Verslas

Statybos inspekcija nustatė, kad sostinės Pavilnių regioniniame parke neteisėtai praplėstos šalies vadovo patarėjos žemės sklypo ribos, rašo portalas „Delfi“. „Nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant nustatytas ribas – dalis nesuformuotų valstybinės žemės plotų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, yra aptverta segmentine, akmenine ir metaline tvora. Be to, pietinėje dalyje užimta dalis kitos paskirties valstybinio sklypo, valdomo patikėjimo teise.

Aplinkos ministerija Seimui kol kas neteiks siūlymo leisti individualius namus statyti be leidimo, BNS Plius pranešė viceministras Kastytis Žuromskas. Ministras Povilas Poderskis pristatydamas siūlymą balandį teigė, kad įstatymo pakeitimai turėtų būti teikiami Seimo rudens sesijai. Pasak K. Žuromsko, ministerija idėjos neatsisako, tačiau projektą nukelia tolesniam laikui.

Po ilgų teisminių procesų Vyriausybei šią vasarą sudarius taiką su prancūzų energetikos grupe „Veolia“, Lietuvos teismuose liko valstybės ieškinio dalis kitoms ginčo šalims, tarp kurių – ir vienas didžiausių verslo koncernų šalyje „Icor“. Tęsiantis šiems procesams, grupė rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) su prašymu ištirti galimus prezidento vyriausiojo patarėjo Ramūno Dilbos interesus byloje.

Vyriausybei praėjusį penktadienį nutarus laikinai – mėnesiui – sustabdyti daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios antrojo vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą, pirmadienį sprendimą dėl to priims ir konkurso organizatorė – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).   Jai priėmus sprendimą konkursas bus atnaujintas spalio 6-ąją, o dalyvių pasiūlymų laukiama iki spalio 7 dienos pabaigos.  Iki šiol numatyta jų pateikimo data buvo rugsėjo 8-oji.

Daugeliui pensija siejasi su ramesniu gyvenimu namuose, soduose ar anūkais. Tačiau šiuolaikiniai pensininkai vis dažniau renkasi visai kitokią kasdienybę – ne sėslų, o kupiną kelionių ir nuotykių. Tai, kad pensija nebūtinai turi reikšti nusistovėjusį gyvenimą vienoje vietoje, skelbia ir viena kruizinių laivų bendrovė, kuri senjorams siūlo netradicinį būdą praleisti laiką.

Latviai sunkiai atsigauna po to, kokį antausį jiems Europos čempionato aštuntfinalyje išrašė Lietuva, išspyrusi juos iš čempionato. Latvių krepšininkai su giliu liūdesiu pripažino, kad lietuviai buvo stipresni, o štai žiniasklaida ir net vienas lietuviams neblogai pažįstamas treneris niršo. Pastarasis kirto, teigdamas, kad latviai gėdingai pralaimėjo sovietiniams treneriams iš Lietuvos. Latvių fanai dar prieš rungtynes trankiai žygiavo į Rygos areną.

„Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio noras, kad valstybė išpirktų „Ignitis“ akcijas ir bendrovė vėl priklausytų tik valstybei, kelia aistras. Tokį siūlymą kritikuoja ir ekonomistai, ir opozicija. Sako, kad valstybė taip tiesiog tuščiai išmestų gynybai reikalingą pusę milijardo eurų, nedrąsiai apie tai kalba ir vis dar pareigas einantis energetikos ministras.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad šiuo metu galiojanti tvarka institucijoms išlaidas traktuoti leidžia gana laisvai, tad Valstybės kontrolė (VK) negali tinkamai apskaityti, kiek tiksliai lėšų kasmet yra skiriama šalies valdymui. Dėl to, pasak I. Segalovičienės, auditoriams bus sudėtinga įvertinti, ar ministerijoms iškeltas tikslas kitais metais sutaupyti 137 mln. eurų bus pasiektas.

Būsto pirkėjai stabdžio nespaudžia. O, kaip sako dalis ekonomistų, jei pasiūla nedidės, kitais metais žadami pokyčiai dėl pensijų ir paskolų išdavimo gali pagaminti nemalonų kokteilį. Tad ko tikėtis gyventojams? Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.

