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Atnaujintais duomenimis, Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 321 (+5 per pastarąją parą) tanko, 23 531 (+6) šarvuotos kovos mašinos, 34 207 (+45) artilerijos sistemų, 1 534 (+0) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 1 235 (+0) oro gynybos sistemų, 428 (+0) lėktuvų, 346 (+0) sraigtasparnių, 77 435 (+383) operatyvinių-taktinių bepiločių orlaivių, 3 918 (+1) kruizinių raketų, 28 (+0) karo laivų / katerių, 1 (+0) povandeninio laivo, 66 411 (+121) transporto priemonių ir degalų cisternų, 3 989 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
Skaičiai tikslinami.
Kaip praneša „Ukrinform“, lapkričio 2 d. iki 22 val. įvyko 168 koviniai susirėmimai tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos kariuomenės.
Rusijoje – sprogimai: pranešama apie atakuotą Saratovo naftos gamyklą
Naktį Rusijos Saratovą puolė dronai, po atakos vietos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, rašo UNIAN.
Socialinėse medijose vietos gyventojai pranešė apie sprogimus ir kaukusias sirenas. Netrukus pradėti skelbti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas smūgis.
„Telegram“ kanalas ASTRA išanalizavo vaizdo įrašus ir padarė išvadą, kad smūgis buvo suduotas Saratovo naftos perdirbimo gamyklai.
„Sprendžiant iš vaizdo įrašų, įrenginys uždengtas tinklu. Verta paminėti, kad vaizdo įraše jau matomas ugnies šaltinis vakarinėje gamyklos dalyje, galbūt šalia rezervuarų“, – rašoma kanale.
Dronai ne pirmą kartą atakuoja šią naftos perdirbimo gamyklą. Paskutinė ataka įvykdyta spalio 16 d., prieš tai – rugsėjo 16 d.
Saratovo naftos perdirbimo gamykla yra viena seniausių Rusijos naftos perdirbimo įmonių, priklauso naftos bendrovei „Rosneft“.
Po žinios iš Pentagono – Trumpo komentaras: atsakė, ar siųs Ukrainai „Tomahawk“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiuo metu nesvarsto galimybės perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“.
Tai jis pareiškė žurnalistams lėktuve „Air Force One“, praneša „Ukrinform“, remdamasi Baltųjų rūmų „YouTube“ kanalu.
„Ne, tikrai ne... šiuo metu nesvarstau“, – sakė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą, ar jo administracija svarsto galimybę tiekti Ukrainai raketas „Tomahawk“.
Jis pridūrė, kad ateityje ši pozicija gali pasikeisti, tačiau kol kas jo atsakymas lieka „ne“.
JAV prezidentas taip pat buvo paklaustas, kas galėtų tapti tuo „paskutiniu lašu“, Rusijos vadovui Vladimirui Putinui atsisakant nutraukti karą Ukrainoje, po kurio Vašingtonas galėtų taikyti stipresnį spaudimą Maskvai.
„Nėra jokio paskutinio lašo. Kartais reikia leisti išspręsti viską tarpusavyje ir jie dabar tai daro. Ir Putinui tai sunkus karas, jis prarado daug karių, gal milijoną. Ir Ukrainai sunku. Abiem sunku“, – sakė D. Trumpas.
Komentuodamas ES planus panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai paremti, D. Trumpas sakė, kad tai europiečių reikalas.
„Aš to nedarau. Tai, kas vyksta, manau, yra diskusijos tarp Europos ir Rusijos. Aš tose diskusijose nedalyvauju“, – pažymėjo JAV prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusį penktadienį CNN pranešė, kad Pentagonas savo vertinimais uždegė „žalią šviesą“ Ukrainos aprūpinimui tolimojo nuotolio raketomis „Tomahawk“, padaręs išvadą, kad tai neturės neigiamos įtakos JAV atsargoms. Tačiau galutinį sprendimą šiuo klausimu priima prezidentas.
Trumpas atsakė, kodėl su Putinu elgiasi kitaip ir ką žada daryti dėl karo Ukrainoje
JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujausiame interviu „CBS News“ pareiškė, kad jam pavyko nutraukti aštuonis karus pasaulyje, pasinaudojus muitais, ir paaiškino, kodėl su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu jam reikėjo kitokios taktikos.
Eilinį kartą D. Trumpas teigė, kad karas Ukrainoje yra Joe Bideno karas ir kad jo nebūtų buvę, jei jis būtų buvęs prezidentu.
„Dabar aš grįžtu ir ketinu išspręsti ir šią problemą“, – cituojamas jis.
D. Trumpas parodė sąrašą karų, kuriuos, jo teigimu, jam pavyko užbaigti.
„Žinote, kaip aš juos užbaigiau? Daugeliu atvejų, 60 proc. atvejų, sakiau: „Jei nenustosite kariauti, įvesiu muitus abiem jūsų šalims, ir jūs negalėsite vykdyti verslo su Jungtinėmis Valstijomis“, – sako jis.
Vis dėlto D. Trumpas pripažino, kad su V. Putinu jam teko elgtis kitaip.
„Aš elgiausi su juo kitaip, nes mes nevedame daug verslo su Rusija, suprantate? Jis nėra iš tų, kurie daug perka iš mūsų... Manau, jis nori įeiti ir prekiauti su mumis, ir jis nori uždirbti daug pinigų Rusijai“, – sako JAV prezidentas.
Į klausimą, ar jis galės pasiekti karo pabaigą per porą mėnesių, D. Trumpas atsakė: „Manau, kad mums pavyks, taip“.
„Manau, kad jis tikrai nori bendradarbiauti su JAV. Bet tai pavyko su Indija, pavyko su Pakistanu, pavyko su 60 proc. tų šalių. Galiu jums pasakyti, kad jei ne muitai ir prekyba, aš nebūčiau galėjęs sudaryti tų sandorių“, – pareiškė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina pasveikino kacapiją su helovynu: šeštadienio naktį 20mln kacapų sėdėjo be elektros.
Slava Ukraini, smert kacapam!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
Fronte braška rusų pozicijos: Syrskis praneša apie Ukrainos pajėgų proveržį
Ukrainos gynybos pajėgos per pastarąją parą pasistūmėjo į priekį Dobropilioje. Pasak kariuomenės vado Oleksandro Syrskio, iš viso išlaisvinta beveik 190 kvadratinių kilometrų teritorijos, o dar per 240 kvadratinių kilometrų išvalyta nuo priešo diversinių grupių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas O. Syrskis socialiniame tinkle „Facebook“, skelbia „Ukrinform“.
Pasak jo, šiuo metu jis toliau dirba Donecko srityje, ypač 7-ojo greitojo reagavimo korpuso desantinių ir šturmo pajėgų zonoje.
Vyriausiasis vadas išklausė vietos vadų ataskaitas apie esamą padėtį ir neatidėliotinus poreikius. Dėmesys buvo sutelktas į logistikos saugumą bei šturmo grupių veiksmus, siekiant išstumti Rusijos okupantus iš miesto teritorijos.
„Stipriname kariuomenę papildomais daliniais, ginklais, technika, ypač dronais. Didiname spaudimą Dobropilioje. Tęsiame teritorijų išlaisvinimą ir valymą – tai verčia priešą išsklaidyti jėgas ir neleidžia sutelkti pagrindinių pastangų Pokrovske“, – pažymėjo O. Syrskis.