Keliolika metų finansų krizės krečiama Graikija praneša apie atsigaunančią ekonomiką – šalies premjeras paskelbė apie įvedamas 1,7 mlrd. eurų vertės mokesčių lengvatų priemones ir nurodė, kad Graikija jau turi geresnes obligacijų rinkos sąlygas nei Prancūzija. Šią žinią Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė šeštadienio vakarą, atidarydamas svarbiausią šalies ekonomikos parodą Salonikuose.

Anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse dažniausiai apsipirkdavo tie, kas negalėjo sau leisti naujų. Jose apsipirkdavo studentai, mažesnes pajamas gaunančios šeimos ar senjorai, o pati sąvoka „skudurynas“ dažnai turėdavo neigiamą atspalvį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės – dėvėti drabužiai tapo ne tik pinigų taupymo būdu, bet ir madingu, tvariu pasirinkimu.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei į finansų ministrus delegavus viceministrą Kristupą Vaitiekūną, o į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) vadovus – dabartinį Inovacijų politikos grupės vadovą Edviną Grikšą, verslo organizacijų lyderiai kandidatus į didžiausią įtaką verslui turinčių ministerijų postus vertina teigiamai.

Plungės savivaldybė iki 2029 metų pabaigos siekia pritaikyti Platelių ežerą aktyvesniam žmonių poilsiui – tam numatoma investuoti daugiau nei 4 mln. eurų.    „Darbai bus vykdomi aplink ežerą – tvarkant Platelių ežero prieigas, stovyklavietes, poilsio zonas ir kitą infrastruktūrą.

Nauji mokslo metai tėvams kainuoja vis daugiau – pratybų, uniformų ir drabužių kainos per kelis metus pastebimai išaugo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigiau galima įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau didžiausias iššūkis išlieka mokyklinės uniformos.

Vilniaus miesto savivaldybė dar metams Oskaro Koršunovo teatrui (OKT) išnuomojo patalpas senamiestyje esančioje Ašmenos gatvėje, tačiau ateityje įstaiga turėtų keltis į kitą vieną. Kaip praėjusią savaitę nusprendė sostinės taryba, OKT patalpos be konkurso išnuomojamos nuo kitų metų sausio 1-osios iki 2027-ųjų sausio 10-osios dienos.

Naujoji premjerė Inga Ruginienė piktinasi nuolat augančiomis maisto ir kitų būtiniausių prekių kainomis. Dėl to žada stabdyti dešiniųjų priimtą degalų mokesčių didinimo planą. Visgi I. Ruginienė neatmeta, kad mokesčiai dar labiau gali didėti rūkalams ir alkoholiui. Be to, kitąmet nauja vyriausybė 10 proc.  gali pabranginti centrinį šildymą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Teisingumo ministerija kritikuoja Susisiekimo ministerijos užmojį įpareigoti taksi įmones, kad jų vairuotojai atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.  „Neaišku, kaip taksi įmonė galėtų realiai patikrinti nepriekaištingos reputacijos atitiktį“, – sakoma Teisingumo ministerijos išvadoje dėl kitos ministerijos inicijuojamų Kelių transporto kodekso pataisų.  Joms dar turi pritarti Seimas.

Niekuo neprasikaltę žmonės paprastai būna ramūs, kad jų nepradės persekioti policija, nereikės iš niekur nieko mokėti baudos ar pervesti pinigų antstoliams. Tačiau realybė kartais būna kitokia. Jei kas nors sugalvotų jus paduoti į teismą dėl išgalvotos skolos, neturėdamas jokių įrodymų, jam tą padaryti pavyktų. O galiausiai skolos išieškojimas būtų perduotas antstoliams. 2 tūkst.

Sekmadienį vakare Vilniuje bus pradedami Trakų gatvės kapitalinio remonto darbai, dėl kurių numatomi laikini eismo ribojimai, pranešė vietos savivaldybė. Rekonstrukcijos metu bus atnaujintas istorinis grindinys, išplatinti pėsčiųjų takai, sutvarkyti daugiau nei šimto metų senumo vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengiama nauja paviršinių nuotekų sistema.

Siekiant užtikrinti didesnį socialinį teisingumą, siūloma įteisinti galimybę ir studijuojantiems tėvams gauti kompensacines išmokas už auklių prižiūrimus vaikus.  Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Jei Seimas pritartų, kompensacinė išmoka, siekianti 364 eurų, taptų prieinama ir toms šeimoms, kuriose vienas iš tėvų studijuoja ar mokosi profesinėje mokykloje, o kitas – dirba.

Dėl šią savaitę fiksuotų „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sutrikimų dalis prekybininkų svarsto pradėti naudoti daugiabankius kortelių skaitytuvus. Apie sutrikimus buvo pranešta trečiadienį vakare. Prekybos vietose žmonės negalėjo atsiskaityti tiek minėto banko, tiek ir kitų bankų kortelėmis, jei kasose įrengtas „Swedbank“ skaitytuvas. Dėl to dalyje parduotuvių formavosi spūstys, atsiskaityti buvo galima tik grynaisiais.

Vyriausybė leido kultūros įstaigoms pačioms tvarkyti finansinę apskaitą. Šią savaitę Ministrų kabineto sprendimu dvi dešimtys įstaigų išbrauktos iš institucijų sąrašo, pagal kurį jų finansinę apskaitą ir personalo administravimą turėtų tvarkyti Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC). „Jos išvaduotos nuo centralizavimo proceso, kuris kultūros sektoriuje nepasiteisino“, – teigia Kultūros ministerija.

Saugantis galimų gaisrų socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo keisti baterijų, o ypač ličio, surinkimo tvarką. Dėl saugumo jis siūlo baterijų surinkimo dėžes iš patalpų iškelti į kitą vietą – šalia prekybos centro ar kito pastato, kur gaisro atveju nekiltų pavojus žmonėms.  Tačiau prekybininkai sako, kad gaisrų parduotuvėse nėra kilę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas teigia, jog gaisrus dažniausiai sukelia ličio baterijos, patekusios į mišrų atliekų srautą.

Panevėžyje penktadienį duris atvėrė nauja irklavimo bazė Nevėžio pakrantėje, pranešė vietos savivaldybė. Pasak jos, 280 kv. metrų ploto irklavimo bazė su elingu skirta sportininkams ir  Bendruomeninių globos namų globotiniams ir vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.  Naująją bazę prižiūrės ir už jos veiklą bus atsakingas Panevėžio sporto centras. Čia bus vykdomos treniruotės, plaukimo pamokos, edukacijos vaikams.

Kaip reaguotumėte, jei darbdavys darbo metu neleistų net pasinaudoti tualetu? O jeigu skaičiuotų kiekvieną minutę, kada nedirbate, ar lieptų dirbti 10 valandų be pertraukos? Atrodytų, kad tokios praktikos – sena praeitis. Tačiau ir dabar darbuotojai dalijasi patirtimi, kaip juos engia darbdaviai. Socialiniuose tinkluose gyventojai pasidalijo savo patirtimis, kaip kai kurie darbdaviai riboja net pačias elementariausias žmogaus teises – pailsėti, papietauti ar nueiti į tualetą.

Pastaraisiais mėnesiais vairuotojai sulaukė kelių naujovių, susijusių su automobiliais ir eismo taisyklėmis. Tačiau pokyčiai tuo nesibaigia – jau netrukus įsigalios ir daugiau sprendimų, galinčių pakeisti kasdienį judėjimą keliuose bei vairuotojų įpročius. Portalas tv3.lt apžvelgia, kokie pasikeitimai vairuotojams jau pradėjo galioti ir kokių naujų reikalavimų dar reikėtų laukti artimiausiu metu.

Su žiauriu elgesiu darbe vis dar susiduria nemažai lietuvių. Vienos įmonės šią problemą stengiasi spręsti, o kitoms darbuotojai nelabai rūpi. Su tuo susidūrė vilnietė Neda (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri kentė nepavydėtiną vadovės elgesį, kol galiausiai vadovė buvo atleista už mobingą. „Na, ir ką jūs galvojate? Netrukus mūsų įmonę perpirko, pasikeitė savininkai, keitėsi valdžia. Ir tą pačią vadovę vėl priemė. Ir dar į tą pačią poziciją.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Ne kiekvieną dieną Lietuvoje galima išvysti automobilį, kainuojantį tiek, kiek kainuoja kai kurių žmonių namai. Vis dėlto ir į mūsų šalį atkeliauja ne vienu milijonu eurų vertinami superautomobiliai. Dažniausiai tai itin reti, automobilių entuziastų vertinami inžinerijos kūriniai, kurie dėl unikalios išvaizdos ar techninių savybių nepalieka abejingų net ir automobiliais nesidominčių praeivių.

Siekdama, kad smulkūs įvairių kopūstų augintojai galėtų geriau apsisaugoti nuo kenkėjų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia mažais plotais auginamų augalų sąrašą į jį įtraukdama beveik 20 augalų.   Kaip BNS aiškino ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, apsaugos produktų, naudojamų mažuose plotuose, yra daugiau, nes jų registracija ir reikalavimai dėl bandymų yra paprastesni.

Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis. „Šiuo metu turime tokį labai nemalonų atvejį, kai gruntas po namu nebuvo tinkamai paruoštas, nebuvo nukirstos durpės, todėl grindys dabar smenga.

Kaip reaguotumėte, jei sėdėdami keleivio vietoje būtumėte per klaidą nubausti kaip vairuotojai, tad turėtumėte išklausyti papildomus nusižengusių vairuotojų mokymus, kitaip negalėtumėte vairuoti? Taip nutiko vilniečiui Deimantui, kuris 2022 m. išsilaikė B kategoriją, o šių metų rugpjūtį išsilaikė naują – A2 – kategoriją, tačiau jam neleido užsisakyti vairuotojo pažymėjimo, nes jis neva turi kažkokį apribojimą.

Visoje Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, planuojama griežčiau kontroliuoti automobilių techninę būklę. Jeigu naujas reguliavimas būtų priimtas, jam įsigaliojus, vairuotojai turėtų atsisveikinti su savo automobiliais ir juos utilizuoti, jeigu jie nepraeitų techninės apžiūros.

TV6 laida „Gazas dugnas“ kiekvieną šeštadienį apžvelgia lietuvių pamėgtus naudotus automobilius. Šįsyk į jų rankas papuolė automobilis, priverčiantis atsisukti kiekvieną. Tai penktos kartos itin žemas ir išskirtinis „Corvette“ modelis – „Chevrolet Corvette Z06 C5“.  Iš esmės du išskirtiniai „Chevrolet“ modeliai – tai „Camaro“ ir „Corvette“, tačiau pastarasis dažnam skamba kur kas rimčiau.

Kitąmet atsiradus galimybei atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus, lietuviai jau svajoja kur juos išleis – taisys sveikatą, remontuos namus, pirks mašinas, buitinę techniką ir negailės pinigų šventėms. Tačiau ekonomistai perspėja, kad šie pinigai buvo numatyti sotesnei senatvei, tad ragina juos leisti ne šiandienos vartojimui, o tam, kas duos naudą ateityje. Kartu įspėjama ir apie sukčius, kurie vilios pinigus investuoti neaišku kur.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Gyvename tokiais laikais, kai be mobiliojo ryšio ir interneto jaučiamės kaip be rankų – negalime nieko rasti, su niekuo susisiekti, paskambinti ar parašyti. Tad dažnai kyla klausimas – ko reikėtų imtis dingus ryšiui ekstremalių situacijų metu? Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo.

JAV imigracijos tarnybos surengė reidą didžiulėje „Hyundai“ gamykloje JAV Džordžijos valstijoje, kurio metu buvo suimti 475 žmonės, kaip pranešė viena iš operacijoje dalyvavusių tarnybų, rašo BBC. 12,14 kvadratinio kilometro užimanti gamykla, kurią korėjiečių automobilių gamintojas pastatė elektromobiliams gaminti, veikė jau metus.

Šiemet lietuviai už degalus moka daugiau nei pernai. Nuo šių metų pradžios Lietuvoje padidėjus akcizui degalams, degalinėse pabrango tiek dyzelinas, tiek benzinas. Lietuvos energetikos agentūros bei Europos Komisijos savaitinio naftos produktų kainų biuletenio duomenimis, šių metų rugpjūčio pabaigoje vidutinė benzino kaina siekė 1,39 euro, o dyzelino – 1,47 euro už litrą. Prieš metus, 2024 vasaros pabaigoje dyzelinas kainavo vidutiniškai 1,39 euro už litrą, beveik 10 centų mažiau.

Druskininkuose, Birštone, Vilniuje, Kaune ir Biržuose veikianti bendrovė „Eglės sanatorija“ įsigijo įmonės „Aurum“ kliniką, valdančią reabilitacijos ir sveikatinimo centrus Tauragėje ir Šilalėje, penktadienį pranešė „Eglės sanatorija“. Po šio sandorio „Eglės“ reabilitacijos centrų tinklas Lietuvoje išaugo iki dešimties padalinių.

Nuo šio rudens kai kuriems keliautojams, vykstantiems į JAV, teks mokėti padidintą vizos atsisakymo programos (ESTA) mokestį. 41 šalies, įskaitant ir ES valstybes, piliečiai, planuojantys iki 90 dienų trukmės keliones, privalo pateikti paraišką Elektroninei kelionių leidimų sistemai (ESTA) ir susimokėti programos mokestį. Rugsėjo pabaigoje šis mokestis beveik padvigubės.

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Lietuva“ baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Bendrovės teigimu, jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 megavato (MW), o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 gigavatvalandžių (GWh). Skelbiama, kad saulės parkas užima 60 hektarų plotą, jame įrengta apie 68 tūkst. dvipusių modulių, galinčių generuoti iki 30 proc.

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį nusprendė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvu...

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį pritarė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvuma...

Stiklo gaminių, butelių bendrovė „Kauno stiklas“ dėl gamybos reorganizacijos atleidžia 46 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, daugiausiai atleidžiama stiklo duženų rūšiuotojų – 11, taip pat atleidžiami 8 gamybos cecho kontrolieriai, 6 šaltkalviai-remontininkai ir 4 stiklo duženų rūšiavimo linijos operatoriai.  „Kauno stiklas“ iki šiol turi 180 darbuotojų.

Socialdemokratų partijos pirkimai, kuriuos laimėjo Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus žmonos valdoma įmonė, – Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) akiratyje. Tarnyba praneša tirianti 5 sutartis, pagal kurias mero žmonos įmonė įsipareigojo tvarkyti partijos buhalteriją. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės teigimu, partijų buhalterija turi būti visiškai skaidri, jei partija nori, kad rinkėjai ja pasitikėtų. Tyrimo išvadų teigia labai laukianti ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

Beveik trečdalis tėvų Baltijos šalyse vaikams neskiria reguliarių kišenpinigių, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa. Kišenpinigių neduoda 27 proc. apklaustų šeimų Lietuvoje, 32 proc. – Latvijoje ir 33 proc. – Estijoje. Tyrimo duomenimis, dažniausiai lietuviai tėvai vaikams skiria 10–19 eurų per savaitę – taip nurodė 14 proc. respondentų. Dar po 10 proc. teigė duodantys mažesnes – 5–9 eurų sumas, arba didesnes – 20–29 eurų.

Bendrovei „Paysera LT“ buvo skirta bauda už kitos įmonės „Finansinės paslaugos „Contis“ įsigijimą negavus leidimo ir atskaitomybės reikalavimų pažeidimus, praneša Lietuvos bankas. Konstatuota, kad „Paysera LT“ ignoruodama teisės aktų reikalavimus, įsigijo 100 proc. „Finansinės paslaugos „Contis“ akcijų nepasibaigus teisės aktuose nustatytam įsigijimo vertinimo terminui ir negavusi Lietuvos banko sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui.

Euro zonos ekonomika balandį-birželį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, įvertinus sezoniškumą, paaugo 0,1 proc., penktadienį skelbia Eurostatas, remdamasis galutiniais duomenimis. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros skaičiavimais, per metus (palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu) 20 šalių vienijančio bendros valiutos bloko bendrasis vidaus produktas padidėjo 1,5 procento. Sausį-kovą euro zonos ekonomika augo 0,6 proc. per metų ketvirtį ir 1,5 proc. per metus.